Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje sparčiai vyksta pokyčiai, jauni žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Nuo akademinių sunkumų iki socialinio prisitaikymo, jiems tenka įveikti stresą, nesėkmes, socialinį spaudimą ir situacijas, kurios gali sukelti emocinę įtampą. Šiame kontekste ypač svarbi tampa psichologinė pagalba ir švietimas. Vienas iš specialistų, aktyviai dirbančių šioje srityje, yra psichologas Evaldas Karmaza. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Evaldo Karmazos veiklą, jo požiūrį į vaikų ir paauglių problemas bei siūlomus sprendimo būdus.
Evaldas Karmaza - kas jis?
Evaldas Karmaza - žinomas Lietuvos psichologas, pedagoginės psichologijos magistras, ilgametis lektorius, turintis daugiau nei 15 metų darbo patirties su vaikais ir paaugliais. Jis konsultuoja tėvus bei institucijas, sprendžiant paauglių elgesio problemas. E. Karmaza yra Lietuvos psichologų sąjungos narys bei Europos psichodramos instituto narys. Per savo karjerą jis vedė daugybę paskaitų tėvams ir pedagogams visoje Lietuvoje, dalindamasis įžvalgomis apie vaikų auklėjimą, paauglių bendravimą ir mokymosi motyvaciją. Mokytojams psichologas pažįstamas kaip įkvepiantis lektorius, gebantis mokslo žinias paversti praktiškais patarimais kasdienei situacijai.
Paskaitos ir seminarai mokykloms
Evaldas Karmaza aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, vesdamas paskaitas ir seminarus mokiniams, mokytojams ir tėvams. Šių susitikimų metu nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su mokinių psichologine gerove, mokymosi motyvacija, savikontrole, saviverte ir patyčių prevencija.
Temos, nagrinėjamos su mokiniais
Šilalės rajono ugdymo įstaigose E. Karmaza su mokiniais diskutavo šiomis temomis:
- „Savikontrolės stebuklas: kaip valdyti savo jausmus ir veiksmus“. Seminaro metu buvo nagrinėjama savikontrolė, apimanti visą smulkesnių įgūdžių ir vidinių normų spektrą. Buvo minimas zefyro testas, kurio rezultatai parodė, kad vaikai, kurie išlaikė šį testą, vėliau rodė geresnius pasiekimus įvairiose gyvenimo srityse.
- „Savivertės ir pasitikėjimo savimi ugdymas - sąmoningos ateities kūrimas“. Paskaitos metu buvo akcentuojama, kad vaikų savivertės ir pasitikėjimo savimi ugdymas yra labai svarbus jų bendram vystymuisi ir gerovei. Kai vaikai turi sveiką savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą, jie dažniau užmezga pozityvius santykius, priima geresnius sprendimus ir atkakliau sprendžia iššūkius.
- „Įveikti sunkumus: psichologinio atsparumo meistriškumo pamoka“. Psichologinio atsparumo ugdymas padeda mokiniams sėkmingiau įveikti iššūkius ir adaptuotis prie sudėtingų situacijų.
- „Motyvacijos iššūkiai: kaip atrasti aistrą mokytis?“. Motyvacija yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą mokymąsi. E. Karmaza padeda mokiniams atrasti vidinę motyvaciją ir susidomėjimą mokslu.
- „Magiškasis kelias į norų ir poreikių šalį: suprask ir pasirink!“. Ši tema padeda mokiniams atskirti norus nuo poreikių ir priimti sąmoningus sprendimus. Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje E. Karmaza ketvirtokams vedė pamokas šia tema, kurių metu mokiniai bandė suvokti, ar noras yra tik noras, ar ir poreikis.
- „Nuo patyčių link saugumo. Klasėje, kurioje norisi būti“. Patyčios yra opi problema mokyklose, todėl labai svarbu kurti saugią ir draugišką aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi gerai.
Spalio 14 d. progimnazijoje E. Karmaza vedė pamoką 6-8 klasių mokiniams tema „Blaivus ir kietas“. Jos tikslas - padėti mokiniams suprasti alkoholio vartojimo rizikas, išmokti atsispirti socialiniam spaudimui, aptarti sveikus ir įdomius laisvalaikio leidimo būdus be alkoholio bei pagalbą draugui, kuris galimai turi problemų su alkoholiu. Diskusijų metu buvo ieškoma efektyvių būdų atsisakyti alkoholio nesijaučiant atstumtam.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Seminarai mokytojams
Lapkričio 21 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo E. Karmazos paskaitoje „Ugdymo įstaigos mikroklimatas“. Lektorius pasidalino asmenine ir sukaupta patirtimi, apžvelgė galimas problemines situacijas darbo kolektyvuose, atskleidė, dėl kokių susidariusių bendravimo ypatumų verta sunerimti. Jis teigė, kad organizacijos komunikacijos kultūrą galime ne tik spręsti, bet ir auginti.
Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai po seminaro vieningai pripažino, kad Evaldo Karmazos įžvalgos - ir įkvepiančios, ir praktiškai pritaikomos. Daugelis teigė iš seminaro išsinešę ne tik naujų idėjų, bet ir paskatinimą permąstyti savo bendravimo su mokiniais stilių. Seminaro pabaigoje psichologas atsakė į mokytojų klausimus, kartu aptarė įvairias situacijas, su kuriomis susiduria muzikos mokyklų mokytojai kasdien.
Paskaitos tėvams
Lapkričio 21 d. progimnazijoje E. Karmaza skaitė paskaitą tėvams tema „Ribos ir taisyklės šeimoje ir gyvenime“. Po darbų susirinkę mokinių tėveliai aktyviai įsitraukė į paskaitą. Psichologas atsakė į pateiktus klausimus: „Ar galima vaikus motyvuoti piniginiu atlygiu“, „Ar tokia motyvacija pasiteisina?“.
Evaldo Karmazos įžvalgos apie paauglių melą
Evaldas Karmaza, turintis didelę darbo patirtį su vaikais ir paaugliais, konsultuojantis tėvus, policiją bei prokuratūrą dėl paauglių elgesio problemų, teigia, kad dažniausiais atvejais svarbu ne pati tiesa, o priežastys, dėl kurių paauglys meluoja.
Trys pagrindiniai tėvų iššūkiai
Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ E. Karmaza įvardijo tris pagrindinius tėvų iššūkius, susijusius su paaugliais:
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Agresyvus vaiko elgesys ir pyktis, nukreiptas į aplinkinius.
- Paauglio susistatyta tylos siena ir visiškas „atsijungimas“ nuo tėvų. Vaikai labai greitai atranda savo tėvų Achilo kulną, o vienas iš jų - mokėjimas įveikti savo tėvus tylėjimu.
- Melas. Su šia yda tėvai dorotis pradeda jau per vėlai, kuomet tai tampa jau gerokai įsišaknijusia problema ir kai tėvai galiausiai pamato, kad jie tiesiog jau nebegali pasiekti savo vaiko arba - jau visiškai juo nepasitiki.
Kaip atpažinti melą?
Anot E. Karmazos, yra toks vienas būdas - vadinamoji kryžminė apklausa, kuri daugelyje šeimų yra taikoma ir namuose. Tėvai pasiskirsto „gerojo“ ir „blogojo“ tardytojo vaidmenimis, siekdami išgauti tiesą iš vaiko. Tačiau specialistas perspėja, kad įvairių tėvų naudojamų tiesos išgavimo technikų yra labai daug, kaip ir savo vaikų sekimo priemonių, tačiau šioje vietoje slypi slidi riba, kurią tėvai itin rizikuoja peržengti.
Melo priežastys
Psichologas tikina pastebintis ir dar vieną jų melo formą - kuomet vaikai nesako tiesos nenorėdami suerzinti savo tėvų, bandydami juos apsaugoti ar jaudindamiesi, kad galėjo juos nuvilti. Daugelis tėvų savo vaiką vertina aklai tik pagal savo poreikius, nematydami to, koks jis yra iš tiesų. O kai abu šie vaizdai pradeda radikaliai skirtis - tarp to, kokį vaiką mato tėvai ir to, koks jis yra iš tiesų - tuomet ir atsiranda melas iš paauglio lūpų.
Ką daryti?
Anot E. Karmazos, neišsiaiškinti tiesos dar nėra taip blogai, nes didžiausias iššūkis čia yra išsaugoti santykius su savo vaiku, o tai padaryti yra nepaprastai sunku, ypač tada, kai vaikas tampa paaugliu. Tėvams svarbu patiems išmokti paleisti savo paauglius vaikus ir leisti jiems gyventi savo gyvenimą.
Auklėjimo stiliai
E. Karmaza išskiria keturis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Autoritarinis auklėjimo stilius.
- Nuolaidus auklėjimo stilius.
- Nusišalinęs auklėjimo stilius.
- Autoritetinis auklėjimo stilius.
Psichologas mano, kad būtent autoritetinis auklėjimo stilius yra pats geriausias. Taip auklėjant vaikus jau nuo pat mažens jiems suteikiami pasirinkimai ir diegiama, kad tikslas yra ne tiesa, o pasitikėjimas, nes būtent tai yra gerų santykių pagrindas.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Tėvai - geriausi draugai? Žalinga praktika?
Anot specialisto, auklėjant savo vaikus autoritetiniu stiliumi ar tiesiog draugiškai su paaugliais bendraujantiems tėvams yra bene vienas didesnių išbandymų - kaip netapti savo vaiko draugu. Vaikai ir tėvai neturėtų būti draugai, paauglys turi išmokti draugus susirasti pats, o ne ieškoti jų namuose, nes tėvai yra tie, kuriuos paauglys kažkada turės paleisti.
Patarimai mokytojams, kaip motyvuoti mokinius
Evaldas Karmaza dalijasi patarimais mokytojams, kaip motyvuoti mokinius:
- Savarankiškumo skatinimas. Suteikti mokiniams daugiau galimybių veikti savarankiškai, neperteikti „gatavų“ atsakymų, leisti patiems spręsti užduotis, klysti ir mokytis iš klaidų. Mokinys padaro daugiausiai pažangos būdamas vienas su užduotimi.
- Mažieji motyvaciniai pokalbiai. Jei vaikas stringa tarp „noriu“ ir „nenoriu“ būsenų, padeda trumpas nuoširdus pokalbis - užduodant klausimus, o ne moralizuojant.
- Tikslų išsikėlimas ir savistaba. Patarti mokiniams pasirašyti sutartį su savimi - įsipareigoti siekti tam tikro tikslo ir rašyti dienoraštį, fiksuojant savo pažangą.
- Sveika gyvensena ir režimas. Fizinė savijauta daro didelę įtaką mokymosi motyvacijai. Nepamiršti sporto, pakankamai miegoti, sveikai maitintis ir vengti streso.
- Dėmesys teigiamam elgesiui. Pastebėti ir įvertinti kiekvieną mokinio pastangą bei pasiekimą. Didesnis dėmesys tinkamam elgesiui gali padėti labiau auginti motyvaciją.
tags: #psichologas #evaldas #karmaza #kontaktai