Šiame straipsnyje nagrinėjama Roberto Serapino, psichologo, požiūris į įvairius aspektus, susijusius su žmogaus sveikata, gyvenimo būdu ir psichologine gerove. Straipsnyje remiamasi jo įžvalgomis, pateiktomis interviu ir mokslinėse publikacijose.
Slapukai ir anoniminė statistinė informacija
Slapukai yra nedideli tekstinės informacijos failai, kuriuos jūsų kompiuteryje išsaugo tinklalapis, kuriame lankotės. Visa tai yra dėl mūsų paslaugų tobulinimo. Mes naudojame „Google Analytics“ rinkdami anoniminę statistinę informaciją, pvz. mūsų svetainės lankytojų skaičių, geografinę lokaciją ir kt.. „Google Analytics“ pridėtiems slapukams taikoma „Google Analytics“ privatumo politika.
Epigenetika: genų reguliacija ir gyvenimo būdas
Anksčiau manyta, kad genai yra nepajudinama sfera, tačiau daugiau kaip prieš 20 metų pradėjus vystytis epigenetikai, įrodyta, kad genų reguliacija yra mobili ir priklauso nuo išorinių bei vidinių veiksnių. Mityba ir fizinis krūvis veikia genų aktyvumą. Įvairios emocinės būsenos, stresas, neigiamos emocijos, ydingi įpročiai keičia noradrenalino, dopamino, seratonino aktyvumą kraujyje ir smegenyse, o tai gali sulėtinti arba pagreitinti geno pasireiškimą. Net psichikos ligų atsiradimą ne visada lemia genų mutacijos. Žmogus gali neužsiimti saviugda, turėti ydingų įpročių, ir tada DNR grandinė, nors ir būdama geros struktūros, ima gaminti baltymus visai kitu greičiu. Profesorius Ericas Kandelis gavo Nobelio premiją už molekulinius DNR reguliacijos metodo atradimus, tyrinėdamas, kaip mokymasis, ugdymas ir mintys veikia DNR grandinę.
Angliavandenių svarba smegenų veiklai
Fiziškai mažai dirbančio žmogaus mityboje angliavandeniai turi sudaryti 65 proc. visų su maistu gaunamų kalorijų, o fiziškai stipriai dirbančių - bent 40-50 proc. Pasauliniame neuromoduliacijos kongrese Barselonoje mokslininkai akcentavo, kad viena pirmųjų Alzheimerio ligos priežasčių yra gliukozės trūkumas smegenyse. Taigi, angliavandenių mitybos racione turi būti, tačiau reikėtų vengti rafinuotų maisto produktų. Sergant vėžiu svarbu nepadauginti gliukozės, tačiau negalima visiškai atsisakyti angliavandenių, nes gliukozė yra energijos šaltinis. Iš gliukozės smegenyse gaminama raminamoji molekulė GABA - gama amino sviesto rūgštis. Tyrimas rodo, kad žmonėms, kurie ilgai laikėsi ketogeninės dietos, iš savo mitybos visiškai pašalindami angliavandenių, padidėjo nerimo lygis ir irzlumas. Jų organizmuose pritrūko medžiagos, iš kurios organizmas kuria raminamąją GABA molekulę.
Telomerai ir ląstelių senėjimas
Telomerai yra chromosomos galai, saugantys chromosomų galus nuo suirimo ląstelėms dalijantis. Kuo trumpesni telomerai, tuo labiau išauga žmogaus rizika sirgti smegenų ligomis - Alzhemerio liga, depresija, taip pat kraujotakos, sąnarių ligomis. Įrodyta, kad po 30 minučių fizinio krūvio telomerus atkuriantis TERT genas tris kartus stipriau aktyvuojasi. Tarptautinės psichoneuroendokrinologų draugijos konferencijose pabrėžiama būtinybė valdyti stresą, dėmesingai įsisąmoninti (angl. „mindfulness“), pozityviai mąstyti, atlikti atsipalaidavimo pratimus, nes tai sumažina kortizolio, laisvųjų radikalų kiekį ir padidina augimo hormono kiekį, parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Pozityvus mąstymas ir sveikata
Žmogus savo mintimis gali arba griauti, arba stiprinti sveikatą per psichoneuroendokrinologinius mechanizmus. Straipsnyje „Meilės ir geranoriškumo meditacija ir telomerai“ aprašytas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 žmonių. Tiriamoji grupė šešias savaites iš eilės kas savaitę vis kitam žmogui keletą minučių per dieną turėjo iš širdies siųsti pozityvias mintis ir linkėjimus. Kontrolinė grupė gyveno įprastą gyvenimą. Po dvylikos savaičių buvo pamatuotas abiejų grupių žmonių telomerų ilgis. Paaiškėjo, kad pozityvias mintis ir linkėjimus siuntusioje grupėje telomerai trumpėjo tris kartus lėčiau nei kontrolinėje grupėje. Vadinasi, ir jų ląstelės susidėvėjo tris kartus lėčiau. Šis tyrimas parodė, kad net pozityvi nuostata mintyse stiprina organizmo atsparumą.
Genetinis fonas ir ligų rizika
Pagal žmogaus genetinį foną braižomas viso jo gyvenimo genetinis žemėlapis. Žmogus iš viso turi apie 19 tūkst. genų, kurie koduoja informaciją apie įvairias jo funkcijas: polinkį į kraujotakos, smegenų degeneracines, onkologines ligas. Jei žmogus paveldėjo gerą genetinį foną, gali būti ramesnis, tačiau genetinis rinkinys su tam tikra ligų rizika dar nėra nuosprendis. Jeigu žmogus išsitiria savo genomą ir nustatoma, kad jis turi didesnę riziką sirgti glaukoma, dar nereiškia, kad ta liga tikrai susirgs.
Alzheimerio liga: genetiniai ir aplinkos veiksniai
Alzheimerio liga priklauso nuo daugelio veiksnių, ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika. Tik 5 proc. Alzheimerio ligos atvejų yra paveldimi (jaunatvinės formos). 95 proc. yra nepaveldimi atvejai, tačiau ir šiais atvejais tam tikri genai padaro žmogų jautresnį šiai ligai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi viengubą APOE4 geno variantą, Alzheimerio ligos rizika padidėja pustrečio karto. Žinodamas tai, žmogus gali susidaryti specialų prevencinį planą, įskaitant labai sveiką mitybą, fizinį krūvį ir pan.
Gyvensenos medicina ir ligų prevencija
Daugelio ligų prevencija panaši: sveika mityba, fizinis krūvis, žalingų veiksnių vengimas. Jei žmogus turi polinkį sirgti kažkokia liga, jam reikėtų labai stipriai laikytis prevencinio plano. Čia į pagalbą ateina gyvensenos medicina. Dabar jau skatinama, kad pirminės sveikatos priežiūros centrų komandose šalia šeimos gydytojo, slaugytojo, psichologo, socialinio darbuotojo dirbtų ir gyvensenos medicinos specialistas. Tinkamai pakoregavus gyvenseną, metams galima pasiekti antrojo tipo diabeto remisiją.
Galima sumažinti Alzheimerio ligos atvejų du tris kartus. Smegenų uždegimo procesus (Alzheimerio liga yra lėtinis smegenų uždegimas) gali sukelti nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, stresas. Už stresą atsakingi simpatinės nervų sistemos nervai eina į blužnį, limfmazgius, kaulų čiulpus - imuninius organus, sukeldami rusenantį uždegimą. Uždegimo fonas per 15-30 metų sukelia degeneracinių pokyčių smegenyse. Pirmieji pakitimai smegenyse įvyksta apie 30 metų iki žmogui pajuntant pirmuosius Alzheimerio ligos simptomus. Dabar mokslininkai kuria metodikas, kaip iš kraujo nustatyti Alzheimerio ligos riziką - ne genetinį polinkį, o terpę, kurioje vystosi ši liga.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kraujotaka ir Alzheimerio liga
Viena iš naujausių teorijų rodo, kad Alzheimerio ligai atsirasti turi įtakos kraujotaka. Mikropokyčiai smulkiausiose kraujagyslėse labai prisideda prie Alzheimerio ligos atsiradimo.
Veido raukšlės ir infarkto rizika
Yra trijų laipsnių kaktos raukšlės. Jei yra atsiradusių giliųjų kaktos raukšlių, infarkto rizika padidėjusi. Tai susiję su streso hormono kortizolio kiekiu. Kortizolis ne tik padidina kraujospūdį, širdies pulsą - jis atsispindi ir žmogaus mimikoje. Mimikos raumenys, ypač kaktos srityje, labai stipriai reaguoja į žmogaus emocinę būseną. Dėl to žmonėms, kurių kortizolio kiekis kraujyje padidėjęs, kaktos raukšlių atsiranda anksčiau ir jos būna gilesnės. Infarktas tiesiogiai susijęs su kortizolio kiekiu.
Neaiškios kilmės nevaisingumas ir streso lygis
Nustatoma atvejų, kai poros negali susilaukti vaikų, nors ištyrus paaiškėja, kad ir poros genomai, ir chromosomos puikūs, ir kitomis ligomis, dėl kurių pora negalėtų susilaukti vaikų, nesergama. Tokiu atveju įvardijamas neaiškios kilmės nevaisingumas. Tada poros turi įvertinti savo streso lygį - gal jie pervargę, neturėję atostogų penkerius metus, gal nuolatos dėl kažko nervinasi, jaučia įtampą. Neskubėjimas, pozityvus nusiteikimas planuojant šeimos pagausėjimą - svarbu, nes tai veikia hormonus, visą endokrininę sistemą. Tam, kad moteriai įvyktų ovuliacija, labai svarbus liuteinizuojantis hormonas LH. Jei moters streso hormono kortizolio kiekis padidėja, jis blokuoja LH išsiskyrimą smegenų posmegeninėje liaukoje, kartu ir kiaušialąstės išsilaisvinimą, reikalingą apvaisinti.
Kiaušialąstės pasirinkimas ir streso hormonai
Prieš keletą metų pakoreguota teorija, teigusi, kad į kiaušialąstę pirmas pateks greičiausias spermatozoidas. Tačiau dabar jau įrodyta, kad vis dėlto kiaušialąstė pati pasirenka, kuris spermatozoidas į ją pateks. Iš tiesų vienu metu kiaušialąstę pasiekia ne vienas spermatozoidas - ji sulaukia, kol ją pasieks apie 100 spermatozoidų ir tik tada atidaro tam tikrą porą ir įsileidžia tam tikrą spermatozoidą. Šiam procesui ir kiaušialąstės medžiagų apykaitai viskas svarbu: ir streso hormonų, ir maisto medžiagų, vitaminų kiekis.
Genetinis medis ir ligų prevencija
Pirmiausia žmogus turėtų paanalizuoti savo genetinį medį prieš dvi tris kartas - tėvus, senelius, prosenelius - ir pasižiūrėti, ar jie, būdami jauni (iki 50 metų), nesirgo sunkiomis ligomis. Jei jauno amžiaus sirgo onkologinėmis arba kraujotakos ligomis, t.y. ankstyvais insultais, infarktais, trombozėmis, žmogus turėtų su šeimos gydytojo siuntimu atvykti pas genetiką, kur jam būtų atlikti genetiniai tyrimai. Jei tarp pirmos eilės giminių iki 45 metų amžiaus būta vėžio atvejų, yra rizika, kad žmogus gali turėti panašų geną kaip ir jo giminaitis. Tokiu atveju reikėtų vykti pas onkogenetiką.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
LSMU atliktas tyrimas: tirtas MEN1 genas, lemiantis skydliaukės vėžio atsiradimą. Nustatyta, kad 30 proc. pacientų šiuo vėžiu susirgo dėl genetinių priežasčių. Ištyrus ligonių pirmos ir antros eilės gimines, vienam pusbroliui, gerai besijautusiam 40 metų amžiaus vyrui, atlikus DNR tyrimą, taip pat buvo nustatyta MEN1 geno mutacija. Atlikus skydliaukės echoskopiją, aptiktas miniatiūrinis 3-4 mm auglys. Taigi, liga buvo diagnozuota ir auglys išoperuotas labai ankstyvos ikisimptominės stadijos. Genetika padeda diagnozuoti ligas dar prieš atsirandant simptomų. Netgi dozuojant vaistus šiuolaikinė genetika labai svarbi. Yra atskira farmakogenetikos sritis, kuri pagal žmogaus genetinį foną gali nustatyti, ar jam reikės ketvirtadalio tabletės, ar dvigubos dozės.
Genų inžinerija ir ligų gydymas ateityje
Nobelio premiją pelniusi CRISPR-Cas9 genų redagavimo, arba genų žirklių, technologija, kurią kuriant dalyvavo ir lietuvių mokslininkas profesorius Virginijus Šikšnys, pasaulyje jau integruojama į praktiką gydant tam tikras paveldimas ligas, pvz., kraujo, onkologines. Dabar jau galime kalbėti ne tik apie genų inžineriją, bet ir apie visiškai naują sferą, vadinamą magnetogenetika. Įrodyta, kad tam tikrais elektromagnetiniais prietaisais stimuliuojant geno pradžios sritį (promotorių) galima įjungti arba išjungti geną. Tai ir yra vadinamoji neinvazinė genų inžinerija. Tačiau šioje srityje dar tik žengiami pirmieji žingsniai prestižiškiausiose pasaulio klinikose.
Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai susiformuoja tandemas: pasitelkiamos technologijos ir pats žmogus deda pastangų.
tags: #psichologas #robertas #serapinas