Asta Blandė - psichologė, turinti ilgametę patirtį dirbant su vaikais, jaunimu ir šeimomis, taip pat su švietimo srities specialistais. Jos veikla apima mokymus, konsultacijas ir knygų rašymą, siekiant padėti žmonėms suprasti emocijas, įveikti sunkumus ir kurti harmoningus santykius. Apie dvidešimt metų kartu su šeimomis, vaikais ir jaunimu ieškanti atsakymų į pačius įvairiausius ir aktualiausius klausimus, vedanti mokymus emocinę paramą teikiantiems savanoriams, turinti ilgametę vadovavimo savanoriškoms organizacijoms patirtį.
Kompetencijų tobulinimo seminarai ir patirtis savanoriškame sektoriuje
Asta Blandė aktyviai dalyvauja savanoriškame sektoriuje, dalindamasi savo žiniomis ir patirtimi. 2018 m. gruodžio 3 d. Kaune ji vedė kompetencijų tobulinimo seminarą „Ne imti, bet duoti“ savanoriams. Šiame renginyje psichologė, buvusi ilgalaikė Kauno vaikų linijos vadovė, dalijosi savo įžvalgomis ir patarimais, kaip efektyviai teikti emocinę paramą ir stiprinti asmeninius įgūdžius. Jos ilgametė vadovavimo savanoriškoms organizacijoms patirtis leidžia suprasti savanorių poreikius ir iššūkius, o mokymai padeda jiems geriau atlikti savo misiją.
Darbas su pedagogais ir įstaigų darbuotojais
Psichologė jau daugiau nei dešimt metų besidalinanti žiniomis ir įžvalgomis su mokyklose dirbančiais pedagogais bei specialistais, padedanti įvairių įstaigų darbuotojams stiprinti asmeninius įgūdžius. A. Blandė konsultuoja mokytojus, padeda jiems rasti geriausius sprendimus sudėtingose situacijose, telkia mokyklos bendruomenę ir kuria mokytis motyvuojančią aplinką. Ji taip pat moko pedagogus, kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį ir bendradarbiauti su tėvais, pasirūpinti savimi.
Knygos apie vaikus ir jų emocijas
Asta Blandė yra knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas“ bendraautorė. Šios knygos skirtos tėvams, pedagogams ir visiems, kurie domisi vaikų psichologija. Jose nagrinėjami vaikų raidos ypatumai, emociniai iššūkiai ir būdai, kaip padėti vaikams augti laimingais ir savimi pasitikinčiais.
Bendradarbiavimas su leidykla „Alma littera“ ir Kakės Makės projektas
Psichologės A. Blandės patirtys ir žinios tapo įkvėpimu ne vienai leidyklos „Alma littera“ knygai. Ji prisidėjo prie rašytojos ir iliustruotojos L. Žutautės knygos „Kakė Makė ir Koncerto diena“ kūrimo. Šioje knygoje kalbama apie baimę suklysti ir apie tai, kad klaidas galima taisyti ir nenustoti siekti svajonių. Istorija apie tai, kaip Kakė Makė užsinorėjo tapti muzikante ir jos pirmąją koncerto dieną, skiriama 3-6 metų vaikams.
Taip pat skaitykite: Santykiai ir meilė: psichologo įžvalgos
A. Blandė taip pat sukūrė kortelių žaidimą „Kakė Makė. Emocijų ir jausmų pažinimo kortelės“. Rinkinyje - 20 jausmų ir emocijų kortelių, kurios vaikams padės suprasti ir apibūdinti savo emocijas, 20 klausimų kortelių, padėsiančių užmegzti pokalbį su vaiku ir kartu ieškoti atsakymų į ne visada paprastus ir patogius klausimus, 10 veiklos kortelių, kurios pasiūlys įdomių būdų, kaip žaismingai išreikšti malonias ir nemalonias emocijas bei jausmus.
Pokalbis apie vaikų jausmus ir emocijas
Su jausmų kortelių žaidimo rengėja, psichologe A. Blande apie vaikų jausmus ir emocijas kalbėjosi žurnalistė Laisvė Radzevičienė. Pokalbio metu A. Blandė pabrėžė, kad emocijos ir jausmai yra natūrali ir labai svarbi žmogaus gyvenimo ir patirčių dalis. Vis dėlto suprasti, koks netikėtas gali būti emocijų ir jausmų pasaulis, kokius mažo ar didelio žmogaus veiksmus jis gali nulemti, kaip tinkamai reikšti ypač nemalonius jausmus, daugeliui vis dar yra nemenkas iššūkis. Tad tai, kas natūralu ir savaime suprantama, neretai reikalauja atidos ir kasdienių treniruočių.
A. Blandė teigia, kad vaikai dėl savo atviros prigimties gana drąsiai reiškia emocijas, jei aplinka tam yra palanki ir priimanti. Ne visuomet ta raiška yra tinkama, todėl aplinkos pavyzdžiai, pamokymai, reagavimo būdai jiems leidžia suprasti, kas priimtina, o kas ne. Būna ir taip, kad vaikas nori parodyti, kaip jaučiasi, tačiau aplinkiniai jo sunkių jausmų priimti negali ar nenori. Tuomet jis išmoksta slėpti, nutylėti, atmesti tai, ką jaučia. Augant tokia patirtis labai brangiai kainuoja, nes nuslėpti jausmai griauna žmogaus vidų.
Psichologė įsitikinusi, kad geriausi mokytojai yra tėvai, kurie savo pavyzdžiu rodo, kaip atpažinti, kalbėti bei tinkamai parodyti emocijas ir jausmus. Tad informacija, priemonės, rekomendacijos pirmiausia turi būti nukreiptos į pagalbą šeimai, kuri visada yra arčiausiai vaiko. Žinoma, kiti suaugusieji - mokytojai, specialistai, giminaičiai, kaimynai ir bendraamžiai - taip pat papildo turimas žinias bei įgūdžius. Mes visi vieni kitiems esame mokytojai, patarėjai, jei tik turime noro mokytis ir dalytis.
Kurdami Kakės Makės emocijų korteles, A. Blandė su komanda kėlė sau užduotį aiškiai transliuoti, kad visos emocijos ir jausmai yra svarbūs, vertingi ir reikalingi. Vaikams suprantama kalba paaiškino, kokią žinutę kiekviena emocija ar jausmas siunčia. Taip pat žaismingai pateikė praktiškus būdus, kuriais reikšdamas emocijas vaikas apsaugos ir save, ir aplinkinius. O kad tėveliams būtų drąsiau kartu su vaikais šia svarbia tema kalbėtis, rinkinyje rasite klausimus, kurie skatins visų šeimos narių diskusiją ir norą dalytis.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Kakė Makė savo kortelėse moko drąsos kelti klausimus, tyrinėti pasaulį ir ieškoti atsakymų. Žaidimuose ji leidžia natūraliai ir praktiškai žvelgti į kasdienybę, semtis žinių ir suprasti vaikiško pasaulio subtilybes. Neretai jos natūralus, kiekvienam vaikui pažįstamas elgesys ar situacijos motyvuoja kartu augti, įveikti ir džiaugtis pasiekimais.
Baimė suklysti ir kaip su ja kovoti
A. Blandė atkreipia dėmesį, kad baimė suklysti - dažna šios kartos vaikų bėda, signalizuojanti apie atsiradusį poreikį greitai ir be pastangų pasiekti maksimalų rezultatą. Klaida yra tarsi žinutė, kad reikės dar ir dar kartą bandyti, įveikti savo paties ribas ir ieškoti naujų kelių. Viena vertus, tam tikra nerimo dozė reikalinga dėmesiui sukaupti, kad vaikas kuo geriau atliktų užduotį. Kita vertus, pernelyg didelis nerimas ar baimė, kad nepavyks, tarsi užprogramuoja nesėkmę - nemažos dalies savo galimybių vaikas tuo metu, kai išgyvena intensyvias emocijas, nepanaudoja. Todėl šeima ir kiti suaugusieji turi padėti vaikui nurimti, priminti jam, kad svarbu susikaupti ir atlikti darbą kaip galima geriausiai. O jei nepavyks, pastangų teks įdėti iš naujo. Toks požiūris vaikui turi tapti pažįstama ir žinoma norma.
Psichologė teigia, kad ši aktualija išties labai pastebima, konsultuojant šeimas, mokytojus, lankantis ugdymo įstaigose.
Emocijų „praradimas“ ir kaip padėti vaikams atrasti jausmus
A. Blandė pažymi, kad emocinis pasaulis išties yra gana sudėtingas, jį veikia ir išoriniai faktoriai, ir paties žmogaus vidiniai mechanizmai. Taigi, emocijų išraiškos gali stebinti, gąsdinti ar kelti įvairių klausimų. Paprastai emocijų ir jausmų „praradimas“ kalba apie ilgalaikes žmogaus pastangas neigti, slėpti ir nepripažinti to, ką jis jaučia. Kur žmogus emocijas padeda, ką jos daro su jo fizine sveikata ir kiek visa tai kainuoja, man sunku pasakyti, bet pasekmės dažnai yra skaudžios ir ilgalaikės.
A. Blandė nėra tikra, ar yra jausmų, kurių vaikai bijo, tačiau vaikams dažniausiai labai nemalonu patirti gėdą, kaltę, baimę, liūdesį, vienišumą.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Psichologė įsitikinusi, kad kai tėvai pažįsta ir pripažįsta savo emocinį pasaulį, vaikai gauna nematomą leidimą jausti ir tyrinėti savąjį.
Asta Blandė - psichologė, įkvepianti pokyčiams
Asta Blandė - daugiau nei 25 metus švietimo ir ugdymo srityje dirbanti psichologė - kartu su Lietuvos ugdymo įstaigomis ieškanti geriausių sprendimų sudėtingose situacijose. Telkdama mokytojų, tėvų, mokinių ir vadovų bendruomenes, kviečia siekti bendrystės ir geranoriškai prisiimti atsakomybę. Savo praktinėmis įžvalgomis bei konsultacijomis autorė nuolat įkvepia šalia esančius pokyčiams ir palydi asmeninių atsakymų link. Dalydamasi profesiniais atradimais suteikia stiprybės mokytojams ir tėvams, o atskleisdama jautrias puses, skatina remtis asmeninėmis galiomis.
Mokykla - mažytis visuomenės atspindys. Čia sutiksime gan platų spektrą įvairių asmenybių: bręstančių ir jau subrendusių. Kalbame apie įvairius būdus pažinti mokinius, kartu su jais ieškoti galimybių sutarti ir susitarti - lygiai tas pat tinka norint rasti bendrą kalbą su jų tėvais.
Siekdami to paties tikslo, gerbkime tėvų (globėjų) orumą ir kvieskime juos atsakingai spręsti vaikams iškylančius sunkumus, raginkime bendradarbiauti, primindami, kad vaikas, matydamas jam svarbių suaugusiųjų domėjimąsi jo mokykline aplinka, jaučiasi svarbus savo šeimos ir platesnės bendruomenės narys.
Visad prisiminkite, kad pirmiausia vaikas turi girdėti argumentus, matyti jūsų ir tėvų bendrą pasiryžimą keistis, drąsą ir atsakomybę.
tags: #psichologe #asta #blande #tel