Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti, suprasti ir valdyti emocijas. Šis įgūdis yra svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes padeda geriau prisitaikyti prie aplinkos, sėkmingiau bendrauti ir priimti protingus sprendimus. Ugdant emocinį intelektą nuo mažumės, vaikai greičiau suvokia ir išreiškia savo jausmus, o tai jiems padeda numatyti tam tikras elgesio strategijas.
Emocinis Intelektas: Apibrėžimai ir Svarba
,,Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, jos kartais keičiasi net keletą kartų per valandą. Tad kaip nepasimesti savo vidiniame pasaulyje?" - atsakymus pateikia Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Justė Petkuvienė.
Analizavusi mokslinę literatūrą, Justė pateikia keletą emocinio intelekto apibrėžimų. Pagal psichologus P. Salovey ir J. Mayer, emocinis intelektas yra įgūdžiai, kurie leidžia gebėti atpažinti savo ir kitų emocijas. Mokslininkų teigimu, emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį, mokymosi įgūdžius. Žymūs mokslininkai C. Raver, P. Garner ir R. Smith-Donald rašo, kad emocinis intelektas yra susijęs su daugeliu svarbių vaikų ir suaugusiųjų rezultatų. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, geba geriau koncentruoti dėmesį, yra labiau įsitraukę mokykloje, turi daugiau teigiamų santykių ir yra labiau empatiški. Tokioms mintims pritaria ir psichologai A. Brackett, S. Rivers ir P.
5 Žingsniai Emocinio Intelekto Ugdymui
Mokytoja Justė pateikia psichologių L. Shauna, C. E. Tominey, E.S. O’bryon, S.S.
- Atpažinti: kaip aš jaučiuosi? ,,Mokykloje dažnai vaikų klausiame kaip jie jaučiasi." Svarbu mokyti vaikus atpažinti savo jausmus.
- Suprasti: kas atsitiko, dėl ko aš taip jaučiausi? Kai jausmai keičiasi keletą kartų per dieną, pagalvokite apie galimas šių jausmų priežastis. ,,Vaikams neretai užduodame klausimą ,,kodėl?", paprašome vaikų pamąstyti kokia situacija, priežastis išprovokavo tam tikrą jausmą, kad jie suvoktų kokios situacijos sukelia tam tikrus jausmus."
- Įvardinti: koks žodis geriausiai apibūdina mano savijautą? Nors kalboje yra daug emocijų žodžių, dauguma iš mūsų vartoja labai ribotą jų skaičių, kad apibūdintų savo jausmus (pvz., laimingas, liūdnas). Mokytoja sako, kad su vaikais mokosi emocijų žodyno nuo pat pirmų dienų mokykloje: „Klasėje vaikai neapsiriboja vien žodžiais linksmas ir liūdnas. Vaikai įvardina savo emocijas įvairiausiais žodžiais: ramus, nustebęs, drovus, susigėdęs, pakylėtas, besididžiuojantis ir t.t. Kuo daugiau emocijų žodžių žino, tuo labiau vaikai pasitiki savimi, kai kalbama apie emocijas."
- Išreikšti: kaip galiu tinkamai išreikšti tai, ką jaučiu šiam laikui ir vietai? Yra daug būdų išreikšti kiekvieno mūsų jausmus. ,,Vaikams siekiame padėti suprasti ką ir kodėl darome. Tokiu būdu mokykloje išreiškiame skirtingus jausmus, vaikams netgi pristatome skirtingų strategijų modelius, kaip išreikšti savo emocijas. Neseniai su vaikais kalbėjome apie pykčio emociją. Aptarėme kokie jausmai užplūsta sukilus pykčiui, pvz. norime kam nors pasakyti ką nors negero, ką nors mesti ar mušti. Vaikai pritarė, kad toks elgesys nebūtų geras, todėl vaikai patys pasiūlė keletą strategijų, kurias galime naudoti: aplinkiniams įvardinti savo jausmą PIKTAS ir pasitraukti pabūti vienam; nueiti į savo mėgstamą vietą ir ramiai pasėdėti; giliai kvėpuoti; išpūsti pyktį ir t.t."
- Reguliuoti: ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau savo jausmą (jei noriu ir toliau taip jaustis) arba pakeisčiau jausmą (jei nenoriu taip jaustis toliau)? Giliai kvėpuoti; Pokalbis su savimi (pvz., „Aš žinau, kad galiu tai padaryti!“); Neigiamos sąveikos perfrazavimas (pvz., „Jai sunki diena.
Emocijos Žmonių ir Gyvūnų Pasaulyje
Ar žmonių emocijos skiriasi nuo gyvūnų? 1872 m. žymus mokslininkas Č. Darvinas savo knygoje rašė, kad gyvūnų ir žmonių emocijos atlieka dvi pagrindines funkcijas - išgyvenimo ir prisitaikymo. Emocijos suteikia energijos ir motyvuoja veikti (išsigandęs gyvūnas bėga), taip pat signalizuoja, suteikia tam tikros informacijos (pastebėjęs pavojų gyvūnas informuoja kitus savo gaujos narius, kad artinasi pavojus, pvz., liūtas).
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Darvino aprašomas gyvūnų elgesys ir emocijų vaidmuo gyvūno gyvenime neatskleidžia jokios paslapties ir mūsų nestebina. Gamtoje viskas atrodo savaime suprantama ir logiškais dėsniais pagrįsta. Keistumo jausmas kyla tuomet, kai mus, žmones, Darvinas lygina su gyvūnais ir randa tiek daug prisitaikymo prie aplinkos būdo, emocinių išraiškų ir netgi bendruomeninių santykių panašumų. Kodėl stebimės? Ar dėl to, kad šios įžvalgos taip neišvengiamai priverčia pasižiūrėti į save iš šalies (kaip pirmą kartą save išvydus per televiziją), o gal dėl to, kad taip sunku pripažinti savo gyvūniškąją prigimtį? Tuomet kyla noras neigti panašumą. Pavadinti emocijas neracionaliomis, gyvūniškojo pasaulio rudimentais. Juk mums, žmonijai, būdingos aukštesnės egzistencijos formos, o protas veda mus išlikimo, adaptacijos, augimo, civilizacijos link. O kas, jeigu protas be emocijų nefunkcionalus? Kas, jeigu emocijos yra racionalios ir turi savo taisykles? Juk išsilavinimą įgauname ne tik dėl savo intelektinių gebėjimų, bet ir todėl, kad jaučiame didelę motyvaciją, norą, jausmą, kad sunku, bet sugebėsime… Tikriausiai todėl, kad sutelkę valią sugebame nukreipti savo pastangas į studijas. O kai nepasiseka išlaikyti egzamino, sugebame sutelkti jėgas, padrąsinti save ir mėginti dar kartą. Vargu ar būtų reikalingi dideli mąstymo gebėjimai, jeigu nesugebėtumėme jų panaudoti.
Skirtingos Situacijos - Skirtingos Emocijos
Pažvelkite į šią situaciją: važiuojate automobiliu ir staiga baigiasi benzinas. Kaip elgsitės, jei automobilyje esate vienas, ir kaip - kai vežate keleivius (jums svarbius, bet neartimus žmones, pvz., klientą, dėstytoją, viršininką)? Ar šiose skirtingose situacijose jūsų emocinė reakcija skirsis? Tikėtina, kad taip. Antroje situacijoje tikriausiai susilaikysite nuo keiksmų, atviros savigraužos arba kaltinimų. Tikriausiai neleisite sau garsiai surikti arba trinktelėti į vairą kumščiu… Kodėl? Juk nepatogu prieš žmones, - atsakysite. Ir dar todėl, kad prieš sureaguodamas pagalvosite. Skirtingos emocijos reiškiamos ir reikalingos skirtingose situacijose. Jos yra kontroliuojamos protu. Kartais netgi suplanuojamos (penktadienį eisiu į vakarėlį, nes ten bus daug draugų - smagu). Taigi proto ir jausmų tandemas - sveikai besivystančios asmenybės prisitaikymo gyvenime įrankis. Jį turi visi, tačiau ne visi moka juo naudotis.
4 Svarbūs Gebėjimai
Emocinio intelekto terminą 1990 metais įvedė P. Salovey ir J. Mayer. Kartu pradėjo kurti emocinio intelekto modelį ir matavimo metodus. Salovey ir Mayer modelis laikomas vienu tikriausiu ir labiausiai emocinio intelekto terminą atitinkančiu modeliu. Mat tam, kad galėtų vadinti intelektu, turėjo pateisinti intelekto apibrėžtį.
Intelektas apibrėžiamas kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir naudoti simbolius, t.y. abstrakčiai mąstyti. Pavyzdžiui, verbalinis intelektas gali būti apibrėžiamas kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir vartoti žodžius; erdvinis intelektas - kaip gebėjimas suvokti, suprasti ir operuoti erdvės objektais ir pan. Taigi atitinkamai emocinis intelektas - suvokti, suprasti ir naudoti emocinę informaciją. Kalbama apie sugebėjimą. Ne visi vienodai sugebame suvokti emocijas - ką reiškia, kai draugas susiraukia klausydamas jūsų pasakojimo? Ar jis supyko, o gal susirūpinęs klauso, ką papasakosite toliau, o gal nesuprato jūsų norėtos pasakyti minties? Tokios situacijos interpretavimo tikslumas labai priklauso nuo to, kaip sugebėsite identifikuoti ir suvokti emocijas. Taigi supratimas ir panaudojimas pirmiausia priklauso nuo emocijų suvokimo. Kaip pamatuoti tokius gebėjimus?
MSCEIT (Mayer, Salovey, Caruso Emotional Intelligence Test) - tai intelekto testas, kuriuo matuojami emociniai gebėjimai: gebėjimas tiksliai identifikuoti emocijas; gebėjimas emocijas panaudoti mąstant; gebėjimas suprasti emocijas; gebėjimas valdyti emocijas. Trumpai juos apžvelkime.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Emocijų Stebėjimas ir Nustatymas
Emocijos yra informacijos apie aplinkinį pasaulį šaltinis. Nesvarbu, ar tai mūsų vidinis pasaulis ar socialinė aplinka. Sugebėjimas suvokti savo ir kitų žmonių emocijas yra reikalingas tam, kad galėtumėme keistis svarbia informacija, komunikuoti ir tinkamai prisitaikyti.
Tikslus savo emocijų suvokimas - tai gebėjimas stebėti savo emocijas situacijoje, jas pavadinti. Nepasisekęs pardavimas. Kaip dabar jaučiuosi? Supykęs, liūdnas, o gal džiaugiuosi. Kodėl taip jaučiuosi? Savo emocijų suvokimas yra labai susijęs su sugebėjimu jas reikšti. Žmonės skiriasi pagal tai, kaip sugeba išreikšti savo emocijas, nuotaiką, būseną. Jeigu nesugebame tinkamai pranešti apie savo jausmus, tikėtina į juos niekas ir neatsilieps. Jeigu viduje pykstu, kad draugė viešai paskelbė informaciją apie mane, kurios aš nenorėjau viešinti, ir aš to jai nepasakysiu, tikėtina ateityje ji vėl panašiai elgsis. Taip pat tikėtina, kad dar labiau pyksiu ir galbūt pratrūkęs, pakeltu tonu pasakysiu, ką manau apie tokį jos elgesį. Kaip sugebėsiu išspręsti konfliktą priklausys ir nuo to, ar tiksliai galėsiu įžvelgti draugės reakcijas - ar ji supyko dėl tokios mano reakcijos, o galbūt nuliūdo ir pasakė: „Tikriausiai niekada man nieko nepasakosi“, - o tai reiškia „bijau prarasti tavo pasitikėjimą“. Kuo tiksliau pavyks identifikuoti emocijas - savo ar kitų - tarpasmeninėse situacijose, tuo tiksliau vėliau galėsite jas suprasti ir panaudoti.
Klausimai sau, kurie gali padėti identifikuoti emocijas: ar gerai aš suvokiu savo emocijas? Ar suvokiau, kai įvyko situacija? Kaip jaučiuosi dabar? Kiek emocionalus buvau? Ar išreiškiau savo jausmus kitiems? Ar išreiškiau tikruosius savo jausmus ar bandžiau juos nuslėpti?
Emocijų Naudojimas Mąstant
Emocijos mūsų dėmesį nukreipia į reikšmingus įvykius, paruošia tam tikram veiksmui ir padeda sutelkti dėmesį problemos sprendimą ar tikslo siekimą. Pavyzdžiui, liko savaitė iki kursinio darbo pateikimo. Dar nepradėjau rašyti, laikas spaudžia, nerimauju. Ši situacija tikriausiai pažįstama daugeliui studentų… Nerimas šiuo atveju yra labai svarbus signalas, kad laukti negalima, reikia imtis darbo. Jeigu ir toliau tinginiausiu, tikėtina, kad rezultatai bus prasti, bet kai tik identifikuoju savo jausmą ir imuosi veiklos, mano nerimas sumažėja. Nerimas yra reikšminga emocinė informacija, kuri signalizuoja, kad turiu nukreipti dėmesį į problemos sprendimą. Sugebėjimas stebėti savo ir kitų jausmus bei panaudoti juos mąstant padeda tinkamai tvarkytis sudėtingose situacijose ir kūrybiškai spręsti problemas.
Cornellio universiteto psichologė Alice Isen atliko tyrimą, kuriame dalyvavo medicinos specialybės studentai - praktikantai ir daktarai. Tyrėja įteikdavo daktarui arba medicinos studentui po dovanėlę prieš jiems atliekant paciento diagnozę. Tyrėja pastebėjo, kad daktarai, gavę dovanėlę, greičiau ir atidžiau diagnozuodavo. Be to, laimingi daktarai pacientams suteikdavo daugiau ir išsamesnių konsultacijų negu tie, kurie dovanėlių negavo. A. Isen tyrimo rezultatus aiškina taip: dovanėlė pakelia žmogui nuotaiką, o gerai nusiteikia žmonės linkę labiau padėti, būti dosnūs. Be to, geros nuotaikos žmonės kūrybiškiau sprendžia problemas.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Tyrimai patvirtina, kad skirtingos emocijos ir nuotaikos skirtingai veikia mūsų mąstymą. Jeigu esame geros nuotaikos, esame labiau linkę generuoti naujas, įdomias idėjas. Pozityvi nuotaika skatina kurti, spręsti induktyvias problemas (pavyzdžiui, sukurti naują rinkodaros planą). Jeigu esame blogos nuotaikos, geriau sprendžiame deduktyvias problemas, labiau sutelkiame dėmesį į detales (pavyzdžiui, lengviau randame klaidų finansinėje ataskaitoje). Tai, kas sieja emocijas ir mąstymą, yra ne emocinis intelektas. Emociškai protingi esame tuomet, kai tinkamai panaudojame savo emocijas, nuotaikas tinkamoje situacijoje.
Klausimai, padėsiantys tinkamai panaudoti emocijas situacijose: ar man padėjo ar trukdė tie jausmai, kuriuos išgyvenau? Ar mano nuotaika padėjo sutelkti dėmesį į problemas ar vertė jų vengti? Ar mano nuotaika padėjo suprasti kito žmogaus poziciją? Ar sugebėjau pasijausti taip, kaip ir kitas žmogus? Kiek dėmesio skyriau kilusioms problemoms? Ar stengiausi pajusti emocijas, ar jų vengiau?
Emocijų Supratimas
Emocijos nėra atsitiktinės. Jos turi priežastis ir funkcionuoja pagal tam tikras taisykles, kurias verta suprasti. Žinios apie emocijas ir jų keitimosi taisykles rodo tai, koks turtingas yra mūsų emocijų žodynas ir kaip mes sugebame paaiškinti įvairius emocinius scenarijus. Čia svarbu suprasti, ką kokia emocija reiškia konkrečioje situacijoje, ir sugebėti ją pavadinti, pvz., jeigu kolega supyko ir metė telefoną į sieną, tikėtina, kad jis yra labai įniršęs ir tikriausiai mėgindamas tokiu metu jį apkabinti galiu būti šiurkščiai atstumtas… Kaip pavadinti tokią draugo emociją? Nerimaujantis? Pyktelėjęs, piktas, o gal įniršęs? Tai, kaip plačiai sugebu naudotis emociniu žodynu, rodo, kaip suprantu esamą emociją (nesvarbu, savo ar kitų). Sugebėjimą suprasti taip pat rodo tai, kaip sugebu numatyti, prognozuoti kitų bei savo emocijas, taip pat suprasti įvairius emocinius scenarijus. Įsivaizduokite, jog esate mokytoja(s). Rytoj turėsite atiduoti ištaisytus kontrolinius darbus. Visa klasė parašė gerai, tik du mokiniai gavo dvejetus. Kaip jie jausis? Supykę, nustebę, nudžiugę, o gal nusiminę? Sudėtinga pasakyti. Tačiau jeigu žinote, kad vienas tų mokinių mokėsi dvi dienas prieš kontrolinį ir mano gerai parašęs, o kitas tinginiavo ir nieko nesitiki, tuomet numatyti jų emocines reakcijas paprasčiau. Kuo tiksliau prognozuosite kitų emocines reakcijas, tuo geriau mokėsite tinkamai pats sureaguoti ir valdyti savo bei kitų emocijas.
Klausimai, padėsiantys suprasti emocijas: kodėl taip jaučiausi? Kas lėmė, kad taip pasijutau? Kaip jausiuosi ateityje? Kaip jautėsi kiti situacijos dalyviai? Dėl kokių priežasčių?
Emocijų Valdymas
Kadangi emocijos suteikia informaciją, reikia išmokti ją tinkamai panaudoti formuojant mąstymą ir elgesį. Todėl reikia išlikti atviram visiems emociniams patyrimams ir pasirinkti protingą strategiją, kaip valdyti savo jausmus ir veikti kitų jausmus.
Išlikti atviram savo ir kitų emocijoms ne visada yra paprasta. Ne kiekvienas mokame stipriai apsidžiaugti susitikęs arba atvirai liūdėti atsisveikindamas. Ne visada ir reikia. Kartais parodyti šypseną, kai norisi verkti, naudinga. Pavyzdžiui, išlydint artimą žmogų į tolimą kelionę, dėl kurios jis labai džiaugiasi. Tikėtina, jam nebus taip malonu išvažiuoti, jeigu matys kūkčiojantį draugą. Šiuo atveju svarbus sugebėjimas pasirinkti emociją pagal situaciją.
Jeigu galime valdyti emocijas, suderinti protą ir jausmus, mes turime daugiau galimybių priimti tinkamus sprendimus gyvenime (kokią specialybę pasirinkti, už ko ištekėti, ką vesti ir pan.) ir geriau prisitaikyti gyvenime. Pagrindinis uždavinys - nenuslopinti ir neišlieti emocijų, bet atspindėti, integruoti ir panaudoti mąstant kaip vertingą informacijos šaltinį ir įkvėpimą priimant protingus sprendimus.
Klausimai, padėsiantys valdyti emocijas: kokios įvykio raidos norėjau? Kas įvyko? Ką dariau? Kaip pavyko? Ar buvo kitoks, geresnis būdas pasielgti? Kodėl nepasielgiau geriau? Ar buvau patenkintas rezultatu? Ar kitas žmogus buvo patenkintas rezultatu? Ką galėjau padaryti kitaip?
Emocinis Intelektas: Ar Tikrai Verta?
“Ne, tikriausiai man to nereikia - aš juk ne vaikų darželio auklėtoja… ir ne psichologas…”, - galite pagalvoti. Bet… nebent… gal norėtumėte lygiaverčiai naudotis visomis savo smegenimis, net tik “racionaliosiomi”, ir net paprašyti abiejų savo smegenų pusrutulių “komunikuoti” tarpusavyje? Sako, tada gimsta geriausi sprendimai: kairioji mūsų smegenų pusė labiau atsakinga už kalbą, logiką, o dešinioji - už vaizdinius, jutimiškai ir intuityviai suvokiamus dalykus.
Nuo mokyklos laikų esamę įpratinti lavinti protą - mokomės skaičiuoti, skaityti, kaupiame įvairių sričių žinias, bandome jas taikyti praktiškai spręsdami kasdienes užduotis ir susidūrę su naujomis situacijomis. Kuo protingesnis žmogus (kuo aukštesnis jo intelektas ar taip vadinamas IQ) - tuo geriau, t.y., tuo lengviau jam turėtų būti kaupti įvairias žinias ir tuo paprasčiau jis turėtų susitvarkyti su jų panaudojimu… Deja, ir kaip jūs patys pastebėjote, ir kaip mokslininkai patvirtina, aukštas IQ ne visada reiškia, kad žmogus gebės geriau nei kiti tvarkytis kasdieniame gyvenime, kilti karjeroje ir siekti profesinių aukštumų. Kaip tik, neretai nutinka atvirkščiai - žiūrėk, tikras moksliukas nieko ypatinga nepasiekia profesijoje, o buvęs moksluose vidutiniokas geba įsteigti konkurentabilų verslą ir puikiai pasirodyti politinėse kovose. Kas atsitinka? Ko vienam pritrūko, o kitas turėjo tiek, kad kompensavo žinių stygių? Šioje vietoje labai tiktų atsakymas: žiūrėkite į emocinio intelekto (EQ) lygį.
Emocinio Intelekto Istorija ir Teorijos
Apie emocijas psichologai ir filosofai kalbėjo nuo senų laikų. Bet jos nebuvo siejamos su sąvoka “intelektas” (protas). XX amžiaus pabaigoje keletas tarpusavyje nesusijusių mokslininkų, pastebėjusių, jog aukštas intelektas nebūtinai padės karjeroje ir siekiant būti laimingais, sukūrė savo teorijas, kiek kitaip aiškinančias intelektą (protą).
E.L.Thorndike prie intelekto supratimo prijungė sąvoką “socialinis intelektas”, kuri reiškė tai, kaip asmuo geba sukurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis, elgtis visuomenėje, bendrauti ir bendradarbiauti. Juk labai aišku, kad neturintys tokio intelekto komponento darbuotojai būtų nieko verti, tarkim, pardavimų srityje.
L.Gardner sukūrė sudėtingesnį - daugybinį intelekto modelį, kurį sudaro net 7 dalys: kalbinis intelektas, muzikinis, loginis-matematinis, erdvinis (padeda orientuotis erdvėje, kurti erdvines konstrukcijas…), kinestetinis (svarbus su judesiais ir lytėjimu susijusiose veiklose - valdant prietaisus, kuriant drabužius, kovų menuose…), asmeninis intelektas ir tarpasmeninis intelektas. Šie du pastarieji būtų EQ atitikmenys: kaip suprantu ir valdau save patį; ir kaip suprantu bei gebu komunikuoti su kitais. Kadangi žmogus normaliu atveju be emocijų neegzistuoja, tai ir savęs, ir kitų supratimui “emocinis raštingumas” yra svarbus.
Dar vienas svarbus šiuo požiūriu autorius yra R.J.Sternbergas, sukūręs 3 elementų intelekto teoriją. Labiau mokslinis modelis gražiai “įsipaišo” į ankstesnes intelektą aiškinančias teorijas. Jo ir pačios sąvokos “emocinis intelektas” autoriai yra P.Salovey ir J.Mayer. Daugelis kitų autorių, kuriančių testus ir klausimynus, kuriais siekiama įvertinti EQ, remiasi būtent jais. tik suprasdami galime imti iš tikrųjų valdyti emocijas (valdyti - nėra lygu “užgniaužti”! Todėl natūralu, kad atsirado ir taip vadinamas populiarusis (mišrusis) EQ aiškinimas. Jis pirmiausiai siejamas su daugelio populiarių knygų apie EQ autoriumi D.Goleman, tačiau yra ne vienas šis autorius, teikiantis rekomendacijas, kaip ugdyti EQ, ir ne vienas klausimynas, skirtas EQ vertinimui.
Iš esmės mišrusis EQ aiškinimas - tai tas pats “moksliškasis modelis”, tik transformuotas pridedant prie EQ apibūdinimo tokias su emocijomis susijusias kompetencijas kaip: gebėjimas motyvuoti save, aukšta savimonė, gera savireguliacija, gebėjimas valdyti stresą… Dar sudėtingiau (moksliniu požiūriu), jei autoriai prie EQ apibūdinimo prideda ir su vertybėmis bei savęs identifikavimu susijusių aspektų. Nors akivaizdu, kad analizuojant konkrečių žmonių istorijas apie tai, kaip buvo pasiekti geri profesiniai rezultatai ar kiti gyvenimo tikslai, paprastai paaiškėja, jog begalo svarbūs buvo jausminis “gėrio/blogio” supratimas, gal net jutiminis savo gyvenimo kelio suvokimas ir gebėjimas intuityviai pajusti, kuris sprendimas yra “tikrai mano”… Sakom, kad gebantys tai pajusti turi nuojautą. Arba kitaip - aukštą EQ. Žiūrint praktiniu aspektu tokių kompetencijų ir jų ugdymo metodų aprašymas kasdienio gyvenimo kokybei turi didesnės naudos.
Svarbų EQ aspektą, pačią jo esmę parodo sąvokos “emocinė branda” vartojimas. Nebūtinai emocinė branda turi būti siejama su brandžiu amžiumi - kartais jaunas žmogus, vertinant jo savęs suvokimą, sprendimus ir atsakomybių prisiėmimą, yra daug brandesnis nei senas. Kitą EQ aspektą - galimybę tobulinti, vystyti šias kompetencijas - parodo taip pat dažnai naudojama sąvoka “emocinis raštingumas”.
Emocijų Pažinimas ir Valdymas Paauglystėje
Emocijų pažinimas bei valdymas yra vieni iš reikšmingiausių žmogaus psichosocialinio prisitaikymo aspektų, kurie gali įtakoti žmogaus gerovę. Šiuo metu vaikai yra mokomi valdyti savo pirminius reagavimus ir reaguoti alternatyviu būdu tam, kad rastų pusiausvyrą tarp asmeninių poreikių ir visuomenės reikalavimų. Dėl to žmogui bręstant emocijų pažinimas ir valdymas įgauna vis daugiau svarbos. Yra svarbu, kad paaugliai pažintų savo ir kitų žmonių emocijas, mokėtų jas atpažinti ir įvertinti, verbalizuoti, atskleisti bei išreikšti patiriamas emocijas. Manoma, kad paauglių emocijų pažinimą, jų valdymą gali įtakoti demografinės (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialinės charakteristikos (paauglis aktyvumas, socialinė kompetencija, mokymosi pasiekimai). Ši tema yra mažai tyrinėta Lietuvoje, dėl to yra labai svarbu paanalizuoti, kokios yra sąsajos tarp Lietuvos paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo bei patiriamų psichosocialinių sunkumų (emocinių, elgesio ir socialinių) bei mokymosi pasiekimų. Lietuvoje emocijų pažinimas bei emocijų valdymas yra mažai tyrinėti, todėl savo darbe remsimės užsienyje atliktų tyrimų rezultatais. Nagrinėsime ryšį tarp Lietuvos paauglių emocijų pažinimo bei emocijų valdymo ir psichosocialinių sunkumų, su kuriais paaugliai susiduria savo artimiausioje aplinkoje: namuose, mokykloje, bendraudami su bendraamžiais ir pan. Užsienyje atliktų tyrimų duomenys byloja, kad emocijų valdymas yra susijęs su elgesio ir emocijų sunkumais bei tarpasmeninių santykių sunkumais su šeimos nariais, bendraamžiais ar mokytojais (Bell et al., 2005). Taigi tyrimai rodo, jog blogas emocijų pažinimas ir valdymas suteikia pagrindą emocinių ir elgesio sunkumų atsiradimui, bei negebėjimui palaikyti teigiamų socialinių santykių su aplinkiniais.
#