Psichologo Individuali Veikla Lietuvoje: Reikalavimai, Galimybės ir Perspektyvos

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama psichologo individuali veikla Lietuvoje, įskaitant teisinius reikalavimus, psichologinės pagalbos teikimo specifiką, konsultacijų kainas ir kitus svarbius aspektus. Straipsnis skirtas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems psichologams, planuojantiems ar jau vykdantiems individualią veiklą.

Įvadas

Psichologo konsultacija - tai vienas iš būdų rūpintis savo emocine sveikata, spręsti vidinius konfliktus ar tobulėti kaip asmenybei. Džiugu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje išdrįsta kreiptis pagalbos ir lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą. Psichologinės konsultacijos - tai galimybė geriau suprasti savo vidinį pasaulį, susigaudyti sudėtingoje situacijoje, pažvelgti į ją iš šalies bei atrasti naujų būdų, padedančių tvarkytis su sunkiais išgyvenimais, įvykiais bei kasdienio gyvenimo sunkumais.

Individuali Veikla Pagal Verslo Liudijimą: Kas Galima?

Pagal verslo liudijimą galima verstis tik tam tikromis verslo liudijimų klasifikatoriuje nurodytomis veiklos rūšimis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog verslo liudijimo veiklų sąrašas nuolat atnaujinamas. Verslo liudijimo veiklų sąrašą nuo 2026-01-01 rasite čia. Verslo liudijimo veiklų sąrašą nuo 2020-07-01 iki 2025-12-31 rasite čia. Informaciją apie būtinus leidimus ar Jūsų veiklai keliamus reikalavimus galite rasti VšĮ „Inovacijų agentūra“ interneto svetainėje.

Teisiniai Reikalavimai Psichologo Praktinei Veiklai Lietuvoje

Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, psichologų teises ir pareigas, Lietuvos psichologų sąjungos (toliau - Sąjunga) funkcijas, valdymo, veiklos ypatumus.

Pagrindinės Sąvokos

• Psichologas - asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją.
• Psichologinių paslaugų gavėjas - asmuo ar grupė asmenų, kuriems psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, teikia psichologines paslaugas.
• Psichologo praktinės veiklos sritis - psichologo praktinės veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologų profesinės veiklos sritis.

Psichologo Kvalifikacijos Įgijimas ir Prižiūrima Praktinė Veikla

Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje.

Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus metus.

Psichologų Supervizorių Sąrašas

Psichologas laikomas įrašytu į psichologų supervizorių sąrašą kitą dieną po šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau - Licencijavimo komisija) dienos. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Psichologo Praktinės Veiklos Licencijavimas

Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucija yra Sąjunga. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Asmuo, ketinantis verstis psichologo praktine veikla, Licencijavimo komisijai pateikia deklaraciją (pranešimą) ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Laikoma, kad licencija išduota, ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. Jeigu paaiškėja, kad asmens pateiktoje deklaracijoje (pranešime) pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų, jis informuojamas apie nustatytus trūkumus ir nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų šių trūkumų pašalinimo terminas.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Licencijos Galiojimo Sustabdymas ir Panaikinimas

Licencijavimo komisija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Licencijavimo komisija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša licencijos turėtojui apie nustatytus trūkumus ir nurodo šių trūkumų pašalinimo terminą.

Asmuo, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali bet kada šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais dėl naujos licencijos išdavimo šio įstatymo nustatyta tvarka galima kreiptis, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių licencijos galiojimas buvo panaikintas. Išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą atvejį, Licencijavimo komisija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo pagrindą ir terminą.

Lietuvos Psichologų Sąjunga

Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis psichologų savivaldą. Sąjungos, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Sąjungos veikla reglamentuojama šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Sąjungos įstatuose. Sąjungos nariai yra visi psichologo praktinę veiklą ir prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai. Sąjungos nustatyta tvarka Sąjungos nariais gali būti ir kiti asmenys.

Sąjungos organai:

• Visuotinis susirinkimas;
• Sąjungos prezidentas;
• Sąjungos valdyba;
• Etikos komitetas;
• Licencijavimo komisija;
• kiti Sąjungos įstatuose nustatyti organai.

Visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Sąjungos organas. Eilinį visuotinį susirinkimą Sąjungos įstatų nustatyta tvarka Sąjungos prezidentas šaukia ne rečiau kaip kas 3 metai. Jei per šioje dalyje nustatytą laikotarpį Sąjungos prezidentas nesušaukia eilinio visuotinio susirinkimo, jis šaukiamas Sąjungos valdybos sprendimu. Visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Sąjungos nariai. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Sąjungos narių. Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja Sąjungos prezidentas arba jo pavedimu kitas Sąjungos valdybos narys. Sprendimai priimami visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Sąjungos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Sąjungos prezidento ar kito Sąjungos valdybos nario - visuotinio susirinkimo pirmininko balsas. Jeigu visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, Sąjungos įstatų nustatyta tvarka per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

Sąjungos vienasmenis vadovas - Sąjungos prezidentas yra Sąjungos valdymo organas, kurį renka visuotinis susirinkimas. Sąjungos valdybą renka visuotinis susirinkimas. Etikos komitetas yra Sąjungos organas, kuris nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų.

Licencijavimo komisiją penkeriems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Į Licencijavimo komisiją deleguojami:

• vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
• du psichologai, atstovaujantys skirtingiems universitetams, kurie įgyvendina antrosios pakopos psichologijos studijų programas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu du universitetai, įgyvendinantys antrosios pakopos psichologijos studijų programas, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba.

Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu. Licencijavimo komisijos narys atšaukiamas, jeigu:

• savo noru atsistatydina;
• dėl sveikatos būklės negali eiti Licencijavimo komisijos nario pareigų;
• jį motyvuotu sprendimu atšaukia delegavęs subjektas ir Licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš Licencijavimo komisijos narių.

Licencijavimo komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos psichologas. Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Psichologo Teisės ir Pareigos

Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, turi teisę:

• savarankiškai pasirinkti psichologinių paslaugų teikimo būdus ir metodus;
• atsisakyti teikti psichologines paslaugas, jeigu psichologinių paslaugų gavėjo reikalavimai prieštarauja psichologo profesinei etikai arba jeigu psichologas neturi pakankamai kompetencijos;
• gauti atlyginimą už suteiktas psichologines paslaugas.

Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, privalo:

• vadovautis psichologo profesine etika;
• nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;
• teikti tik kokybiškas psichologines paslaugas;
• saugoti psichologinių paslaugų gavėjo jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas psichologo praktinę veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tais atvejais, kai akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, psichologinių paslaugų gavėjo ar kitų asmenų sveikatai arba gyvybei ir nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat kai įpareigojimas atskleisti konfidencialią informaciją nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Psichologo Praktinės Veiklos Laikinumas (Vienkartiškumas)

Psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija.

Pereinamosios Nuostatos

Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ir ne mažiau kaip trejus metus dirbo psichologu, turi teisę gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą, gali dirbti psichologo darbą neturėdamas psichologo praktinės veiklos licencijos ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys iki įstatymo įsigaliojimo ir šiam įstatymui įsigaliojus turi teisę tapti Sąjungos nariais. Asmenys, po šio įstatymo įsigaliojimo norintys verstis psichologo praktine veikla šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais neturėdami licencijos, apie tai turi pranešti Sąjungai.

Kada Kreiptis Į Psichologą?

Vienos taisyklės, kada kreiptis į psichologą, nėra. Žmonėms psichologinė pagalba gali būti reikalinga įvairiose gyvenimo situacijose: patyrus kasdienio gyvenimo sunkumus, artimojo netektį, išgyvenant emocinę krizę, stresą, jaučiant nepasitikėjimą savimi, nesutariant su artimaisiais ar jaučiant negatyvius jausmus.

Pirmoji Konsultacija ir Konsultavimo Procesas

Pirmojo susitikimo metu psichologas susipažįsta su klientu, užduoda klausimus, susijusius su asmeniu gyvenimu, domisi jo problema, siekia išgirsti žmogaus lūkesčius, vertina motyvaciją. Įprasta konsultacijos trukmė - 60 minučių, tačiau gali būti ir išimčių. Standartinis susitikimų dažnumas - vienas susitikimas per savaitę. Teikiant psichologinę pagalbą, konsultacijų skaičius gali būti nuo vienos iki kelių, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir konkrečios jo situacijos.

Konsultacijos metu turi dirbti ir pats klientas: ne tylėti, o aktyviai dalyvauti konsultavimo procese, kalbėti apie sunkumus, pasakyti, kaip jaučiasi, nebijoti klausti, jeigu kažko nesupranta, būti atviras. Psichologo konsultacija nėra lengvas ir greitas būdas susidoroti su problemomis, kartais tai ilgai trunkantis procesas.

Psichologinės Konsultacijos Nauda ir Metodai

Psichologinis konsultavimas padeda giliau pažvelgti į susidariusias situacijas, atpažinti savo jausmus ir emocijas, išryškina pasąmonėje esančius įsitikinimus ir tikslus, leidžia naujai pažvelgti į susiformavusį gyvenimo stilių ir daryti jame pokyčius. Konsultacijų metu psichologas padeda suprasti, kas vyksta Jumyse ir Jūsų gyvenime. Regresinės terapijos pagalba aptinkami vaikystėje susiformavę įsitikinimai, sunkios patirtys ir jų įtaka dabartiniam gyvenimui. Per vaizdinius, mintis, kūno pojūčius, klaidingi įsitikinimai ir reakcijos yra saugiai keičiami į norimas, arba, galima sakyti, neigiamos programos yra keičiamos į teigiamas. Taip vyksta vidinė transformacija, kuriamas naujas elgesio modelis, naujas požiūris į esamas sudėtingas situacijas. Kiekvienas atvejis skirtingas, užklausos ir siekiamas rezultatas taip pat skiriasi.

Psichologo Konsultacijos Kaina: Už Ką Mes Mokame?

Nors vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus ir ieško psichologinės pagalbos, kartais ta pagalba pasinaudoti sutrukdo kaina. Bet ar tikrai ta kaina tokia didelė, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

1. Žinios. Norint tapti psichologu reikia sukaupti daug žinių studijuojant psichologiją - bakalaurą ir magistrą. Tuomet seka podiplominės studijos, kurias finansuoja pats būsimasis psichologas. Tuo metu be to, kad studijuoja, būsimas psichologas dar ir pats lankosi pas terapeutą (ir moka atitinkamą mokestį). Jau tapus psichologu ir pradėjus konsultuoti - neišvengiama darbo dalis yra įvairūs kursai, seminarai ir paskaitos, kuriuose specialistas ne tik įgyja pagrindinį išsilavinimą, bet ir gilina žinias siaurose, specifinėse temose. Reikėtų nepamiršti ir to, kad didžioji dalis terapeutų skiria savo asmeninį laiką domėtis naujienomis, skaito mokslinius straipsnius, domisi užsienio tyrėjų atradimais. Taigi, jūsų psichologas - psichoterapeutas praleido ilgus metus studijuodamas psichologiją, kasmet daug valandų praleidžia gilindamas žinias tam tikroje srityje, ir tai tikrai prisideda prie kainos. Tikėtina, kad kuo daugiau mokslų psichologas pabaigęs, tuo brangesnė bus jo konsultacija. Pirmus - antrus metus konsultuojantys psichologai kartais siūlo nemokamas paslaugas, o dažniausiai - konsultuoja už simbolinę 15-20€ kainą.
2. Patirtis. Patirtis konsultuojančio psichologo profesijoje yra labai vertinama ir ji „kainuoja“. Vyresnis ir didesnį patirties bagažą turintis psichologas savo konsultacijas vertins brangiau, nei ką tik pradėjęs specialistas. Tai natūralu - kaip ir bet kurioje srityje, patirtis leidžia geriau, greičiau spręsti problemas. Patirtis, žinios ir išmintis dažnu atveju reiškia, kad apie tokį specialistą informacija bus perduodama iš lūpų į lūpas ir norinčiųjų konsultuotis gali atsirasti daugiau, nei įmanoma priimti - tuomet tenka laukti arba ieškoti kito psichologo. Tad esant ilgai darbo patirčiai ir dideliam klientų kiekiui gali pakilti ir psichologo konsultacijos kaina.
3. Asmeninė terapija ir supervizijos. Tai, kad psichologas yra žmogus „išsprendęs“ visas savo problemas ir nepatiria sunkumų - mitas. Jūsų psichologas yra žmogus, kuris, kaip ir visi susiduria su gyvenimiškomis problemomis tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesiniame kelyje. Dėl asmeninio gyvenimo, kiekvienas specialistas renkasi asmeniškai - ar jam reikia psichologo konsultacijų, ar jis gali susitvarkyti pats. Tačiau konsultuojantys psichologai, ypatingai šio darbo pradžioje, turi vyresnius kolegas, kurie padeda spręsti darbe kylančius sunkumus. Įvairiausios situacijos iškyla konsultuojant asmenis: pradedantieji psichologai mokosi kaip priimti viduje kylančias emocijas klausantis kito žmogaus pasakojimo, kaip jas teisingai ištransliuoti, kaip „neparsinešti“ klientų sprendžiamų problemų namo. Kol išmokstama su visu tuo susidoroti, patyrę psichologai (supervizoriai) konsultuoja mažiau patyrusius ir padeda jiems atrasti savo unikalų konsultavimo būdą. Tokios konsultacijos, kuriomis išties naudojasi dauguma terapeutų, taip pat kaip ir asmeninės - nėra nemokamos.
4. Emocinis / psichologinis krūvis. Šio darbo darbo specifika yra unikali, o psichologas konsultantas - turi būti gerai pasiruošęs dirbti su įvairiausiais žmonėmis bei jų išgyvenimais. Ne kiekvienas yra psichologiškai pajėgus išklausyti įvairiausias žmonių traumas, skaudžius išgyvenimus ir kylančias problemas. Su tuo reikia išmokti susitvarkyti - juk psichologas ne tik išklauso, jis užduoda atitinkamus klausimus ir bando vesti asmenį geresnės savijautos link. Išbūti su daugybės žmonių skausmu reikia pasiruošimo ir nusiteikimo, bet kad ir kaip bebūtų, tam yra žmogiškosios ribos. Tokio darbo negalima dirbti dvyliką valandų per dieną, be pertraukų, alinant save tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tenka pasirūpinti tinkamu poilsiu, mityba ir kitais savo poreikiais. Turbūt nė vienas žmogus nenorėtų ateiti pas pavargusį, alkaną psichologą į konsultaciją - ji tikrai nebūtų tokia naudinga, kaip su pailsėjusiu ir sočiu terapeutu. Tad psichologai negali priimti neriboto kiekio klientų - per dieną galima priimti tik tam tikrą skaičių žmonių, o tai taip pat prisideda prie to, kad nustatoma atitinkama psichologo paslaugų kaina.
5. Pasiruošimas konsultacijoms. Nors šis punktas priklauso nuo paties specialisto, bet dažnas psichologas psichoterapijos konsultacijoms skiria laiko ir prieš/po sustikimo. Yra daromi tam tikri užrašai, psichologas pasižymi reikaling ir informaciją, po to ją analizuoja, galvoja geriausius pagalbos metodus. Kiekvienas atėjusio žmogaus atvejis - skirtingas, tad psichologai domisi tam tikru sutrikimu, būkle, jos kilme bei kaip su tuo tvarkomasi. Prieš konsultaciją - informacijos skaitymas, pasirengimas spręsti tam tikrą sunkumą su atitinkamu žmogumi reikalauja laiko, už kurį jūs mokate, nors ir nesate kartu su psichologu.
6. Papildomos priemonės. Kai kurie psichologai naudoja tam tikras papildomas priemones - psichologinius ar intelekto testus, kurių licenzijos kainuoja pinigus. Taip pat kabinete dažnai būna psichologinių knygų, kurias dalis terapeutų paskolina savo konsultuojamiems asmenims. Psichologinės, saviugdos knygos kartu su terapija gali veikti išties galingai. Tad psichologas investuoja į papildomas priemones tam, kad galėtų visapusiškai ištirti asmenį bei kuo geriau jam padėti. Ypač daug į papildomas priemones investuoja vaikų psichologai. Konsultuojant vaikus dažnai būna sunku juos prakalbinti, todėl informacija apie jų savijautą, situaciją šeimoje ar mokykloje „išgaunama“ žaidimų, dėlionių ar piešinių pagalba. Tai veiklos, kai savo jausmų nereikia įžodinti, bet psichologas gauna jam reikiamą informaciją, o tuo pačiu - nereikia spausti vaiko, jis mėgaujasi žaidimu ar kita veikla. Per malonias bendras veiklas psichologas kuria ryšį su vaiku, o tuomet gilėja ir psichoterapija bei didėja jos nauda. Tad į papildomas priemones investuoti verta, o kartais net būtina.
7. Įranga. Pandemijos metu ir po jos išaugo nuotolinės psichoterapijos populiarumas. Taigi, psichologas, norėdamas toliau konsultuoti, turėjo įsigyti kompiuterį, kamerą, ausines. Svarbu ir geras interneto ryšys, greitai ir realiu laiku perduodantis garsą ir vaizdą. Nebūtinai visi terapeutai turėjo šią įrangą, tad teko kai kuriuos prietaisus įsigyti. Nuotolinėms konsultacijoms ir bendravimui su klientais internetu kas tam tikrą laiką reikia savo įrangą atsinaujinti - tai taip pat yra išlaidos, kurias psichologas turi suplanuoti ir norėdamas kurti saugų bei patikimą ryšį - įsigyti.
8. Biuro nuoma, mokesčiai. Kartais žmonės psichologų ir psichoterapeutų atlygį skaičiuoja konsultacijos kainą daugindami iš apsilankančių žmonių kiekio ir gauna didelius skaičius. Skaičius, kurie ne visai atitinka realybę. Didžioji dalis psichologų konsultuoja nuomojamuose kabinetuose, tad kainuoja kabineto nuoma, komunaliniai mokesčiai. Kita dalis - legaliai dirbančio darbuotojo mokesčiai valstybei. Psichologai dažnu atveju dirba pagal individualią veiklą, o ne įdarbinti įmonėse pagal darbo sutartį. Tad iš konsultacijos mokesčio dalis pinigų atiduodami valstybei. O atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar ligos atveju - specialistai negauna jokių išmokų ir kompensacijų, todėl turi tam pasiruošti iš anksto.
9. Konsultavimo vieta. Kalbant tiek pasaulio, tiek Lietuvos lygmeniu, šalis ar miestas, kuriame vyksta konsultacija - lemia ir psichologo konsultacijos kainą. Pavyzdžiui, Amerikoje vienos konsultacijos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių. Kiekviena šalis ir miestas turi savo pragyvenimo lygį, kuris, oficialus arba ne, egzistuoja ir lemia paslaugų bei prekių kainas. Kalbant apie Lietuvą, brangiausios konsultacijos pastebimos Vilniuje - čia gali būti brangesnė biuro / kabineto nuoma, maisto kainos, didesni atstumai tarp objektų. Kai kurie psichologai turi daug klientų, todėl gali išlaikyti didesnę kainą nei mažame miestelyje dirbantys psichologai, jeigu jiems trūksta klientų. Visos šios smulkmenos susideda į dalį konsultacijos kainos. Žinoma, ir Vilniuje galima rasti pigių konsultacijų, tačiau tą lengviau bus padaryti mažesniame miestelyje, nei didmiestyje. Tai gali lemti ir klientų kiekis - jei klientų mažai, konsultacijos kaina sumažinama jų pritraukimui.
10. Komunikacija ir reklama. Tik daug patirties turintys psichologai - konsultantai gali lengvai užpildyti savo darbo valandas klientais. Kitiems reikia pasistengti, kad juos surastų. Taigi, psichologai kuria internetines svetaines, puoselėja socialinius tinklus, dalinasi naudinga informacija, įrašinėja tinklalaides, visa tai reklamuoja. Nors dalis šių veiklų gali būti ne tik komunikacijos forma ar reklama, norint užsitarnauti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, psichologai stengiasi ir viešoje erdvėje kuria patikimo, savo dalyką išmanančio specialisto įvaizdį, investuoja savo laiką ir pinigus.

Šie dešimt punktų - tai psichologo konsultacijos užmokesčio dalys. Žinoma pati svarbiausia ir savaime suprantama, nepaminėta dalis - tai atlygis už darbą. Tačiau galvodami apie psichologo konsultacijos kainą, kitą kartą pasistenkite prisiminti bent vieną - kitą punktą iš šio sąrašo. Ar tikrai ta kaina tokia didelė? Atradus tinkamą specialistą, sukūrus gilų ryšį - pasikeis ir jūsų gyvenimo kokybė, tad nebijokite investuoti į savo gerovę, tokia investicija tikrai atsipirks.

Mokesčių Reforma ir Psichologai: Nerimą Keliančios Perspektyvos

Paaiškėjo planas per trejus metus suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą. Atitinkamai palaipsniui augtų taikomi mokesčiai, kuriuos specialistams tektų pridėti prie dabar taikomų konsultacijų kainų. Numatoma, kad vidutinė konsultacijų kaina augtų nuo 50 iki 60 eurų.

#

tags: #psichologas #verslo #liudijimas