Psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolatinis stresas ir iššūkiai gali paveikti mūsų emocinę ir psichikos sveikatą. Individualūs psichologiniai pokalbiai yra vienas iš efektyviausių būdų stiprinti psichologinę gerovę, padedantis asmenims geriau suprasti save, įveikti sunkumus ir atrasti vidinę ramybę. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės pagalbos individualaus pokalbio naudą, įskaitant nemokamas psichologines paslaugas Lietuvoje ir darboviečių vaidmenį gerinant darbuotojų psichinę sveikatą.
Psichologinės pagalbos prieinamumas Lietuvoje
Nors privačios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali kainuoti nuo 35 iki 80 eurų už valandą, Lietuvoje yra prieinamos ir nemokamos psichologinės pagalbos paslaugos. Visi Lietuvos gyventojai yra užregistruoti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiuose psichikos sveikatos centruose (PSC). Šiuose centruose dirba specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas, teikiantis psichologinio konsultavimo paslaugas.
Esant sudėtingesniems atvejams, gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansų. Nuo 2020-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojama 30 psichoterapijos seansų per metus (anksčiau buvo 24). Taip pat nuo 2022 m. specialistų konsultacijos bazinė kaina PSDF lėšomis padidinta apie 40 proc. ir priartinta prie privačiam sektoriui būdingų psichoterapijos seanso įkainių.
Nuo 2020 metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti kitos nemokamos paslaugos, įskaitant asmeninių įgūdžių tobulinimo kursus psichologiniam atsparumui ugdyti, psichikos sveikatos raštingumo didinimo edukacinius seminarus, savitarpio pagalbos grupes, grupines psichologines konsultacijas ir iki 6 individualių psichologo konsultacijų asmenims, kuriems dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksnių.
Gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti nemokamų paslaugų. Be to, psichologinės pagalbos gyventojai gali kreiptis ir į emocinės paramos linijas, kur emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai. Veikia ir nacionalinis psichikos sveikatos tinklalapis pagalbasau.lt, kuriame galima rasti informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Darboviečių vaidmuo stiprinant darbuotojų psichikos sveikatą
Pandemija ir karas paskatino dažną darbovietę iš naujo pažvelgti į psichologinę asmens gerovę. Įmonėse prireikė poros metų sukurti pasitikėjimo kultūrą, kol emocinės sveikatos temos nebėra tai, apie ką būtų nepatogu kalbėtis, o psichologo, psichoterapeuto paminėjimai nebeskamba kaip nuosprendis.
Organizacijos gali prisidėti prie darbuotojų psichinės sveikatos gerinimo įvairiais būdais. Pavyzdžiui, vienos įmonės "gerovės mentoriai pradėjo teikti paslaugas komandoms: vesti paskaitas, praktikas, vykti į misijas - padalinius kituose miestuose, ten, kur mūsų kolektyvams labiausiai reikia palaikymo, emocinių kompetencijų ugdymo, mokomųjų ir praktinių sesijų. Įdomu tai, kad tarp gerovės mentorių 60 proc. yra vadovai. Šiandien apie savijautą komandose drąsiai kalba vadovai, kreipiasi į gerovės mentorius ir kviečia padėti - vesti mokymus ar fasilitavimo sesijas".
Kai darbuotojų emocinei sveikatai iškyla didelis pavojus, įmonės naudojasi krizių psichologų paslaugomis - psichologai atvyksta į bet kurį šalies miestą, į įvykio ar darbo vietą ir teikia psichologinę pagalbą darbuotojams bei vadovams. Taip pat darbuotojai ir jų šeimų nariai gali bet kada pasikonsultuoti su psichologu, paskambinę įmonėje veikiančia psichologinės pagalbos linija.
Anot psichologės Luizos Janiškaitės, reikėtų normalizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą darbo aplinkoje: nebūtina kiekvienam kalbėti, tai - asmens individualus pasirinkimas, kokias ribas brėžti, tačiau žinoti, kad tokia galimybė yra, - svarbu. Nauda ir darbuotojui, ir darbdaviui: tai gali padėti pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus bei sukurti labiau įsitraukusią ir motyvuotą darbo jėgą.
Įmonės gali skatinti darbuotojus daryti pertraukas dienos metu, išnaudoti savo atostogų laiką ir pailsėti, kai jiems to reikia. Tam gali padėti lankstumas, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, lanksčios darbo valandos, darbo užduočių pasidalinimas su kolegomis. Be to, reikėtų skatinti sąmoningumą psichikos sveikatos srityje, pavyzdžiui, organizuojant psichoedukacinius mokymus, padedančius darbuotojams atpažinti psichikos sveikatos problemų požymius ir suprasti, kaip ir kur kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Individualaus pokalbio nauda
Individualūs pokalbiai su kolegomis keičia darbo kultūrą bei rezultatus. Jie yra svarbus įrankis, kuriuo vadovai gali užtikrinti efektyvią ir atvirą komunikaciją su savo komandos nariais. Vienas su vienu pokalbiai yra vienas efektyviausių vadovo įrankių, padedančių stiprinti tarpusavio ryšį su komandos nariais, spręsti problemas ir skatinti darbuotojo augimą.
Vienas svarbiausių individualių susitikimų su kolega (-e) tikslų yra gerinti tarpusavio bendravimą. Aptarkite svarbiausias einamas užduotis ar užsibrėžtus tikslus iš praėjusių susitikimų. Tai padės užtikrinti, kad kolega (-ė) susitarimus gerai supranta bei turi aiškius prioritetus ir gali efektyviai planuotis laiką ir išlaikyti dėmesį. Individualūs susitikimai tarp vadovo ir darbuotojo - viena iš svarbiausių galimybių kurti glaudžius santykius, aptarti pasiekimus bei iššūkius, ir skatinti profesinį tobulėjimą.
Grįžtamasis ryšys yra viena iš pagrindinių individualaus pokalbio dalių. Pasidalinkite savo įžvalgomis apie kolegos (-ės) veiklą, pabrėžkite sėkmes ir atkreipkite dėmesį į tobulintinas sritis. Svarbu parodyti, kad esate pasirengę padėti darbuotojui tobulėti.
Pasiruošimas individualiam pokalbiui
Pasiruošimas individualiems susitikimams yra ne mažiau svarbus nei jų vykdymas. Štai keletas praktinių patarimų, kaip pasiruošti individualiam pokalbiui, kad jis būtų kuo efektyvesnis:
- Apgalvokite tikslus ir prioritetus. Prieš susitikimą aiškiai apibrėžkite, ką norite pasiekti pokalbio metu. Tai gali būti konkrečių problemų sprendimas, darbuotojo motyvacijos didinimas ar profesinio tobulėjimo planų sudarymas.
- Peržiūrėkite darbuotojo veiklą. Pasiruoškite aptarti darbuotojo pasiekimus, iššūkius ir tobulintinas sritis. Tai padės jums pateikti konkretų ir naudingą grįžtamąjį ryšį.
- Paruoškite klausimus. Užduokite atvirus klausimus, kurie skatintų darbuotoją dalintis savo mintimis, jausmais ir idėjomis. Tai padės jums geriau suprasti jo perspektyvą ir poreikius.
- Būkite atidūs ir empatiški. Susitikimo metu skirkite visą savo dėmesį darbuotojui, aktyviai klausykitės ir stenkitės suprasti jo jausmus. Tai padės sukurti pasitikėjimo ir atvirumo atmosferą.
- Aptarkite tolimesnius veiksmus. Aiškus susitarimas dėl tolimesnių veiksmų užtikrina, kad tiek vadovas (-ė), tiek kolega (-ė) supranta, kokie yra tikslai ir lūkesčiai ateičiai.
Viena iš geriausių praktikų, kurią taiko patyrę vadovai, yra paprašyti darbuotojo po kiekvieno pokalbio parengti trumpą susitikimo reziumė ir pasidalinti juo el. paštu.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Psichologinės pagalbos nauda tėvams
Socialiniai ryšiai, nuoseklus bendravimas, palaikymas kūdikio besilaukiantiems ir ką tik susilaukusiems tėvams yra reikšmingas, rodo tyrimai ir patvirtina praktika. Artimųjų, draugų skiriamas laikas ir dėmesys gali būti veiksmingas ir padėti jaunoms šeimoms nurimti pasidalijus nuogąstavimais. Tačiau, kai kada parankiau yra gauti specialisto konsultaciją, ypač tais atvejais, kai situacija jautri, pavyzdžiui, netekus kūdikio nėštumo metu, arba susiduriant su depresiškumu.
Psichologo išsilavinimas, taikomi metodai, visiškas anonimiškumas ir neutrali aplinka sudaro sąlygas išgyventi savo jausmus pilnai ir be vertinimo. Išgirsta mama, išgirstas tėtis yra emociškai prieinamesnis kūdikiui, antrajai pusei ir apskritai šeimai.
Konsultacijų metu tėvai gali sulaukti palaikymo, išklausymo ir praktinių patarimų, kurie palengvina emocinę naštą ir leidžia pritaikyti juos kasdienėse situacijose. Bendravimas su psichologu leidžia tiek geriau suprasti save, tiek „duoda leidimą“ patirti visas emocijas, kad ir kokios jos nepatogios, nejaukios ir nepriimtinos būtų.
Savo jausmų atpažinimas ir suteiktų įrankių taikymas yra asmens pasirinkimas, nepaisant emocinių sunkumų, suteikti sau pagalbą. Tačiau svarbu suprasti, kad buvimas šalia žmogaus, kuris patiria emocinius sunkumus, taip pat eikvoja mūsų psichikos resursus ir gali būti pakankama priežastis kreiptis pagalbos, pastiprinimo sau pačiam.
Grupinės terapijos reikšmė mamoms
Grupinė terapija moterims, susiduriančioms su emociniais sunkumais, yra naudinga suvokti skirtumus - kaip individualiai patiriama motinystė, kokie sunkumai išgyvenami. Daugelis moterų džiaugiasi patirtu bendrystės ir bendruomeniškumo jausmu, o tai leidžia kurti empatiškesnį santykį su mamomis apskritai. Jei gebėsime priimti kitą žmogų su jo išgyvenimais, tikėtina, būsime atlaidesni ir sau. Moterys grupinės terapijos metu skyrė dėmesį savo jausmams ir tai buvo jų asmeninis laikas, kurio tapus tėvais sumažėja.
Psichologinės pagalbos vertė
Psichologinė pagalba - tai dėmesys sau, savo jausmams ir patirtims. Specialistai siekia sukurti komfortišką ir pilnavertę patirtį net ir tais atvejais, kai konsultacijos vykdavo nuotoliniu būdu. Individualus laikas sau - neįkainojamas ir labai svarbus norint sau iš tikrųjų padėti.
Psichologinių konsultacijų metu psichologės su dalyviais išsikeldavo tikslus, aptardavo lūkesčius. Tarp dažniausių: noras geriau suprasti savo emocijas, patiriamus psichologinius iššūkius, siekis išmokti technikų, lengviau išgyventi sunkumus, savipagalbos būdai, kuriuos galėtų taikyti po konsultacijų.
Emocinės būklės ištyrimas
Emocinės būklės ištyrimas - suaugusiesiems skirtas profesionalus psichologinis tyrimas, padedantis išsamiai įvertinti asmens jausmus, nuotaiką ir emocinių reakcijų pobūdį. Emocinės būklės ištyrimo metu siekiama ne tik nustatyti esamą emocinę savijautą, bet ir įžvelgti galimus streso, nerimo, depresijos ar kitų emocinių sutrikimų požymius.
Emocinės būklės įvertinimas rekomenduojamas, jei žmogus išgyvena nepaliaujamą įtampą, nerimą ar jaučia, kad emocijos tampa sunkiai suvaldomos. Šį testą taip pat pravartu atlikti, jei nuotaika ilgą laiką išlieka prasta, atsiranda motyvacijos stygius, padidėjęs jautrumas, dirglumas ar miego sutrikimai.
Vertinimo procesas susideda iš kelių etapų: individualaus pokalbio, klausimynų pildymo, prireikus, atliekami papildomi testai, padedantys identifikuoti streso, nerimo, depresijos ar kitų emocinių sutrikimų požymius. Individualus pokalbis leidžia specialistui suprasti asmens kasdienę emocinę patirtį, gyvenimo aplinkybes ir jaučiamus sunkumus. Standartizuoti klausimynai suteikia objektyvių duomenų apie galimus emocinius simptomus, jų intensyvumą ir trukmę. Papildomai atliekami diagnostiniai testai padeda išsamiau įvertinti emocijų reguliavimą, streso toleranciją bei psichologinės savijautos ypatumus.
Emocinės būklės ištyrimas padeda aiškiau suprasti savo emocijas, atpažinti jų kilmę ir poveikį gyvenimo kokybei. Gauti rezultatai leidžia tiksliai nustatyti, ar asmeniui pasireiškia nerimo, depresijos arba kitų emocinių sutrikimų požymiai. Nustačius šiuos požymius, specialistas gali sudaryti individualų pagalbos planą. Tai gali būti terapija, psichologinės konsultacijos, streso valdymo rekomendacijos ar kitos emocinę sveikatą gerinančios priemonės.
tags: #psichologines #pagalba #individualus #poklabis