Įvadas
Dovilė Šakalienė - politikė, aktyviai veikianti vaiko teisių apsaugos srityje Lietuvoje. Jos straipsniuose ir pasisakymuose nuolat akcentuojama esamos sistemos problemos, būtinybė stiprinti teisinę bazę ir užtikrinti tinkamą specialistų pasirengimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama D. Šakalienės veikla, jos kritika esamai situacijai ir siūlomi sprendimai, remiantis jos straipsniais ir interviu.
Dabartinė vaiko teisių apsaugos sistemos situacija
Dovilės Šakalienės teigimu, Lietuvoje egzistuoja tik vaiko teisių apsaugos sistemos fasadas, kuris realiai nefunkcionuoja. Anot jos, viena pagrindinių priežasčių - politinės valios stoka. Vaikų saugumas per visus nepriklausomybės metus nebuvo svarbus klausimas politikams. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) daugybę metų stengiasi užkamšyti teisines spragas, tačiau susiduria su argumentais, kad jų pasiūlymai neaiškūs arba kelia grėsmę šeimų privatumui.
Statistika taip pat rodo prastą situaciją. Lietuvoje nužudoma arba dėl nepriežiūros miršta, nusižudo daugiausia vaikų visoje Europoje. Nors užregistruojama apie 2 tūkst. vaikų sužalojimų kasmet, manoma, kad realus skaičius siekia apie 70 tūkst. Tokie duomenys rodo latentinę (paslėptą, nematoma) problemą, kurią dažnai pamato tik medikai.
Kauno klinikų gydytojas Rimantas Kėvalas yra sakęs, kad baisiausia, kai iš tos pačios šeimos kelis kartus atvežamas sumuštas vaikas, kuris vėl grąžinamas į tą pačią šeimą. Tai rodo, kad sistema neveikia tinkamai ir neapsaugo vaikų nuo smurto.
Teisinės bazės trūkumai
D. Šakalienė pabrėžia, kad Lietuvoje nėra tinkamos teisinės vaiko teisių apsaugos. Šiuo metu įstatymuose apibrėžtos tik dvi smurto formos: fizinė prievarta ir seksualinė prievarta. Emocinė prievarta, psichologinis smurtas ir nepriežiūra nėra apibrėžti, taip pat nėra fizinių bausmių draudimo. Būtent šie elementai sudaro tinkamą teisinę vaikų apsaugą nuo smurto.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Sistemos požiūris
Daugumai vaiko teisių apsaugos darbuotojų ir pareigūnų reikia aiškių teisinių gairių. Jei jų nėra, jie nenaudoja metodikų, klausimynų ar rekomendacijų. Nors yra žmonių, kurie dirba nepriklausomai nuo įstatymų, bet tokių yra mažuma. Pasak akcijos „Žvakė už kiekvieną vaiką“ iniciatorės Rimos Olberkytės-Stankus, pas mus visi kratosi atsakomybės sakydami, kad tai ne jų pareiga.
Nelaimių prevencija
D. Šakalienė įsitikinusi, kad daugeliui nelaimių, tokių kaip ketverių metų berniuko istorija Kėdainiuose ar vaikai, sumesti į šulinį, buvo galima užkirsti kelią. Ji teigia, kad darželio auklėtoja, sužinojusi apie smurtą prieš vaiką, turėjo nedelsiant kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaikas turėjo būti iš karto paimtas iš šeimos, nes akivaizdu, kad jam toje šeimoje buvo pavojinga likti.
Pasak D. Šakalienės, pas mus nesuvokiama, kad galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir jei vaikas mato mušamą mamą, tai irgi yra smurtas prieš vaiką, nes tai jį labai traumuoja. Auklėtoja, pamačiusi sumuštą motiną, turi paskambinti į policiją ir pranešti, kad ji sumušta.
Atsakomybė už įvykius
Apie smurtą prieš keturmetį iš Kėdainių žinojo vaiko teisių apsaugos tarnybos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir po to nutrauktas. D. Šakalienės nuomone, šios institucijos turi atsakyti už tai, kad nelaimė vis dėlto nutiko. Ji teigia, kad didelė atsakomybės dalis tenka valdžiai, valstybės politiką formuojantiems žmonėms ir teisėkūrai.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, vaiko teisių apsaugos darbuotojai turėjo apklausti vaiką dalyvaujant psichologui. Baisiausia, kad vaikas aiškiai pasakė, kad jis patyrė smurtą ir kas prieš jį smurtavo, bet esminis dalykas nebuvo padarytas - psichologas nesikalbėjo su vaiku. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir teismo medicinos ekspertai šiuo atveju savo darbą atliko blogai, o tai kainavo vaiko gyvybę.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Vaiko teisių apsaugos įstatymas
D. Šakalienė siekia priimti Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kuris, jos nuomone, duos visuomenei tvirtą pagrindą vaiko teisių apsaugai. Ji naudoja metaforą, kad vaiko teisių apsauga yra kaip namas. Įstatyminis smurto draudimo reglamentavimas yra pamatai, profesionalūs specialistai - sienos, o visuomenės informavimas - stogas. Visi šie elementai turi kalbėti viena kalba ir būti paremti tais pačiais dalykais.
Pasak D. Šakalienės, priklausomų nuo alkoholio žmonių šeimose vaikai dažnai patiria nepriežiūrą, tačiau pas mus įstatymuose to nėra. Dėl to tampa sudėtinga išmokyti pareigūnus ir specialistus šią smurto formą atpažinti ir su ja dirbti. Taip pat svarbu, kad įstatyme būtų reglamentuotos fizinės bausmės, nes tai yra smurto forma, kurią patiria išskirtinai tik vaikai.
Įstatymo įgyvendinimas
D. Šakalienė įsitikinusi, kad įstatymu mes padedame pagrindą, kaip turi veikti visa sistema - paslaugų tiekimas, specialistų darbas ir pan. Daugelis darbo priemonių jau yra parengta Jungtinių Tautų komiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos ir NVO. Per 12 mėnesių nuo įstatymo priėmimo yra realu surengti praktinius mokymus vaiko teisių apsaugos specialistams, pareigūnams, su vaikais dirbantiems žmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Ji siūlo Švedijos pavyzdį, kur informacija apie smurtą spausdinama ant pieno pakelių, o Lietuvoje galima kiekvienam namų ūkiui, kur auga vaikai, pristatyti brošiūras apie smurtą, jo atpažinimą ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat svarbi socialinė reklama per radiją ir televiziją. Tikslas yra ne persekioti žmones, kurie netinkamai elgiasi su vaikais, bet skatinti žmones sąmoningai atversti naują lapą ir pabandyti auginti vaikus be smurto.
Pasipriešinimas įstatymui
D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Seime yra politikų, kurie priešinasi Vaiko teisių apsaugos įstatymo priėmimui. Jie argumentuoja, kad neaiškios sąvokos ir reikia dar tobulinti. Tačiau D. Šakalienės nuomone, bėda ne formuluotės, o nenorėjimas pakeisti požiūrį. Kai kurie iš šių politikų pateisino smurtą visą savo karjerą ir nesuvokia, kad reikia sustabdyti pirmą smūgį.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Kritika dėl įstatymo interpretavimo
D. Šakalienė kritikuoja Povilą Urbšį, kuris teigia, kad jei įstatymas būtų priimtas toks, koks dabar yra pasiūlytas, fizine bausme būtų galima laikyti net vaiko neišleidimą į kino teatrą dėl to, kad jis prastai mokosi. D. Šakalienė teigia, kad tai rodo labai šiurpią nekompetenciją. Neleidimas eiti į kiną yra privilegijos atėmimas ir atimti vaikui privilegiją dėl to, kad neatliko savo pareigų, yra normalus dalykas.
Stereotipai ir moterų vaidmuo politikoje
D. Šakalienė atkreipia dėmesį į stereotipus, kurie vis dar gajūs visuomenėje ir trukdo moterims siekti karjeros. Ji teigia, kad tokie komentarai, kaip Seimo nario Giedrimo Jeglinsko pasakymas, kad ministrė tiesiog labai norėjo pabūti šalia uniformuotų vyrų, transliuoja moterims, kad gynyba yra ne moterų vieta.
Tokie stereotipai formuojasi dar vaikystėje, pavyzdžiui, per tarsi nekaltai stereotipizuotas knygas. D. Šakalienė jau buvo Krašto apsaugos ministre, ji jau pavyzdys, bet visuomenė nespėja eiti paskui tą pavyzdį.
Moterų savivertė ir stereotipai
D. Šakalienė teigia, kad Lietuvoje moterys uždirba mažiau nei vyrai, dirbantys tą patį darbą, nes pačios pasiprašo mažesnio atlygio. Moterims nuo mažens buvo diegiama: būk mandagi, neišsišok, neįkyrėk, neperženk ribų, nusileisk, nekelk konfliktų. Tai reiškia, kad dar iki profesinės karjeros pradžios moteris jau yra išmokyta prisitaikyti, o ne derėtis, tylėti, o ne prašyti.
Moterims svarbu suvokti, kad jos yra lygiavertės ir kad bus vertinamos ne kaip moterys, bet už jų kompetenciją. Svarbu sau priminti ne tai, ko trūksta, o tai, ką jau turi - patirtį, žinias, rezultatus.
Švietimo sistemos vaidmuo
D. Šakalienė teigia, kad švietimo sistema galėtų prisidėti prie stereotipų mažinimo. Psichologija dar ne visose mokyklose egzistuoja kaip pasirenkamasis dalykas, o tai puiki niša apie tai kalbėti ir kelti klausimus. Stereotipai nyksta ne tada, kai juos draudžiame, o tada, kai juos mokame atpažinti. Mokykla tam yra viena iš svarbiausių erdvių.
Konfliktas su Inga Ruginiene ir atleidimas iš krašto apsaugos ministrės pareigų
D. Šakalienė iš krašto apsaugos ministrės pareigų buvo atleista po kilusio konflikto su premjere Inga Ruginiene. Premjerė teigė, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo ir blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė paviešino dokumentus ir susirašinėjimus, kaip buvo dėliojamas gynybos biudžetas.
Reakcijos į atleidimą
Atleidimas iš krašto apsaugos ministrės pareigų sukėlė daug kalbų viešojoje erdvėje. Užsienio naujienų portalai rašė apie dramą tarp premjerės ir buvusios krašto apsaugos ministrės. Seimo pirmininkas Juozas Olekas neatmetė galimybės, kad D. Šakalienė galėtų grįžti dirbti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
tags: #psichologe #dovile #sakaliene