Psichologas – tik pakeleivis: kas tai?

Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologo vaidmens samprata, ypač pabrėžiant, kad psichologas nėra stebukladaris, o veikiau palydovas kelionėje į savęs pažinimą ir sveikimą. Straipsnyje remiamasi konkrečiais pavyzdžiais, įžvalgomis ir patarimais, siekiant atskleisti psichologinės pagalbos esmę ir jos ribas.

Nerimas, baimės ir kelias į terapiją

Vyras, vardu Tomas, pasakoja apie savo patirtį, kai jį kasdien lydėjo nerimas, sutrikęs miegas, galvos svaigimas ir skrandžio skausmai. Jį nuolat persekiojo įvairios baimės, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir nesibaigiantys svarstymai. Tomas prisimena, kad visa tai apkartino jo gyvenimą, trukdė dirbti ir priimti ryžtingus sprendimus.

Psichologė Aušra Mockuvienė teigia, kad dažnai susiduria su žmonėmis, kurie kenčia, tačiau kreiptis pagalbos jiems trukdo vidinis įsitikinimas, kad gyventi patiriant kančią yra normalu arba kad tuo nevalia dalintis. Vidinė stigma vis dar yra viena svarbių priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje nesikreipia specialistų pagalbos.

Psichoterapija - savęs atradimo kelias

Nueiti pas psichoterapeutą yra tik pirmasis svarbus žingsnis. Žmonės kartais tikisi, kad specialistas pateiks stebuklingą receptą ir viską išspręs, tačiau psichoterapeuto misija yra klausti ir klausyti, o bepasakojant žmogus pats turi suprasti ir atrasti save. Tomas pasakoja, kad terapijoje išbuvo dvejus su puse metų ir suprato, jog daugiau nebenori būti „geru berniuku“ visiems, nes tokia laikysena jį tiesiog žlugdo.

Priimti save - kasdienės pastangos

Baigęs terapiją, Tomas suprato, kad, vieną kartą susidūrus su depresija, yra tikimybė ir vėl su ja susitikti. Todėl jis suvokė, kad mokytis save priimti ir saugotis turės visą gyvenimą. Tai kasdienės pastangos ir mokymasis. Kadangi jis yra iš prigimties jautrus, tie potencialūs sunkumai jį visą laiką lydės, jei nekoreguos gyvenimo taip, kad nepersitemptų, darbuose nepamirštų savęs.

Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?

Aukos vaidmuo ir emocijų išraiška

Laiške psichologui moteris klausia apie aukos vaidmenį, kai ji apsipila ašaromis ginčuose su bosu ar santykiuose su vaikinu. Psichologas atsako, kad ašaros rodo, jog tai, kas vyksta, jai yra labai svarbu ir tuo pačiu labai skaudina. Ji jaučiasi bejėgė kažką pakeisti, negalinti išsakyti savo nuomonės bei poreikių.

Psichologas pataria nekaltinti savęs dėl to, jog jai liūdna ar kad jaučia kokius kitus jausmus. Reikia skirti laiko šių skaudžių situacijų apmąstymui ir pagalvoti, ką įsivaizdavo, jog mąsto į situacijas įsitraukę žmonės, kokie jų ketinimai. Tada ramiai paklausti savęs, kiek šių įsivaizdavimų tėra baimės, o ne realūs faktai. Tam labai padeda pokalbiai.

Santykių ženklai ir atvirumas

Psichologas teigia, kad dažniausiai skyrybos yra susijusios su vieno iš partnerių ilgalaikiu neatvirumu, jausmų užspaudimu. Kai jų prisikaupia, žmogus priima netikėtą, šeimą griaunantį sprendimą, tačiau jį patį išlaisvinantį. Labai svarbus kiekvieno žmogaus santykis su pačiu savimi, savo jausmais. Reikia reaguoti, kaip aš tame santykyje jaučiuosi. Ar jaučiuosi savimi, išgirstas, priimtas, emociškai saugus, ar nėra peržengiamos mano ribos? Ir tada atsakyti į klausimą, kas yra apie mane, mano patirtį, o kas - apie kito žmogaus elgesį.

Vaikystės įtaka ir komunikacija

Sunku pasakyti kitam, ką jauti, kuo gyveni, kas nepatinka, nes tai smarkiai susiję su mūsų praeities patirtimi, dažniausiai - su vaikyste. Todėl tėvams labai svarbu atspindėti vaikus. Visa tai moko vaiką suprasti, kas vyksta tiek su juo, tiek su kitu, mokytis kalbėti be priekaištų, be agresijos, be reikalavimų, su priėmimu.

Skyrybos - sprendimas ar procesas?

Jei žmogus savyje apsisprendė, kad jis tikrai nori skirtis, ar įmanoma jo sprendimą pakeisti ir ar pakeitus jis liks ilgalaikis? Tikriausiai tai priklauso nuo to, kaip žmogus mato ir išgyvena santykį ir patį sprendimą. Santykį reikia matyti kaip procesą ir orientuotis į jį, o ne į rezultatą. Labai svarbus momentas - mokytis išbūti santykiuose ir priimti savo partnerį, kai nėra peržengiamos ribos.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Kaip nepasiekti skyrybų slenksčio?

Nuo pat pradžių neignoruoti to, kaip jaučiatės, kas su jumis vyksta, ir bandyti apie tai kalbėtis. Jei nepavyksta patiems, yra specialistai, kurie padeda tai išsiaiškinti, suprasti. Nes į skyrybas iš esmės veda būtent tai, kad žmogus ignoruoja tokius dalykus.

Partnerio pasirinkimas ir lūkesčiai

Nuo pat santykių pradžios svarbu atsakyti sau pačiam, pagal ką renkamės sau partnerį. Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu išoriniai, o ne vidiniai, emociniai poreikiai ir aspektai. Gyvename taip, kaip iš mūsų tikimasi, o ne taip, kaip norėtume patys.

Neištikimybė - priežastys ir pasekmės

Straipsnyje taip pat nagrinėjamos neištikimybės priežastys ir pasekmės. Dažniausiai neištikimybę sukelia santykių problemos, ypač chroniškos, kai po kovų žmones apima nusivylimas, sustingimas ir nuobodulys. Neištikimybė gali padėti išsitiesti, laikinai atgaivinti ir pakelti savęs vertę, sukurti optimalų atstumą, būti savotiška seksualinė terapija arba santuokos ramentas. Tačiau neištikimybė sugriauna nepalyginti daugiau - ne tik šeimą, bet ir savivertę, pasitikėjimą kitais, tikėjimą ateitimi.

Kada nebeverta investuoti į santykius?

Viską reziumavus, nebeverta investuoti į santykius tada, kai nėra emocinio ryšio, jaučiamės vieniši, nesaugūs, nesulaukiame palaikymo, kai nuolat išgyvename kritiką, kaltinimus dėl klaidų, nuovargį, beprasmybės jausmą, spręsdami kokius nors klausimus.

Psichologas - pakeleivis, ne stebukladaris

Apibendrinant galima teigti, kad psichologas yra tik pakeleivis, padedantis žmogui kelionėje į savęs pažinimą ir sveikimą. Jis nėra stebukladaris, kuris išspręs visas problemas, tačiau gali padėti suprasti savo jausmus, poreikius, atpažinti santykių ženklus ir priimti teisingus sprendimus. Svarbiausia - neignoruoti savo jausmų, būti atviriems ir ieškoti pagalbos, kai ji reikalinga.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro

tags: #psichologas #yra #tik #pakeleivis