Reklama, prekybos centrų akcijos ir Kalėdų šventės - temos, kurios dažnai kelia diskusijas apie jų poveikį vaikams ir suaugusiems. Šiame straipsnyje remsimės psichologės Rositos Pipirienės įžvalgomis, siekdami išsiaiškinti, kaip tinkamai reaguoti į reklamos įtaką, kaip apsipirkti su vaikais be ašarų ir kaip išsaugoti artumą su artimaisiais net ir karantino metu.
Reklamos įtaka vaikams ir tėvų vaidmuo
Apsipirkimas su vaiku gali virsti tikra drama, ypač kai vaikas užsigeidžia televizijos ekrane matyto žaislo. Neretai tėvai kaltina prekybos centrus, kurie, siūlydami žaisliukus už tam tikras prekes, provokuoja vaikų isterijas. Psichologai pastebi, kad reklama gali stipriai paveikti vaikų protą, o tam tikrų žaislų kolekcionavimas gali išaugti į priklausomybę.
Medicinos psichologė, psichoterapeutė Gražina Sapiegienė teigia, kad prekybos tinklai, skatindami pirkti produktus dėl žaisliukų, visų pirma siekia pelno, o ne vaikų edukacijos. Reklama atima iš vaiko galimybę pačiam apsispręsti. Ypač didelė reklamos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie dar nemąsto kritiškai ir reklamą suvokia tiesiogiai. Anot G.Sapiegienės, taip formuojama priklausomybė, panaši į priklausomybę azartiniams lošimams, kai norint surinkti visą kolekciją, tenka nuolat pirkti.
Psichologė, psichoterapeutė Rosita Pipirienė pabrėžia, kad pati reklama nėra vaikų isterijų priežastis. Dažniau tai lemia neteisingas tėvų požiūris į vaikų norus. R. Pipirienės teigimu, problema kyla tuomet, kai tėvai patys neturi brandaus požiūrio į savo norus. Jei tėvai nuolat sau leidžia įvairius pirkinius, tuomet jiems sunku apriboti vaiką.
Mažus vaikus traukia vaizdai, todėl jie reklamą gali suvokti kaip filmuką, o ne kaip prekę. Todėl tėvų užduotis - ne baimintis reklamos ir ją išjunginėti, bet pasikalbėti su vaiku apie tai, kas jį toje reklamoje patraukė. R. Pipirienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra tėvo, kuris niekada nebūtų pirkęs reklamuojamo daikto. Vaikai turi suprasti, kad norėti to, ką matė per televizorių, yra normalu.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė mano, kad nors reklama yra intensyvi ir jos yra daug, šalia vaikų yra suaugę, kurie gali pasiūlyti alternatyvų, pavyzdžiui, pasigaminti daiktą pačiam. A. Kurienė taip pat siūlo nevartoti apibrėžimo „priklausomybė“, kalbant apie reklamos poveikį vaikams. Jei šeimos vertybė yra turėti daiktų ir juos atnaujinti, vaikas augdamas tokioje aplinkoje į tai ir orientuosis. Tėvai neturėtų konkuruoti su reklamos pasauliu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad su reklamos poveikiu yra susijęs ir vaiko gebėjimas elgtis su pinigais. Pasak Paramos vaikams centro vadovės, pirmus pinigus vaikas turėtų gauti pradėjęs eiti į mokyklą, tačiau jam reikėtų paaiškinti, ką už tuos pinigus galima įsigyti. Tėvai turėtų padėti vaikui apsispręsti ir patarti, ką pirkti, ypač iki ankstyvosios paauglystės.
Prekybos centrų akcijos didina pardavimus, tačiau tai priklauso nuo siūlomo produkto ir akcijos taisyklių. Rinkdamiesi produktus, už kuriuos gaunami žaisliukai, prekybininkai atsižvelgia į prekių aktualumą, todėl didžiąją dalį akcijoje dalyvaujančių prekių galima rasti kasdieniniame pirkinių krepšelyje. Prekybos tinklai užtikrina, kad žaisliukai atitinka visus saugumo reikalavimus, o tėvai ant pakuotės papildomai įspėjami, kad smulkūs žaislai netinka jaunesniems kaip 3 metų vaikams.
Kalėdos karantino metu: kaip išsaugoti artumą?
Pandemijos metu, kai Kalėdas švenčiame nelankydami artimųjų, iškyla klausimas, kaip išsaugoti artumą ir bendrumo jausmą. Psichologės Rositos Pipirienės teigimu, technologijos gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir sujungti žmones. Svarbu neatsisakyti šios galimybės ir pabandyti ja pasinaudoti.
Vienas efektyviausių būdų, kaip pajusti artimumą net ir būnant toli vienas nuo kito - įvardyti savo pojūčius. Rega, klausa, skonis, lytėjimas, uoslė - tai penki pagrindiniai pojūčiai, leidžiantys patirti realybę. R. Pipirienė pataria, kad vienu metu kalbėtų tik vienas žmogus, o kiti atidžiai klausytųsi ir stebėtų. Galima net susikurti taisykles, pavyzdžiui, iškelti ranką, kai norima kalbėti.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Interaktyvus pasibuvimas taps jaukesniu, jei į pokalbį įtrauksite ir pojūčių aptarimą. Galima kalbėti apie priešais esantį stalą, apibendrinti praėjusius metus, ragauti maistą ir pasakoti apie jo skonį, dalintis tuo, ką matome. Taip pat galima daryti nuotraukas ar filmuoti ir viską siųsti artimiesiems realiu laiku. Net dovanų išpakavimą galima paversti malonia bendra patirtimi - pakuoti dovanas ir filmuoti savo reakcijas, dalintis jaučiamu džiaugsmu.
Tuo atveju, jei artimieji neturi galimybių naudotis technologijomis, galima pas juos nuvykti arba pasikviesti pas save ir prisijungti prie bendro vaizdo pokalbio su kitais šeimos nariais. Svarbiausia - nepalikti žmonių vienų.
Projektas „Prisijungusi Lietuva“ kviečia prisijungti prie kalėdinės iniciatyvos #DovanokŽiniasNeDaiktus, kurios metu skatina atsisakyti daiktinių dovanų ir vietoje jų padovanoti galimybę įgyti naujų žinių. Apsilankius svetainėje www.prisijungusi.lt ir įrašius artimojo vardą, galima jam nusiųsti specialų kalėdinį atvirlaiškį su kvietimu užsiregistruoti į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus.
R. Pipirienė teigia, kad investuoti į save yra kur kas prasmingiau nei į daiktus. Tai gali būti kursai, seminarai, savipagalba ar skaitmeninio raštingumo mokymai. Ypač svarbu padėti vyresnio amžiaus žmonėms įvaldyti išmanųjį telefoną ar kompiuterį, nes tai padės jiems jaustis labiau įsitraukusiems į šiuolaikinį pasaulį.
Kitas būdas, kaip perlipti ekrano sukuriamus barjerus - pasidalinti savo jausmais. R. Pipirienė atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai nežino jausmų pavadinimų ir gali įvardinti tik pyktį, baimę ir džiaugsmą. Prieš susisiekiant su artimaisiais, verta pasirepetuoti ir pabandyti išsiaiškinti, kaip nusakyti savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Bendraujant nuotoliniu būdu, labiausiai trūksta emocinio intymumo ir autentiškumo, nes nesugebame perduoti tikrojo savęs. Dėl šios priežasties žmonėms, net pabendravusiems su artimaisiais, po pokalbio gali būti ilgu ir nesijausti bendrystės. R. Pipirienė pataria iš anksto pasiruošti Kalėdoms, sugalvoti žaidimų, paštu išsiųsti kvietimus į nuotolinę šventę - taip kuriama nuotaika, sukuriamas asmeniškesnis ryšys ir suburiama šeima.
tags: #psichologe #rosita #pipiriene #mokymai