Psichologo patarimai: kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje

Artėjant rudeniui ir naujam darželio sezonui, daugelis tėvų jaučia nerimą dėl savo vaikų adaptacijos naujoje aplinkoje. Siekiant nuraminti tėvelių emocijas ir padėti vaikams sklandžiai įsilieti į darželio gyvenimą, psichologė Simona Velikienė atsako į dažniausiai kylančius klausimus.

Kaip paruošti vaiką darželiui?

Norint, kad darželis vaikui nebūtų lyg šaltas dušas, reikėtų pradėti ruoštis iš anksto, likus bent porai savaičių iki lankymo pradžios.

• Susipažinimas su aplinka: Kartu su vaiku nueikite prie būsimo darželio, apžiūrėkite jį, pažaisti darželio žaidimų aikštelėje.
• Paaiškinimas apie darželį: Vartykite knygeles apie darželį, pasakokite, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna.
• Dienotvarkės derinimas: Pradėkite pratinti prie darželio dienotvarkės, panašaus valgymo, miego, ėjimo į lauką laiko.
• Žaidimai: Pažaiskite su žaislais, kaip atrodys vaiko diena darželyje.
• Pozityvus požiūris: Pasakykite vaikui, kad darželyje bus daug smagių veiklų, naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais.
• Mokymosi akcentavimas: Pabrėžkite, kad darželyje ne tik linksmybės, bet ir mokomasi naujų dalykų, dainelių, darbelių, žaidimų.

Kada geriausia pradėti lankyti darželį?

Geriausias amžius pradėti lankyti darželį yra 2-3 metai. Tokio amžiaus vaikas jau gali saugiai atsiskirti nuo mamos, yra savarankiškesnis, geba pats užsisegti užtrauktuką ar sagą, apsimauti batus, savarankiškai pavalgyti, ilgiau išlaiko dėmesį ir gali ilgiau vienas žaisti. Taip pat vyresnis vaikas gali laikytis tam tikrų socialinių taisyklių, lengviau priimti suaugusiųjų požiūrį. Visgi, vertėtų atsižvelgti į individualią vaiko raidą, charakterio savybes ir temperamentą.

Kiek laiko trunka adaptacija?

Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5-6 mėnesių. Vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl adaptacija gali užtrukti.

• Palaipsniškumas: Pradėjus vesti vaiką į darželį, nepalikite jo iš karto vieno. Pradžioje pabūkite kartu kelias valandas, patyrinėkite aplinką, žaislus, susipažinkite su auklėtojomis ir vaikais, palaipsniui ilginkite laiką.
• Atsitraukimas: Galite keletai minučių atsitraukti, pasakyti vaikui, kad turite nueiti 10 min. paskambinti ir vėl grįžkite.
• Jautrumas: Stebėkite, kaip jaučiasi vaikas, nes vieni pripranta greičiau, kiti lėčiau.

Tėvų vaidmuo adaptacijos procese

Labai svarbus yra tėvų nusiteikimas dėl darželio lankymo. Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms. Nuo tėvų savijautos labai priklauso ir vaiko savijauta bei elgesys.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

• Pozityvi informacija: Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats jausis ramus ir drąsus.
• Nuoseklumas: Jei tėvai pradėję vesti vaiką į darželį pamato, kad vaikas verkia, nenori eiti, ir nusprendžia jo nebevesti, vaikas gali suprasti, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją.
• Palaikymas: Tėvai turėtų palaikyti, atjausti ir padrąsinti vaiką, suprasti, kad jam dabar yra iššūkius keliantis laikotarpis, tačiau tvirtai laikytis savo pozicijos ir stengtis nekeisti nuomonės.

Pykčio protrūkiai po darželio

Darželio lankymas yra nemenkas pokytis vaiko gyvenime, todėl tai gali kelti įtampą, nerimą, neigiamas emocijas. Būna, kad vaikai darželyje elgiasi tinkamai, o grįžę namo pratrūksta. Taip gali nutikti, jei vaikas darželyje sulaiko emocijas ir jų neišreiškia, nes tai jam ne tokia saugi vieta kaip namai.

• Emocijų išveikimas: Padėkite vaikui nemalonias emocijas išveikti aktyvia veikla, tokia kaip pasivažinėjimas dviračiu ar paspirtuku, padūkimas lauke, kamuolio paspardymas ir pan.

Atsisveikinimo ritualas

Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs.

• Trumpumas: Natūralu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir jei jūs sau nusistatėte, kad šiandien vedate vaiką į darželį, susitarimo reikėtų laikytis, jo nekeisti.
• Ritualas: Tai turėtų būti trumpas atsisveikinimo ritualas, galite vaiką palydėti į grupę ar perduoti vaiką auklėtojai ir išeiti, geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti ir vaikas pajus, kad verkdamas jis gali valdyti situaciją ir gauti papildomo tėvų dėmesio.

Kada darželis gali būti netinkamas?

Kiekvienam vaikui adaptacijos periodas yra skirtingas ir gali trukti nuo kelių dienų iki pusės metų. Visgi, jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs.

• Nerimas: Galbūt ir tėveliai netiesiogiai perduoda savo nerimą ir nuogastavimus vaikui, kuris tą jaučia.
• Fiziniai simptomai: Jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, tuštinimosi problemos ir pan.), pakito jo elgesys (tapo labai apatiškas ir irzlus arba pernelyg aktyvus, prieštaraujantis), reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.

Ką daryti, jei adaptacija vėluoja?

Dažnai pasitaiko atvejų, kad pirmas dvi savaites vaikas noriai eina į darželį, o po kurio laiko pradeda priešintis, nebenorėti ten keliauti. Tai yra natūralus procesas, nes vaikas pradeda suprasti, kad tai nėra laikinas projektas, kad tėvai jį ves nuolat.

• Pertraukų vengimas: Vertėtų stengtis nedaryti pertraukų, nes vaikas gali pajusti, kad jam išreiškus nepasitenkinimą galima išvengti darželio.
• Akcentavimas: Nuo pat pradžių labai svarbu vaikui akcentuoti, kad darželyje nėra vien tik smagūs žaidimai, tačiau ir veiklos, kurios gali kelti iššūkių, nes tokiu būdu mes mokomės.

Ryto rutina ir ritualai

Ritualai yra labai sveikintinas dalykas, nes jų pasikartojimas sukuria vaikui stabilumo ir saugumo jausmą.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

• Atsisveikinimo ritualas: Galite drauge sukurti jūsų sutartinį atsisveikinimą su tam tikra rankų kombinacija ar pabučiuoti vaiką prieš išeidami.
• Pamojavimas: Taip pat tinka pamojavimo ritualas, kada tėveliai pamojuoja vaikui iš lauko. Tai turėtų būti tam tikras susitarimo ženklas, po kurio vaikas žinotų, kad jo diena darželyje prasidėjo ir su tėveliais susitiks vakare ar kada yra sutarę.
• Mėgstamas daiktas: Vaikui greičiau priprasti prie darželio aplinkos gali padėti atsineštas mėgstamas žaislas (jei leidžia darželio taisyklės), medžiagos skiautelė iš namų ar tėvų nuotrauka, koks nors daiktas, kuris primintų vaikučiui artimuosius ir kad jis žinotų, jog nepaisant to, kad tėvelių šalia nėra, jis visada gali pažiūrėti į žaisliuką ar nuotrauką ir juos prisiminti, ir kad tėvai visada galvoja apie jį ir jį myli.

Kada reikėtų sunerimti?

Adaptacija reiškia prisitaikymą, todėl natūralu, kad reikia laiko tam įvykti.

• Užsitęsusi adaptacija: Jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos.
• Agresija: Darželyje vaikas yra apsuptas kitų vaikų, todėl jis mokosi bendrauti, išreikšti savo norus, dalintis, bendradarbiauti, o mušimu ir kandžiojimusi jis gali parodyti nepritarimą, norą kontroliuoti ar lyderiauti, galbūt nežino, kaip priimti pralaimėjimą. Jei toks elgesio būdas padeda pasiekti tikslą, jis jį naudos dažniau, kol neišmoks kito, adaptyvesnio, būdo. Gali būti, kad vaikas namuose jaučiasi nugalėtas, neįvertintas, galbūt stinga pasitikėjimo savimi, todėl darželyje nori atsigriebti ir parodyti savo galią. Pastebėjus tokį elgesį vertėtų ieškoti jo priežasties ir išsiaiškinti ko vaikas iš tikrųjų siekia.

Laisvalaikis po darželio

Laisvalaikio leidimas po darželio labai priklauso nuo vaiko temperamento, elgesio ypatybių.

• Aktyvus laisvalaikis: Jei matote, kad mažylis po darželio trykšta energija, nenustygsta vietoje ar kaip tik pasireiškia pykčiai, prieštaravimai, tuomet geriau laisvalaikį praleisti aktyviai, kad vaikas galėtų išsikrauti.
• Ramus laisvalaikis: Jei matote, kad vaikas jūsų išsiilgęs, nori pabūti kuo daugiau laiko su jumis, tuomet galite užsiimti ramesne veikla, kartu pasigaminti kokį patiekalą, pažaisti.
• Rutina: Svarbu stengtis kiek įmanoma labiau savaitgalį laikytis panašios rutinos kaip ir darželyje, panašiu metu valgyti, miegoti, nes dažniausiai pirmadieniais vaikams būna itin sunku sugrįžti prie nustatytos darželio tvarkos.

Ligos ir stresas

Adaptaciniu laikotarpiu vaikai dažniau serga dėl streso, vykstančių pokyčių. Imuninė sistema labai susijusi su mūsų emocine savijauta, todėl natūralu, kad ligos šiuo laikotarpiu gali padažnėti ir to išvengti gali būti sunku.

• Imuniteto stiprinimas: Vienintelis būdas - stiprinti vaiko imuninę sistemą, neperduoti vaikui papildomo streso savo nerimavimu, neigiamu nusiteikimu darželio atžvilgiu.
• Atsigavimas: Būdamas namuose vaikas gali kažkiek atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl tokios “pertraukos” kartais yra į naudą.
• Grįžimas į ritmą: Pasveikus su vaiku vėl reikėtų prisiminti darželio dienos rutiną, taisykles, galima pirmą dieną vaiką palikti trumpiau, kad jis galėtų po truputį grįžti į darželio ritmą.

Patarimai mamoms

• Vidinis nusiteikimas: Svarbiausia vidinis nusiteikimas, paklauskite savęs ar jau esate pasirengusios paleisti vaiką pabūti atskirai nuo jūsų.
• Informacijos rinkimas: Sumažinti nerimą gali padėti tam tikri “namų darbai”, atlikti norint surinkti kuo daugiau reikiamos informacijos apie darželį. Susitikite su būsimomis auklėtojomis, pabendraukite, išsiaiškinkite darželio taisykles, valgiaraštį, dienos veiklų planą, kokius daiktus reikia pasiimti į darželį.
• Bendravimas su auklėtojomis: Papasakokite auklėtojoms apie savo vaiką, ką jis mėgsta, kas jį sudirgina, kaip geriausiai sekasi užmigti ar jį nuraminti ir pan. Aptarkite su auklėtoja pirmąsias savaites darželyje, sužinokite, kiek laiko galėsite pabūti su vaiku, ar bus galimybė susisiekti su auklėtoja ir paklausti, kaip sekasi jūsų mažyliui.
• Emocinis raštingumas: Supažindinkime vaikus “Apatinių rūbelių taisykle”. Dalijamės Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva parengta vaizdo medžiaga ikimokyklinio amžiaus vaikams. Trumpuose filmukuose - žaismingai ir vaikams suprantamai pristatoma informacija apie pagrindines emocijas, paaiškinama, kaip jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Auklėtojai, visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kviečiami naudotis vaizdo priemonėmis ir vesti emocinio raštingumo didinimo užsiėmimus vaikų grupėse.

Papildoma pagalba

Nėra vieno stebuklingo recepto, kaip padėti patiriančiam emocinius sunkumus. Reikalingos ilgalaikės psichologo konsultacijos. Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau reikia konsultuotis tėvams.

Specialusis ugdymas

• Programų nutraukimas: Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisija raštu kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiojo ugdymosi nutraukimo ir pateikia dalyko(-ų) ugdymosi Pasiekimų aprašą (3 priedas).
• Atsisakymas: Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus mokyklos vadovui prašymą raštu. Tėvai turi teisę nesutikti su tarnybos išvadomis ir atsisakyti specialiojo ugdymo. Tokiu atveju yra vadovaujamasi LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 patvirtinto „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo” 7.10, 8.4 ir (ar) 11 punktais.
• Laikinumas: Laikinas specialusis ugdymas yra skiriamas terminuotam laikotarpiui, kuriam baigiantis reikia atlikti pakartotinį specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Neatlikus pakartotinio įvertinimo, specialusis ugdymas ir švietimo pagalba yra nutraukiama ir vaikus toliau ugdomas pagal Bendrąsias programas.

Įvertinimų aptarimai

• Tikslas: Vertinimo aptarimų tikslas yra kuo išsamiau ir aiškiau žodžiu pateikti informaciją ne tik ugdymo įstaigos specialistams, bet ir tėvams, apie mokinio (vaiko) pažinimo, veiklos organizacijos, elgesio, asmenybės ir kt. stipriąsias/ silpnąsias sritis, kalbėjimo ir kalbos gebėjimus ir sunkumus, socialinės emocinės srities stipriąsias/silpnąsias puses, atskirų mokymosi dalykų pasiekimus, rekomendacijas, kur tikslinga skirti dėmesį sunkumams šalinti ar mažinti. Aptarimo metu sudaroma galimybė PPT specialistų klausti, aiškintis, tikslintis, teikti pastebėjimus.
• Pagalbos skyrimas: Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1228 įsakymu patvirtintu „Specialiosios pedagoginės pagalbos asmeniui iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos aprašo“ 14 punktu, pagalba gali būti skiriama Vaiko gerovės komisijos sprendimu, tėvams sutikus. Specialiojo pedagogo pagalba skiriama, kai mokiniui (vaikui) reikalingas specialusis ugdymas.
• Skyrimo tvarka: Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 patvirtintu „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“ 4.1 punktu, tik Tarnybos vadovas skiria specialųjį ugdymąsi ir švietimo pagalbą.

Logopedo pagalba

Laikotarpis iki trijų, penkerių metų yra ypač svarbus vaikų kalbos raidai. Logopedas gali padėti nustatyti kalbos sutrikimus, pasireiškiančius ankstyvame amžiuje (t.y. iki trijų metų).

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

• Ankstyva intervencija: Ankstyvas kalbos sutrikimo nustatymas ir ankstyvoji logopedinė intervencija gali padėti išvengti ilgalaikės kalbos plėtotės sulėtėjimo, pagerinti vaiko socialinių ir intelektinių įgūdžių raidą.
• Patarimai tėvams: Logopedas taip pat gali padėti tėvams ir globėjams suprasti vaiko kalbos raidos etapus ir mokyti kalbos plėtojimo strategijų, taikomų namuose.
• Kreipimosi laikas: Į logopedą kreiptis būtina, jeigu pastebima kokių nors kalbos ar kalbėjimo sutrikimų ankstyvoje vaikystėje, tačiau konkretus amžius, iki kurio reikia kreiptis, gali skirtis. Esant kalbos plėtotės sulėtėjimui, būtina patikrinti prieškalbinių įgūdžių vystymąsi. Į logopedą rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad sutrikimai būtų identifikuoti, laiku pradėta jų įveika.
• Kalbos formavimasis: Vaikystė yra laikas, kai kalbos ir kalbėjimo įgūdžiai sparčiai formuojasi. Tai reiškia, kad kuo anksčiau problema bus nustatyta, pradedama įveika, tuo didesnė tikimybė, kad bus pasiektas geresnis rezultatas.
• Kreipimosi teisė: Kreiptis dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių gali tėvai, jeigu vaikas dar nelanko ugdymo įstaigos.

Gabių vaikų įvertinimas

Gabių vaikų įvertinimas atliekamas tėvų (globėjų, rūpintojai) prašymu Berlyno intelekto struktūros testu jaunuoliams: gabumų ir ypatingų gabumų atpažinimas (BIS - HB). Vertinimas gali būti atliekamas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba ugdymo įstaigoje.

tags: #psichologas #darzelis #klausimai