Psichologė Eglė Mirončikienė - asmenybė, kurios veikla ir pasisakymai sulaukia įvairių atgarsių visuomenėje. Jos profesinė veikla apima ne tik psichologinį konsultavimą, bet ir aktyvų dalyvavimą viešojoje erdvėje, reiškiant nuomonę įvairiais klausimais. Vis dėlto, jos veikla neapsieina be kontroversijų, kurios atkreipia dėmesį į psichologės asmenybę ir jos pažiūras.
Administracinio Nusižengimo Teisena Dėl Karikatūros
Vienas iš ryškesnių atvejų, atkreipusių dėmesį į E. Mirončikienę, buvo administracinio nusižengimo teisena, inicijuota dėl jos sukurtos ir socialiniame tinkle paskelbtos karikatūros. Ši karikatūra vaizdavo policijos pareigūnę, kuri sausio 3 d. sulaikė mokytoją Trispalvės alėjoje. Karikatūroje policijos pareigūnė buvo pavaizduota vilkinti Rusijos uniformą su raudona žvaigžde ant kepurės.
Teismas aiškinosi, ar šia karikatūra E. Mirončikienė nepažeidė policininkės garbės ir orumo. Pati psichologė teisme neigė padariusi administracinį nusižengimą, teigdama, kad jos komentare nebuvo pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos, pažeidžiančios pareigūnės garbę ir orumą. Ji pabrėžė, kad išreiškė savo pilietinę nuomonę apie visuomenę sujaudinusius įvykius, remdamasi viešai prieinamomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos straipsniais, kurie garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, skleisti informaciją ir idėjas, teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.
E. Mirončikienė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad teisėsaugos pareigūnai turi priimti net ir nepagrįstą kritiką, o valstybės pareigūnai laikomi viešaisiais asmenimis, kuriems taikomos kur kas platesnės kritikos ribos. Psichologė teigė, kad kritikuodama pareigūnės veiksmus, ji norėjo atkreipti dėmesį į policijos sistemos problemas, o ne įžeisti konkrečią asmenybę.
Po teismo posėdžio E. Mirončikienė išreiškė viltį, kad teismas atmes pareigūnų reikalavimą ir tai bus aiški žinia visuomenei, kad už kritiką pareigūnams jie nebus persekiojami. Ji taip pat pridūrė, kad galbūt policijos pareigūnai neturi humoro jausmo, o humoro jausmas yra intelekto požymis.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Galiausiai teismas priėmė sprendimą, kad E. Mirončikienės sukurta karikatūra nepažeidžia garbės ir orumo, nes jos teiginiai yra kritikuojančio, o ne įžeidžiančio pobūdžio. Teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog E. Mirončikienė padarė administracinį nusižengimą. Psichologė džiaugėsi tokiu teismo sprendimu, teigdama, kad padidėjo pasitikėjimas mūsų teismų sistema ir visuomenė pasijuto laisviau po šio sprendimo.
Kritiką Sukėlusios Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymo Pataisos
E. Mirončikienė taip pat aktyviai reiškė savo nuomonę dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų. Ji kritikavo naująjį įstatymo projektą, teigdama, kad jis yra per daug nekonkretus ir gali būti įvairiai aiškinamas. Psichologė abejojo, kodėl siekiama išskirti psichologinę ir emocinę prievartą, kas tai yra ir kuo skiriasi. Ji taip pat klausė, kas yra vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, galinčios sukelti žalą ir užgauti orumą.
E. Mirončikienės nuomone, bet koks pedagoginis poveikis gali būti pavadintas smurtu, nes ypač lakios fantazijos vaiko teisių gynėjams gali pasirodyti pavojingas. Ji teigė, kad toks smurto apibrėžimas prieštarauja lietuvių kalbos logikai, nes smurtas yra grubi prievarta, o ne neveikimas - aplaidumas ar priežiūros stoka.
Psichologė pabrėžė, kad naujasis įstatymo projektas atsakomybę už vaiko apsaugą užkrauna tik tėvams ir todėl yra ypač grėsmingas nepasiturinčioms, žemiausio socialinio sluoksnio šeimoms. Ji teigė, kad valstybė pasilieka tik tėvų kontrolės ir perauklėjimo funkcijas, užtikrina biurokratų teisę brautis į asmeninį gyvenimą ir paimti vaikus iš tėvų. E. Mirončikienės nuomone, toks teisės aktas labiau tiktų pavadinti ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, o Vaiko paėmimo iš šeimos pagrindų įstatymu.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šalyse, kur smurtas apibrėžiamas taip plačiai, tūkstančiai vaikų išplėšiami iš savo namų vien dėl įtarimų, prastesnės materialinės padėties, griežtesnio auklėjimo ir pan. Psichologė teigė, kad vaikų likimą konkrečiais atvejais spręs ne Seimo nariai ar teismas, o Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai, kuriems keliami labai nedideli specialieji reikalavimai.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
E. Mirončikienė taip pat kritikavo tai, kad rengiant tokius įstatymus nesitariama nei su specialistais, nei su visuomene, o jie kurpiami aklai nusirašant nuo užsienio šalių. Ji teigė, kad dauguma žmonių netiki, kad jų žodis gali kažką pakeisti, tačiau paveikti sprendimus gali ir neabejingos daugumos, ir vieno žmogaus dalyvavimas.
Psichokosmetinė Veido Gimnastika: Grožio ir Psichologijos Sąsajos
E. Mirončikienė taip pat domisi psichokosmetine veido gimnastika, kuri apima fizinių ir dvasinių pratimų sistemą, padedančią atpalaiduoti raumenų spazmus veide, kakle ir sustiprinti nusilpusius raumenis. Psichologė tvirtina, kad neigiamos emocijos kenkia grožiui, nes kiekviena emocija - nerimas, nepasitikėjimas, baimė, užgniaužtas pyktis, nuoskaudos - yra susijusi su tam tikrais raumenimis. Jei jie ilgai būna įsitempę, kiti raumenys, esantys šalia jų, atrofuojasi, sutrinka kraujotaka, audinių inervacija, limfodrenažas ir atsiranda raukšlių, pakinta net žmogaus laikysena.
E. Mirončikienė pabrėžia, kad žmogus yra vientisas ir jo negalima dalyti į kūną, sielą ir dvasią. Ji teigia, kad kiekviena emocija turi atspindį ne tik raumenyse, bet ir nervų sistemoje, kraujo sudėtyje, hormonų pusiausvyroje. Todėl, norint išsaugoti grožį, būtina rūpintis ne tik išorinėmis priemonėmis, bet ir savo psichologine būkle.
Psichologė įsitikinusi, kad bet kokio amžiaus žmogus gali būti gražus, jei yra dvasiškai jaunas, myli pasaulį, žmones, išmoksta džiaugtis mažais stebuklais ir visada eina pirmyn. Ji teigia, kad grožis yra išorinių ir vidinių žmogaus bruožų visuma, sielos ir kūno harmonija.
Darbas Su Smurtaujančiais Asmenimis
E. Mirončikienė taip pat dirba su asmenimis, linkusiais į smurtinį elgesį. Ji pabrėžia, kad tokiems žmonėms yra būtina kvalifikuota pagalba, jei norime, kad smurtinio elgesio incidentų mažėtų. Smurtaujantys asmenys turi įsisąmoninti savo elgesio priežastis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, įgauti naujų elgesio ir konfliktų sprendimo įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Psichologė pasakoja, kad dažnai į elgesio keitimo programas smurtautojai ateina nenoriai, jie paprastai linkę kaltinti kitus, nenori prisiimti atsakomybės, būna nusistatę neigiamai, užsisklendę. Tačiau greitai įsitraukia, ima gyvai diskutuoti, dalintis mintimis ir išgyvenimais. Grupės nariai suartėja, atsiveria, ima giliau įsisąmoninti savo elgesio priežastis ir pasekmes.
E. Mirončikienės nuomone, viena iš smurtinio elgesio priežasčių - tai asmens nesugebėjimas įveikti stresinių situacijų, konstruktyviai spręsti konfliktų. Tai nutinka dėl tinkamų bendravimo ir socialinių įgūdžių trūkumo, dažnai yra susiję su neigiamu tėvų pavyzdžiu, psichologinėmis problemomis, labai dažnai ir su priklausomybėmis, alkoholio vartojimu.
tags: #psichologe #egle #mironcikiene