Kai moteris laukiasi, aplinkiniai dažnai sako, kad laukiasi ir jos partneris. Tačiau psichologė Rosita Pipirienė pataria nepuoselėti tokių iliuzijų. Pasak jos, vyras negali lauktis kartu su žmona, nes tai tiesiog neįmanoma, antraip jis taip pat turėtų po širdimi nešioti naują gyvybę, o jo hormonai nėra persiorientavę į nėštumo būseną. Šiame straipsnyje aptarsime psichologės Rositos Pipirienės įžvalgas apie vyrų ir moterų patirtis nėštumo metu, jų skirtingus poreikius ir lūkesčius, bei kaip kurti harmoningus santykius laukiantis kūdikio.
Vyrų ir moterų skirtingi vaidmenys laukiantis
Dažniausiai vyrai vaiką priima tik tada, kai jis jau gimsta ir apdovanoja tėtį savo nuostabia šypsena. Stipriosios lyties atstovams svarbus kontaktas. Žvelgdami į mažylį, jie turi matyti atgalinį ryšį. Kol vaikas dar nėra gimęs, vyras negali jo matyti, o juo labiau - paliesti. Kad ir kaip būtų mums, moterims, gaila, glostyti mylimos moters pilvuką būsimam tėčiui nėra tas pats, kas glostyti kūdikio galvą.
Nenorime nuneigti ar nuvertinti tėčio ryšio su savo atžala, tačiau tiesa tokia, kad net ir gimus mažyliui pirmuosius tris mėnesius vyrai bendrauja su kūdikiu ne per savo asmeninį santykį, bet per vaiko mamą. Jei reikės pakeisti sauskelnes, pakeis, jei moteris paprašys pravirkusį mažylį panešioti, irgi neatsisakys. Tačiau, tikėtina, patys nepuls stebėti, ar sauskelnės nėra pilnos, ir nebandys spėti, kas geriausiai padėtų kūdikiui nurimti. Tik labai moteriški vyrai turi stiprią empatiją. Todėl natūralu, kad moteris, kuri yra apdovanota besąlygine empatija, susitapatina su kūdikiu ir greičiau bei geriau supranta ir atspindi mažylio poreikius.
Kaip leisti vyrui jaustis svarbiu nėštumo metu
Nereikia tikėtis, kad vyrai pradės jausti tą patį, ką jaučia būsimos mamos. Ir meilė moteriai čia nieko dėta. Vyrai nori būti tvirti lyg karžygiai, todėl svarbu jiems leisti tokiems ir būti. Kaip? Ogi leisti jiems veikti. Gali būti, kad būsimas tėtis nuspręs susirasti papildomą darbą. Ir tegu. Tai visiškai nerodo, kad taip jis stengiasi ištrūkti iš namų. Vyras suvokia, kad privalo pasirūpinti didėjančia šeima, o tam reikia ir daugiau pinigų. Gali būti, kad nuspręs namuose imtis remonto darbų arba pradės ieškoti kito, didesnio, automobilio. Net jei jums atrodo, kad turimame automobilyje puikiai tilps ir vežimėlis, ir automobilinė kėdutė, o kambario senieji tapetai dar gan gražūs ir tvarkingi, vis tiek leiskite vyrui veikti. Net jeigu vidury nakties prabudusi suprasite, kaip norite marinuotų agurkėlių, kurių namuose nėra, leiskite vyrui sėsti į automobilį ir važiuoti į visą parą veikiančią parduotuvę jų nupirkti. Taip vyras jausis esąs svarbus ir reikalingas.
Ar išsakyti norai vidury nakties nėra vien moteriški kaprizai ar manipuliacijos, padedančios gauti daugiau dėmesio? Juk ir nesilaukianti moteris gali pačiu netinkamiausiu metu užsinorėti marinuotų agurkėlių. Pasak psichologės, jeigu porą sieja pagarbūs santykiai, tai bus ne manipuliacijos, bet paslaugumas. Tačiau taip galvoti turi abu partneriai: vyras turi manyti padėjęs savo mylimai moteriai, ji šį partnerio poelgį turi vertinti. Vadinasi, kas antrą naktį vyrui neteks tenkinti naujų įgeidžių, nes moteris supranta, kad po tokių naktinių pirkimų mylimojo lauks sunkesnė darbo diena.
Taip pat skaitykite: Artumo išsaugojimas per Kalėdas
Kraitelio paieškos ir nėščiųjų mokyklėlės
Patikėkite - reta stipriosios lyties atstovų, kuriems patinka pirkti mažyliui kraitelį ar skaityti vaikiškas knygeles. Tai dailiosios lyties atstovės įžvelgia marškinėlių su skirtingos spalvos raišteliais skirtumą, o dažnam vyrui jie yra visiškai vienodi. Net ir į nėščiųjų mokyklėles dažnas vyras eina ne dėl to, kad jam pačiam įdomu, bet norėdamas įtikti savo antrajai pusei. Be abejo, jei partneris ketina dalyvauti gimdyme, jam vertėtų išklausyti paskaitas apie gimdymą, kad žinotų, ko per jį būtų galima tikėtis ir kuo jis galėtų būti naudingas. Tačiau nuo kitų paskaitų jį būtų galima atleisti. Na, nebent jam pačiam tai nuoširdžiai rūpi ir yra įdomu. Vyras jausis laimingas ir prisidedantis prie jūsų lengvesnio nėštumo, galėdamas jus į nėščiųjų mokyklėlę, kaip, beje, ir į parduotuvę, nuvežti ir parvežti iš jos. Vyrai nori būti tvirti lyg karžygiai, todėl svarbu jiems leisti tokiems ir būti. Kaip? Ogi leisti jiems veikti.
Būsimos mamos jausmai ir vyrų reakcijos
Normalu, kai nėštukės savo jausmais nori dalytis. Juk kasdien jos patiria vis naujų potyrių ir išgyvenimų, ypač tuomet, jei vaikelio laukiasi pirmą kartą. Gerai, jei moteris tik spinduliuoja laime. Tačiau būna, kai būsima mama nusprendžia, kad pilvelio gyventojui kažkas atsitiko, nes jis per mažai juda, arba tiesiog moteris susapnavo negerą sapną. Kad ir kaip moteris būtų stipri, besilaukdama ji yra labai pažeidžiama. Tačiau turime jus nuliūdinti - vyrams nepagrįstų moteriškų aimanų nesuprasti. Ypač tuomet, jeigu gydytoja dar vakar ar prieš savaitę sakė, kad mažyliui viskas gerai. Vadinasi, viskas ir yra gerai. Tiesa, tą tvirtindamas būsimas tėtis nesupranta, dėl ko išgyvena moteris, - tik mechaniškai kartoja tą, ką ši nori išgirsti. Patikėkite - vyrui vidury nakties nuvažiuoti nupirkti marinuotų agurkėlių nėra sunku, tačiau klausyti, jo nuomone, kalbų apie nieką - tikras jo supratingumo ir kantrybės išbandymas. Tokiu atveju geriau partnerio paprašyti nupirkti, pavyzdžiui, jūsų mėgstamų saldainių, o pačiai paskambinti draugei.
Moteriška draugija nėštumo metu
Paprastai stipriosios lyties atstovai, išgirdę antrosios pusės aimanas, pradeda ieškoti sprendimo iš susidariusios padėties, skuba patarti. Bet moteriai tereikia vieno - kad ją kas nors išklausytų. Turime jus nuliūdinti - puldama dalytis savo jausmais ir mintimis apie motinystę pasirinkote ne patį geriausią klausytoją. Jeigu norite būti tikrai išgirsta, geriau kreipkitės į draugę, idealiu atveju - į tą, kuri šiuo metu laukiasi arba neseniai pagimdė. Vyras ir moteris mąsto skirtingai, todėl tai, kas stipriosios lyties atstovui gali pasirodyti neadekvatu ir neverta dėmesio, moteriai gali atrodyti kitaip. Ar tai reiškia, kad būsima mama, eidama pas gydytoją ar susiruošusi gimdyti, turėtų kviestis jai palaikyti draugiją ne vyrą, o draugę, seserį ar net mamą? Jei pats būsimas tėtis nori vykti kartu, puiku. Bet ne paslaptis, kad neretai jis tą daro tik norėdamas įtikti savo partnerei. Jei porą sieja sutarimas ir pagarba vienas kitam, problemų kilti neturėtų - vyras bus atviras su moterimi, o ši jį supras ir nepasmerks. Juk kiekviena žinome bent vieną istoriją apie panikuojančius ir gimdyme alpstančius vyrus. Ar jums reikia, kad, užuot priėmusi kažkieno rūpestį, jūs pati rūpintumėtės dar ir savo partneriu? Tiesa, renkantis kompaniją taip pat svarbu tarpusavio santykiai. Jei jie nėra artimi, geriau tokios draugijos atsisakyti, net jei tai būtų jūsų mama. Žmogus, būnantis svarbią ir sunkią gyvenimo akimirką kartu, turi jums padėti, o ne sukelti papildomų rūpesčių ar nepatogumų. Nieko gera nebus, jei jūs turėsite jaustis nenatūraliai, norėdama kažkam patikti ir įtikti.
Ko iš tiesų reikia moteriai nėštumo metu
Net ir tuomet, jei gydytojas pasėjo nerimą arba kilo reali grėsmė pilvelio gyventojui, vyras neturėtų pasiduoti emocijoms, o pasakyti, kad viskas bus gerai, visi sunkumai bus įveikti. Būna atvejų, kai pati aplinka vyrą skatina moteriškai reaguoti, neva jis visiškai nejautrus, jei neišgyvena kartu su savo moterimi. Bet juk to daryti nė nereikia. Moteriai, kuri pati nerimauja, tikrai nereikia šalia dar panikuojančio vyro. Būsimas tėtis turi išlikti stiprus ir palaikantis.
Psichologinės Rositos Pipirienės įžvalgos apie emocijas ir nerimą
Psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė sako, kad ir nerimas, ir baimė, ir kitos panašios emocijos mus lydi visą gyvenimą, todėl nereikia dėl jų būgštauti. „Visi jausmai kažką sako, jie reikalingi. Negalima jų ignoruoti dėl kažkokios menamos stiprybės. Juk žmogus, kuris moka jausmus įvardinti ir išreikšti, yra stiprus. O tas, kuris juos blokuoja ir susikuria nevaldomą nerimą, yra silpnas.“ Prieš kreipiantis į specialistus pašnekovė ragina pirmiausia pamėginti susivokti patiems: kodėl taip jaučiuosi? Kaip galiu padėti pats sau?
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Anot psichologės, svarbu suprasti, kad nerimauti, būti apimtam streso yra normalu. Nemažai žmonių, ypač lyderių, visuomenėje, yra tarsi įkalinti: būk tvirtas, stiprus, nebijok, nejausk liūdesio, juo labiau kančios, nes tai stipriesiems nebūdinga. Tada gniaužiami jausmai, o tai dažniausiai pasireiškia perdėtu nerimu. Anot R. Pipirienės, jeigu jaučiate, kad esate jautrus, jausmingas žmogus, greitai susijaudinate, tada reikia vengti naujienų, ypač vaizdo naujienų.
Pyktis ir jo valdymas
„Nėra nei neigiamų, nei teigiamų emocijų. Psichologai šitoje vietoje yra aiškiai nustatę, kad emocijos yra visos reikalingos, jos atlieka tam tikras funkcijas, kad vystytųsi santykiai, kad žmonės galėtų bendrauti, išreikšti save. Pyktis yra reikalinga emocija, kuri tarnauja savęs apgynimui ir parodymui“,- laidoje „Pasaulis pagal moteris“ sakė R. Pipirienė.
Pasak jos, pyktis yra viena iš seniausių archajinių savybių, kuri padėjo žmogui išlikti evoliucijos eigoje kaip rūšiai. Todėl, R. Pipirienės teigimu, ta emocija ir yra laukinė. Visgi pykčio užgniaužimas, psichologės teigimu, mums gali brangiai kainuoti: „Ypač Vakarų kultūroje problema yra ta, kad pyktis yra negražu, jo negalima rodyti, jis kenkia santykiams, meilei, ir todėl geriau jį nuryti, užgniaužti, patylėti. Kuo labiau mes jį gniaužiame, tuo labiau po to jis sprogsta agresyviai, ir dažniausia ne vietoje, ne laiku, ir ne su tais žmonėmis“, - sakė ji.
Psichoterapeutės teigimu, jeigu pyktis neiššoks keiksmažodžių lavina ar aprėkimu silpnesnio už save, tai jis pasireikš kitaip: „Astma, gastritas, nemiga, migrena, odos sutrikimai, bėrimai, dermatitai, kurie dabar nustatomi kas trečiam vaikui - tai yra psichosomatika ir tam tikrų jausmų gniaužimas, nurijimas. Taip ir sako - nuryju, tai užstringa pilve, tai ir prasideda skrandžio opa“, - apie pykčio gniaužimą kalbėjo R. Pipirienė.
Pasak jos, pyktis žmogų užklumpa tada, kai kažkas vyksta ne pagal mus - ar vertybės nesutampa, ar norai nepildomi, ar mūsų nesupranta. Pyktis rodo, kad kažką reikia keisti: „Jeigu tikrai aš pykstu, geriau taip ir sakyti: žinai, aš supykau. Čia skaitoma ta geroji raiška, čia yra tvarkoje, jeigu žmogus moka taip pasakyti“,- sakė ji.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Tad psichologai sako, kad jeigu mes pamatytume jausmą, pavyzdžiui nerimą, pačioje pradžioje ir mes jį mokėtume paaiškinti, jis neišaugtų iki įniršio ir įsiūčio. Pasak jos, supykus teigiamai veikia ramus, gilus kvėpavimas, taip pat - skaičiavimas: „Jeigu yra ūminis pyktis, kažko staigiai negavome, kažkas pavėlavo, gauname ne tą dovaną, tai, kad nebūtų problemų, nesupykdytume kito žmogaus, siūlome skaičiuoti ne gimtąja kalba nuo 1 iki 10 arba gimtąja kalba nuo 10 iki 1. Tada koncentruojama smegenų veikla, jausmas truputį pasitraukia ir nebe taip baisu, kad kažką aprėksite be reikalo“, - kalbėjo R. Pipirienė.
Kūno kultūra ir pasitikėjimas savimi
Psichologė Rosita Pipirienė teigia, kad svarbiausia yra pasitikėjimas savimi. Anot jos, kai kurie žmonės kūnui skiria per daug dėmesio, per daug jį puoselėja ir neretai nueina į kraštutinumus, o yra ir tokių, kurie kūnui skiria per mažai dėmesio, kaip sakoma - jį apleidžia. Ypač nepageidautinas perdėtas, tiesiog sektantiškas rūpinimasis savo kūnu, kai žmogus nebejaučia, kad kūnas gyvas, ir jį pradeda išnaudoti visais įmanomais būdais. Dauguma žmonių vienokį ar kitokį nesirūpinimą savo kūnu pateisina laiko stoka, tačiau, anot psichologės, žmogus viskam turi laiko.
Santykiai ir kūno nejutimas
Psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad rūpinantis santykiais, bendraujant su artimaisiais, rodant meilę, dėmesį, priimant meilę, kitų dėmesį, tuo metu taip pat galima neužmiršti savo kūno. Tas atskirtumas tarsi rodo, kad aš nejuntu kūno, nes dabar labai rimtai dirbu. Svarbiausia yra pasitikėjimas savimi. Kai jaunos poros susipažįsta, ruošiasi vedybiniam gyvenimui, labai daug dėmesio skiria savo kūnui, išorei. Tačiau tokie dalykai labai stipriai gesina aistrą, energiją, kuri visada skleidžia grožį, gyvybę.
tags: #psichologe #rosita #pipiriene