Šiame straipsnyje aptariama psichologės Sandros Birbilaitės veikla onkopsichologijos srityje, jos indėlis į onkologinių pacientų ir jų artimųjų psichologinės gerovės užtikrinimą. Straipsnyje remiamasi jos ilgamete patirtimi, pacientų istorijomis ir mokslinių tyrimų duomenimis, siekiant atskleisti onkopsichologinės pagalbos svarbą ir prieinamumą Lietuvoje.
Įvadas
Onkologinė liga - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir didžiulis emocinis sukrėtimas tiek pačiam pacientui, tiek jo artimiesiems. Tokiomis aplinkybėmis psichologinė pagalba tampa neatsiejama gydymo proceso dalimi. Lietuvoje onkopsichologijos srityje ilgus metus dirba ir pacientams padeda psichologė Sandra Birbilaitė. Jos patirtis ir įžvalgos atskleidžia, kaip svarbu laiku suteikti specializuotą psichologinę pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti įveikti ligos sukeltus iššūkius.
Sandros Birbilaitės Darbo Patirtis ir Indėlis į Onkopsichologiją
Sandra Birbilaitė yra psichoterapeutė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį onkopsichologijos srityje. Ji konsultuoja onkologinius pacientus, jų artimuosius ir medicinos personalą Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre, VUL Santaros klinikose. Jai teko gerokai paplušėti, kol pacientai ir net medicinos bendruomenė suprato tokių paslaugų poreikį.
Prieš 15 metų onkologinius pacientus konsultavo tik vienas psichologas, kurio specializacija - darbas su žmonėmis po kaulų čiulpų transplantacijų. S. Birbilaitė prisimena, kaip kreipėsi vienos draugijos pirmininkė, atviraudama, kad pacientams trūksta psichologinės pagalbos. Kartu su ja parašė projektą, bet lengva nebuvo - visiems tuo metu atrodė, jog onkologiniams ligoniams nereikia ypatingos paramos, pakanka bendrųjų psichologų. Teko įtikinti, kad sergantiems onkologinėmis ligomis reikalinga specializuota pagalba.
S. Birbilaitė pabrėžia, kad onkopsichologas privalo turėti žinių apie gydymą, ligos stadijas, skirtingus vaistus bei šalutinį jų poveikį. Vienaip dirbama su žmogumi, ką tik išgirdusiu diagnozę, kitaip - su bijančiu operacijos, dar kitaip - su tuo, kuriam liga progresuoja, ar, priešingai, didesnė tikimybė pasveikti.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Psichologinė Pagalba Onkologiniams Pacientams: Kada Kreiptis ir Ko Tikėtis
S. Birbilaitė pastebi, kad žmonės vis dažniau ateina į psichologų kabinetus, patys aktyviai ieško psichologinės pagalbos, dalis jų ateina paskatinti kitų pacientų, kurie jau gavo psichologinę pagalbą. Pasak jos, apie 40-60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų pasireiškia depresijos požymiai, nerimą jaučia daugiau nei 50 proc. pacientų. Visi sužinoję onkologinės ligos diagnozę asmenys išgyvena stiprų stresą ir mirties baimę. Daugiau nei 70 proc. pacientų turi ligos atsinaujinimo baimę.
Psichologė teigia, kad jei reikia trumpalaikės krizių intervencijos (sužinojus diagnozę, kai labai baisu), psichologas per vieną ar kelis užsiėmimus gali padėti suvokti situaciją, išgryninti baimę ir ją sumažinti. Yra žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė pagalba per gydymą ar net praėjus keleriems metams po jo. Tai galioja ir artimiesiems, pajutusiems pagalbos poreikį. Jei kalbama apie depresiją, nerimą, mirties baimę, natūralu, jog reikės daugiau konsultacijų - kelis mėnesius ar net metus.
Individuali konsultacija įprastai trunka iki valandos. Per pirmąjį susitikimą pacientas papasakoja, ko siekia, ko tikisi iš terapijos, susipažįsta su psichologu, pamato jo darbo stilių ir nusprendžia, ar jiems pakeliui. Žmogus neateina pas specialistą tada, kai jam gerai. Dažniausiai reikalinga palaikomoji terapija per gydymą, kai aplanko įvairios mintys, bejėgiškumo jausmas, baimė dėl ateities, šalutinio gydymo poveikio ar kai žmogus nebemato prasmės gyventi. Psichologas tampa palydovu, pagalbininku, bet daugiausia gydo bendravimas. Jei žmogus pasikalba ir atsiveria, jam palengvėja.
Specializuotas Psichologinis Konsultavimas Lietuvoje
Nuo liepos 1 d. specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos pacientams, sergantiems onkologinėmis, neurodegeneracinėmis, retomis ligomis ir patyrusiems savižudybės grėsmę ar nudegimų. Taip pat paslaugos bus teikiamos tėvams (arba planuojantiems tėvystę), patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, mirus vaisiui, įvykus persileidimui ir pan.
Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas teiks specializuotus reikalavimus atitinkantys medicinos psichologai. Pacientą šioms paslaugoms nukreips gydantis gydytojas, kuris teikia pagalbą dėl pagrindinės ligos. Paslaugos bus teikiamos ministro įsakyme nurodytose ambulatorines paslaugas teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vienam pacientui bus apmokama iki šešių 45-60 minučių trukmės konsultacijų per metus, prireikus su galimybe pratęsti papildomai skiriant dar iki šešių konsultacijų. Iki keturių konsultacijų galės būti skiriama ir konsultuojamo paciento artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kitos Psichologinės Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Ministerija primena, kad gyventojams yra prieinamos ir kitos psichologinės pagalbos galimybės. Visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašyti prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų (PSC), kurių Lietuvoje yra daugiau nei 100. PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Daugiau informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes rasite psichikos sveikatos portale Pagalbasau.lt.
Grupinė Terapija: Palaikymas ir Bendrystė
S. Birbilaitė teigia, kad grupinė terapija - tai motyvuotas žmogaus apsisprendimas ateiti ir kalbėtis apie savo problemas grupėje. Ne visiems tai tinka, bet iš patirties ji sako, tai - puikus pagalbos būdas, gerokai paspartinantis psichologinius pokyčius. Grupėje kiekvienas atsiveria tada, kada nori, ir tiek, kiek nori. Ir nuo jo paties priklauso, kiek naudos išsineš. Vieni kalba daugiau ir taip gyja, kiti klauso, išgyvena ir lygiai taip pat gauna naudą. Grupėje, girdėdamas kito jausmus, keitiesi pats, ir čia vyrauja įvairiausios emocijos.
Prieš ateidami į grupę kai kurie baiminasi, kad bus labai liūdna ir visi tik ašaros. Natūralu, grupėje būna visko - ašaras keičia juokas, ir atvirkščiai. Bet ir paverkti, jaučiant bendraminčių palaikymą, naudinga. Grupė dažnai padeda žmogui ištrūkti iš sąstingio, atsikratyti bejėgiškumo. Žmonės čia grįžta, nes žino, kad sulauks palaikymo, paramos. Kartais pacientai prisipažįsta, kad, praėjus keleriems metams po gydymo, šeima ar draugai nebenori su jais kalbėti apie ligą - jiems per sunku, per daug savų rūpesčių. Todėl grupė yra saugi aplinka dalytis tuo, kas tau aktualu. Čia visi vienodi. Tad nenuostabu, kad žmonės čia susidraugauja, drauge leidžia laiką, buriasi laisvalaikiui.
Kaip Kalbėtis su Sergančiuoju: Atjauta, Išklausymas ir Palaikymas
S. Birbilaitė pabrėžia, kad neretai nesusimąstoma, jog pagalbos bei palaikymo reikia ir onkologinio paciento artimiesiems, nes ant jų pečių užgriūva visa buitis, finansinė našta ir rūpestis dėl namų. Neretai vėžio diagnozė būna tarsi dramblys kambaryje - nelengva pradėti pokalbį, kai kada iš nežinojimo ištariamos frazės, kurios sergantį onkologine liga tik atitolina.
Pacientai labai dažnai sako, jog jiems reikia ne gailesčio, o atjautos. Atjauta reiškia jausti ir suprasti kito emocijas, jų nekeisti ir nenuvertinti: pabūti šalia, kai kitam sunku, palaikyti ranką, kartais - patylėti drauge, tiesiog išklausyti. Nereikia ieškoti sprendimo už sergantį, verčiau leisti jam išsikalbėti, net daug kartų apie tą patį. Žmonėms knieti kalbėti apie ligą net praėjus ilgam laikui po gydymo. Nėra ko baugintis kito ašarų - verkti yra gerai. Taip išliejama įtampa ir užleidžiama vieta kitoms emocijoms. Būti žmogumi, šalia kurio lengva verkti, - didžiulis įvertinimas ir pasitikėjimas.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Neskubėkite tvirtinti, kad „viskas bus gerai“: visų pirma - jūs to nežinote, antra - tarsi užčiaupiate kalbantįjį: „gana, nebegaliu tavęs klausyti“. Šią frazę geriau pakeisti patylėjimu ar paprasčiausiai ištarti: „Nežinau, ką tau atsakyti, bet dabar labai noriu būti kartu su tavim.“ Užtenka paskambinti žmogui ir pasakyti: „Aš apie tave daug galvoju, kaip tu šią akimirką jautiesi? Kai žmogus suserga, jis pasąmoningai savo aplinkoje ima ieškoti tų, kuriems galės atsiverti. Išgirdus diagnozę, greta baimės, šoko, pykčio graužia gėda, kad susirgau, širdyje dilgčioja baimė dėl kitų reakcijos - žmonės bijo būti atstumti.
Projektas „Onkologinių Pacientų ir Jų Šeimos Narių Sveikos Gyvensenos ir Psichologinės Sveikatos Stiprinimas“
Nacionalinis vėžio institutas vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą projektą „Onkologinių pacientų ir jų šeimos narių sveikos gyvensenos ir psichologinės sveikatos stiprinimas“. Projekto tikslas - pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir jų šeimos narių psichologinę ir fizinę savijautą suteikiant žinių apie sveiką gyvenseną susirgus ir po gydymo, sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis ir gaunant specifinį gydymą. Taip pat kalbėta apie sveiką mitybą, fizinio aktyvumo svarbą, streso poveikį organizmui ir žinių apie įvairius jo mažinimo būdus bei psichologinio atsparumo ugdymą nuotolinių ir kontaktinių praktinių užsiėmimų metu.
Siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų šeimos narių psichologinę ir fizinę savijautą buvo teikiamos psichologo, kineziterapeuto ir gydytojo dietologo konsultacijos. Įrodyta, jog dalyvaujant psichologinės savitarpio pagalbos grupės veikloje onkologiniams pacientams lengviau pavyksta sumažinti išgyvenamo distreso lygį, vidinę įtampą ir nerimą. Bendras grupės narių dalinimasis patirtimi suteikia galimybę mažėti socialinės izoliacijos jausmui.
Šio projekto metu onkopsichologai vedė specialiai onkologiniams pacientams sukurtus užsiėmimus „Į prasmę orientuotą grupinė terapija“ pagal William Breitbart metodiką, kuri plačiai naudojama Europoje ir Amerikoje specializuotuose onkologinių ligų gydymo centruose. Kita dalis užsiėmimų buvo skirta psichologinio atsparumo didinimui. Taip pat vyko egzistencinio nerimo mažinimo užsiėmimai sergant onkologine liga ir pasveikus, kurių metu buvo rodomas filmas „Angelų takais“, tuo pat metu vykstant nerimo mažinimo užsiėmams.
Vykdant projektą sukurta informacinė platforma PsichoOnkologija.lt. Joje pacientai ras patikimos ir naudingos informacijos apie ligos prognozę, kaip bendrauti su gydytoju.
Psichologo Darbo Prasmė ir Nauda
S. Birbilaitė teigia, kad onkopsichologo darbas duoda labai daug. Dirbti su žmonėmis, girdėti jų istorijas ir galėti būti šalia jiems sunkiu metu, būti palydovu jų fizinio ir psichologinio sveikimo kelionėje jai yra neįkainojama patirtis. Prisiliesti prie kitos asmenybės istorijos - didžiulė dovana. Kiekvienas, užėjęs į jos kabinetą, jai yra be galo svarbus, ypatingas. Dirbdama supranti, kad čia karaliauja ne juoda spalva, o visa vaivorykštės paletė - koks ir yra gyvenimas.
Neretais atvejais susirgę žmonės suvokia, kad negyveno savo gyvenimo, o tik egzistavo. Diena iš dienos nenuilstamai triūsė, ruošėsi ateičiai, manė, kad vėliau bus lengviau, laukė atostogų, pensijos, kitų gerų dalykų. Liga - stiprus egzistencinis patyrimas, primenantis žmogaus laikinumą. Šis suvokimas daugeliui atveria akis ir priverčia atrasti savyje nepažintų klodų, talentų, stiprybių ir begalinę meilę gyvenimui. Kai gimstame, gyvenimą priimame kaip neginčijamą duotybę, o susirgę žmonės sąmoningai suvokia būties svarbą, trapumą, prasmę. Tada keičia darbus, rūpinasi savo norais, atsisako toksiškų santykių ar „sutaiso“ tuos, kurie per klaidą nutrūko, ir būna laimingi, kaip niekad iki tol. Neretai sako jaučiantys dėkingumą ligai, nes tik dėl jos pradėjo gyventi, sportuoti, rūpintis mityba, savo vidumi ir išore. Jie supranta, kad ne darbas svarbiausia, o santykiai.
tags: #psichologe #sandra #birbilaite