Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su žmogaus emocine būsena, psichologine sveikata ir gyvenimo kokybe, remiantis psichologo psichoterapeuto Justino Buroko įžvalgomis. Straipsnyje aptariami klausimai nuo pesimizmo įtakos sveikatai iki būdų, kaip susigrąžinti motyvaciją ir įprasminti savo gyvenimą.
Emocijų įtaka mūsų gyvenimui
Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, įnešdamos spalvų ir padėdamos mums prisitaikyti prie įvairių situacijų. Pasak J. Buroko, juodos ir baltos dienos apibrėžiamos pagal tą dieną dominuojančią nuotaiką ir emociją. Svarbu, kad žmogus gebėtų išeiti iš dominuojančios neigiamos emocijos, nes ilgalaikis pesimizmas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, netgi prisidėti prie širdies ligų.
Optimizmas ir pesimizmas
Optimizmas ir pesimizmas yra asmenybės bruožai, kurie nulemia mūsų požiūrį į pasaulį. Niaurotiškesni žmonės dažniau patiria negatyvias emocijas ir gali būti labiau linkę į sveikatos problemas. Tačiau emocinis intelektas padeda žmogui suprasti savo ir aplinkinių emocijas, analizuoti priežastis ir keisti savo būseną.
Kada nerimauti yra naudinga?
Nors euforija dirbant prie sudėtingo projekto nėra adekvati, nerimas tam tikrais atvejais gali būti naudingas. Jis priverčia susimąstyti, ką privalome padaryti ir kokio rezultato norime pasiekti. Pavyzdžiui, sportininkai gali pasitelkti sportinį pyktį, kad pasiektų geresnių rezultatų.
Liūdesio priežastys ir emocijų valdymas
Dažniausiai žmones liūdina netektys, tokios kaip artimo žmogaus mirtis, emigracija ar darbo praradimas. Normalu jausti liūdesį, tačiau svarbu, kad jis netaptų žlugdantis. J. Burokas pataria nesureikšminti niūrių dienų ir tiesiog jas išbūti, o taip pat bendrauti su draugais, kurie gali padėti pamatyti problemas kitu kampu.
Taip pat skaitykite: R. Buroko psichologinė praktika: apžvalga
Nors kartais tenka „vaidinti“ baltą dieną, kai iš tiesų jaučiamės blogai, svarbu valdyti savo emocijas, ypač darbe. Pavyzdžiui, medikų darbo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jų empatijos ir pozityvumo pacientams. Gebėjimas valdyti emocijas yra svarbus žmogaus brandos požymis.
Motyvacijos praradimas ir perdegimas
Jei žmogus sunkiai keliasi į darbą ir jaučia motyvacijos trūkumą, tai gali būti perdegimo signalas. Tokiu atveju būtina peržiūrėti, ką darome ne taip savo gyvenime. Maži ritualai, įnešantys jaukumo ir nusiraminimo, gali padėti susigrąžinti prarastą motyvaciją.
Kaip elgtis su niūriomis dienomis?
J. Burokas pataria nesureikšminti niūrių dienų ir tiesiog jas išbūti. Intravertams gali padėti laikas su savimi, o bendravimas su draugais gali praskaidrinti nuotaiką ir suteikti emocinio pastiprinimo.
Emocijų skalė ir saiko jausmas
Plati emocijų skalė yra svarbi, nes ji signalizuoja apie mūsų poreikių, norų ir realybės ryšį. Tačiau svarbu išmanyti emocijų valdymą, kad stiprios emocijos nevestų į stiprius neigiamus veiksmus. Daugelis problemų kyla dėl saiko jausmo praradimo, kai siekiame per daug darbų, pinigų ir pan.
Kaip išsigryninti savus ir visuomenės primestus norus?
Norint išsigryninti savus norus, reikia savęs klausti, kam mums reikalingas tam tikras daiktas ar pasiekimas. Taip galime suprasti, kiek tas dalykas mums iš tiesų reikalingas, o gal jo reikia tik kitiems.
Taip pat skaitykite: Psichologo ar psichoterapeuto pagalba: apžvalga
Rūpinimasis emocine sveikata ir nemirtingumo iliuzija
Rūpinimasis emocine sveikata yra svarbus, nes mes esame riboti energijos šaltiniai. Suvokimas, kad nesame nemirtingi, padeda mums labiau gerbti save ir savo kūno poreikius. Brandus žmogus matys ne vien juodą ir baltą, o daugiau pereinamųjų spalvų.
Kaip apsisaugoti nuo perdegimo?
Skirtingos religijos ir kultūros siūlo daug instrumentų, apsaugančių mus nuo perdegimo ir leidžiančių labiau džiaugtis gyvenimu. Svarbu įprasminti savo gyvenimą ir džiaugtis pozityviais pasiekimais. Religijos skatina žmones atsitraukti nuo darbų, praktikuoti pertraukas ir švęsti.
Įprasminimo praktika
Penktadienio vakarą, uždarę darbo duris, galime įprasminti prabėgusią savaitę, pasidžiaugdami tuo, kas pavyko, o ne jausdamiesi nelaimingi dėl nebaigtų darbų.
Baimė: apsauginė emocija
Baimė yra bazinė žmogaus emocija, turinti svarbią apsauginę funkciją. Įgimtų baimių yra nedaug, o dauguma baimių yra išmoktos. Svarbu, kad suaugusieji nekurtų naujų baimių vaikams ir padėtų jiems įveikti tas baimes, kurios riboja jų galimybę džiaugtis ir tyrinėti pasaulį.
Kaip padėti vaikams įveikti baimes?
Padėti vaikams įveikti baimes galima padrąsinančiu žodžiu ir paduodant ranką, kai jiems to reikia. Nereikia grubiu būdu mokyti vaiką nugalėti baimes, bet jausti, kiek galima „paspausti“ ir kur reikia sustoti.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Atsargumas, bet ne baimė
Sukurti sveiką atsargumo, bet ne baimės jausmą vaikui galima reaguojant į įvykius atsargiai, o ne baimingai. Jei vaiką gąsdinsime, jis bijos, o jei paaiškinsime, vaikas supras.
Knygos apie baimes
Knygų apie baimes skaitymas gali padėti vaikams jas geriau pažinti ir suprasti. Kalbėdami apie baimes su vaikais leidžiame jiems jas geriau pažinti, o tai, kas pažįstama ir suprantama, juk ne taip ir baisu.
Patarimas bijantiems
Pažiūrėkite į savo baimę kaip į vidinį signalą apie galimą grėsmę ir paklauskite savęs, ar ji reali, ar tik jūsų sugalvota.
Neverbalinė kalba ir politikai
Neverbalinė kalba yra svarbus įgūdis, tačiau Lietuvos politikai su tuo dirba mažai. Nuo neverbalinės kalbos priklauso didžioji dalis pranešimo įspūdžio.
Organų donorystė
Organų transplantacija yra vienas sudėtingiausių gydymo būdų, taikomas tada, kai kiti metodai padėti negali. Svarbu suprasti, kaip jaučiasi žmogus, išgirdęs sunkios ligos diagnozę, ir kaip jam padėti nepasiduoti ir nenugrimzti į neviltį.
Emocinės stadijos
Žmogus, sužinojęs, kad jis ar jam brangus artimasis serga sunkia liga, išgyvens šoką, neigimą, pyktį, derybas, gilaus liūdesio ir susitaikymo stadijas. Gebėdami atpažinti šias stadijas, galime geriau suprasti, kaip geriausiai galime padėti sau ar kitam.
Kaip nepasiduoti ir nenugrimzti į neviltį?
Svarbu turėti paramos grupę, tikslą ir pozityvius įprasminimus. Artimieji ir aplinkiniai turėtų bendrauti su sergančiu žmogumi, išklausydami, nesiginčydami ir nepatarinėdami, o atidžiai klausydamiesi, palaikydami ir išbūdami.
Mitai apie organų donorystę
Emociškai jautrios temos dažnai apauga mitais. Svarbu suprasti, kad paaukoti dalį savo artimojo kūno yra labai sunkus sprendimas, ir gerbti žmonių pasirinkimą.
Donorystės reikšmė
Donorystė turėtų reikšti savaime suprantamą dalyką. Kuo labiau sureikšminame donorystę, tuo daugiau įvairių svarstymų žmonių galvose kyla.
tags: #psichologas #psichoterapiautas #burokas