Įvadas
Kūrybiškumas yra esminė žmogaus savybė, lemianti kultūros, meno, mokslo, technologijų ir ekonomikos pažangą. Supratimas, kaip generuojamos naujos idėjos, sprendžiamos problemos ar kuriami meno ir mokslo darbai, yra ypač aktualus. Kūrybos psichologija, tirianti individo kūrybinius gebėjimus, susiduria su iššūkiais apibrėžiant kūrybinius gebėjimus ir vartojant juos apibūdinančias sąvokas. Lietuvių kalboje yra dvi panašios sąvokos: kūrybiškumas ir kūrybingumas. Iki šiol nesutariama, kuri sąvoka ir kokiais atvejais yra labiau vartotina, tad ši neišspręsta problema kelia tiek diskusijas, tiek vartojimo neapibrėžtumą kasdienėje kalboje ir Lietuvos autorių mokslinėse publikacijose.
Kūrybiškumas ir Kūrybingumas: Apibrėžimai ir Vartosena
Lietuvos mokslinėje literatūroje vis dar vyksta diskusija, kuri lietuvių kalbos sąvoka - kūrybiškumas ar kūrybingumas - yra tinkamesnė vartoti kūrybos psichologijoje, edukologijoje ir kitose srityse. Šiame darbe kūrybiškumas ir kūrybingumas apibrėžiami kaip kuriančio subjekto išsiugdomas gebėjimas kurti naujus materialius ar idealius objektus. Taip pat tai yra proceso, veiklos produkto ir aplinkos savybė, ypatumas ar charakteristika.
Tyrimas: Kūrybiškumo ir Kūrybingumo Vartosena Lietuvių Mokslinėse Publikacijose
Atliktame kiekybiniame tyrime apžvelgtos visos lietuvių kalba parašytos mokslinės publikacijos, kurių pavadinimuose yra minėtos sąvokos, paskelbtos nuo 1979 iki 2019 m. pabaigos. Per šį laikotarpį 400 mokslininkų pateikė 426 publikacijas, kurios atitinka pavadinimo ir kitus atrankos kriterijus. Nustatyta, kad sąvoka kūrybiškumas yra priimtinesnė daugumai (80,75 %) Lietuvos tyrėjų. Šią sąvoką randame 76,76 % publikacijų pavadinimuose ir 68,08 % darbų tekstuose. Kaip parodė publikacijų analizė, mokslininkų išsakyti kūrybiškumo ir kūrybingumo atskirties argumentai yra gana abejotini, tad sąvokų prasmės yra tapačios. Abi (kūrybiškumo ir kūrybingumo) sąvokos yra tinkamos vartoti apibūdinant kūrėją, kūrimą, kūrinį ir aplinką. Kūrybiškumo sąvokos vartosena yra platesnė ir prasminis laukas didesnis už kūrybingumo.
Sąvokų Vartosenos Tendencijos
Tyrimo laikotarpis apima 41 metus: nuo 1979 m. (kai pasirodė pirmoji tyrimo imties kriterijus atitinkanti publikacija) iki 2019 m. pabaigos. Intensyviausias KK tyrimų laikotarpis buvo 2009-2013 m., per kurį publikuoti 143 darbai (vidutiniškai po 28,6 per metus). Didžiausią visų publikacijų dalį sudaro straipsniai moksliniuose žurnaluose (207, 48,6 %) ir straipsniai konferencijų leidiniuose (142, 33,3 %). Tyrimo imtyje rastos 262 (61,5 %) edukologijai priskirtinos publikacijos. Nemažą dalį sudaro ir psichologijos darbai: jų yra 102 (23,94 %).
Pirmoji publikacija, kurios pavadinime pavartotas žodis kūrybiškumas, buvo 1979 m. pasirodžiusi Bernatavičiaus knyga „Lenktyniavimas - mūsų kūrybiškumo šaltinis“. Žodis kūrybingumas pirmą kartą pavartotas 1992 m. Eivienės straipsnyje, publikuotame J. A. Komenskio 400-osioms gimimo metinėms skirtos konferencijos leidinyje. Jei apskaičiuotume kūrybiškumo ir kūrybingumo vartojimo santykį, tai publikacijų, kurių pavadinimuose yra žodis kūrybiškumas, būtų 3,37 karto daugiau negu tų, kurių pavadinimuose yra žodis kūrybingumas. Šis santykis bus dar didesnis, jei pažiūrėsime į LAMP tekstus (4,14 karto). Palyginimui - „Google“ paieškos sistema duoda 570 000 nuorodų įvedus raktinį žodį „kūrybiškumas“ ir 60 800 nuorodų žodžiui „kūrybingumas“ (žiūrėta). Matome, kad žodis kūrybiškumas pavartotas daugiau kaip 9 kartus dažniau nei žodis kūrybingumas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Nuomonės Dėl Sąvokų Tapačios Reikšmės
5-iose publikacijose (Almonaitienė, 2000; Mazurevičius ir Kasiulis, 2004; Urnikienė ir Dapkevičienė, 2006; Beresnevičius, 2010; Župerkienė ir Šimanskytė, 2014) teigiama, kad minėtos sąvokos yra tapačios, turinčios vienodas reikšmes ir vartotinos kaip sinonimai.
Skirtumų Ieškojimas
16-os publikacijų autoriai (Dumčienė, 2001; Daujotytė, 2010; Levickaitė, 2010; Dumčienė ir Lapėnienė, 2011; Bankauskienė ir kt., 2012; Barevičiūtė, 2014; Butrimė ir kt., 2014; Numgaudienė ir Ramanauskaitė, 2014; Visockienė ir Alijošienė, 2014; Bučienė ir kt., 2015; Stunžinas, 2015; Jakaitis, 2016; Stunžinas, 2017; Vladarskienė, 2017; Ganusauskaitė, Blažienė ir Vveinhardt, 2020; Ganusauskaitė, Vveinhardt ir Didžgalvytė-Bujauskė, 2020) ieško skirtumų tarp kūrybiškumo ir kūrybingumo sąvokų. Ganusauskaitė, Vveinhardt ir Didžgalvytė-Bujauskė (2020), apžvelgusios mokslininkų diskusiją apie KK, konstatuoja, jog kol kas nėra aiškaus atsakymo į klausimą, ar minėtos sąvokos yra skirtingos, ar tapačios.
Kalbos Specialistų Požiūris
„Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (DLKG) (1997) žodį kūrybingas randame prie vidinės ypatybės būdvardžių (DLKG, 1997, p. 197), o kūrybiškumas - prie panašios ir būdingos ypatybės būdvardžių (DLKG, 1997, p. 207). Apie kūrybingumą sakoma, kad būdvardžiai su priesaga -ingas, -a reiškia ypatybės gausumą, didumą, gerumą bei palinkimą į pamatiniu žodžiu reiškiamą daiktą, pamėgimą ko (pavyzdžiui, kūrybingas žmogus). O būdvardžiai su priesaga -iškas, -a nusako, kad apibūdinamas objektas yra panašus į pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą. Žodis kūrybiškas pavartotas tokiame aiškinime: „[j]unginyje kūrybinis darbas būdvardis nurodo tik santykį su kūryba, o kūrybiškas darbas žymi, kad kūryba sudaro to darbo esmę“ (DLKG, p. 208). Trumpiau tariant, sąvoka kūrybingas nusako vidinę objekto ypatybę ir reiškia tos ypatybės gausumą, o kūrybiškas - panašią ar būdingą ypatybę ir ta ypatybė sudaro to objekto esmę. Taigi abu būdvardžiai parodo, kokią ypatybę turi objektas, tik kūrybingumas nusako tos ypatybės gausumą, o kūrybiškumas - ypatybės esmę. Kaip matome, abi sąvokos yra labai artimos, skiriasi tik nedideliais prasminiais niuansais.
Kūrybos Psichologija: Pagrindiniai Aspektai
Kūrybiškumo Kilmės Paieškos
Apie meno ir mokslo kūrybiškumą diskutuojama jau seniai. Albertas Einsteinas leido po mirties atlikti jo smegenų skrodimą ir padalyti jas į 240 dalių, kad mokslas galėtų ištirti jo reikšmingo kūrybiškumo kilmę. Nagrinėdami Einsteino smegenų nuotraukas, mokslininkai pamatė, kad dešinysis jo smegenų pusrutulis buvo kur kas labiau išsivystęs nei kairysis. Dešinysis pusrutulis susijęs su meniniu ir abstrakčiu mąstymu, taip pat su vaizduote, o kairysis smegenų pusrutulis apdoroja ir tiria verbalinę ir loginę informaciją. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad iš tiesų kūrybiškumo funkciją atlieka abu pusrutuliai. Iš tiesų kūrybiškumas susijęs su tuo, kad neįprastais būdais jungiama informacija ir pojūčiai.
Kūrybiškumo Rezultatas
Dabartinėje kūrybiškumą nagrinėjančioje literatūroje atsigręžiama į kūrybos rezultatą - paveikslą ar naują mokslinę teoriją - ir diskutuojama, kas jame atspindi kūrybiškumą. 1998 metais meno kritikai tris penkiamečio vaiko paveikslus pripažino šedevrais. Jie buvo eksponuojami Šarlotenborgo pavasario parodoje ir karštai aptarinėjami. Taip pat pasitaiko, kad ekspertai ne visada pripažįsta iškilių menininkų darbus. Visi žino van Gogho istoriją. Jo kūryba buvo įvertinta tik po mirties, o daugelis tapytojo amžininkų jį laikė bepročiu.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Kūrybiškumas Kaip Procesas
Harvardo verslo mokyklos dėstytoja Teresa Amabile teigė, kad kūrybiškumas yra procesai, pastūmėjantys į tai, kas nauja ir naudinga. Pavyzdžiui, eilėraštis gali būti naudingas, jeigu jis padeda geriau suprasti savo jausmus arba naujai pažvelgti į pasaulį, o, tarkim, šizofrenikų vaizdinga kalba nelaikoma kūrybiškumo raiška, nes jie nesugeba adekvačiai suvokti tikrovės. Siekdamas atskirti reikšmingą kūrybiškumą nuo kasdieninio kūrybingumo, šiandien tyrinėdamas šį reiškinį mokslas išskiria dviejų rūšių kūrybiškumą - tradicinį Kūrybiškumą (iš didžiosios K) ir kūrybiškumą (iš mažosios k). Šiuos terminus sukūrė Claremont Graduate universiteto profesorius Mihalyi Csikzentmihalyi.
Kūrybiškumas ir Žinios
Howardas Gardneris iš Harvardo pedagoginės mokyklos, išgarsėjęs savo teorija apie intelekto įvairovę, daugelį metų tyrinėjo, kokie žmonės išsiskiria tikruoju Kūrybiškumu. Jo darbuose teigiama, kad tokiems žmonėms būdingas didelis darbštumas ir savo dalyko išmanymas. Ištyrinėjęs Einsteino, Freudo, Gandhi, Picasso ir Mozarto biografijas, 1993 metais jis rašė, kad Kūrybingiems žmonėms būdingas didelis pasitikėjimas savimi, peraugantis į narcisizmą, taisyklių nepaisymas, jiems gerai sekasi stebėti juos supančią aplinką, o svarbiausia - jie yra visiškai atsidavę savo darbui.
Kūrybiškumo Didinimas
Kūrybiškumas tapo labai svarbiu gebėjimu, todėl plačiai tiriama, kas didina eilinių žmonių kūrybiškumą. Vienas iš žymių kūrybinio mąstymo darbe lavinimo pradininkų yra Edwardas de Bono. Pasak de Bono, kūrybiškumas susijęs su gebėjimu matyti problemą kitaip ir atrasti alternatyvius jos sprendimo būdus. Todėl jis sukūrė metodą, jo esmė - užsidėti skirtingas kepures. Kitoks požiūris į problemą priklauso nuo to, kokią kepurę žmogus užsidėjęs (galima užsidėti tiek tikrą kepurę, tiek įsivaizduojamą). Geltona kepurė reiškia, kad į problemą reikia žvelgti pozityviai, o juoda - kritiškai. Šių pratybų tikslas yra į problemą pažvelgti iš įvairių pusių, neapsiriboti vienu požiūriu. Tačiau nauji tyrimai atskleidė, kad kūrybingi žmonės vadovaujasi ne tik galva, bet ir jausmais.
Emocijų Įtaka Kūrybiškumui
Visada buvo žinoma, kad novatoriai yra labai jausmingi. Nėra vieningos nuomonės, kokie jausmai - teigiami ar neigiami - daro mus kūrybingus. Kai kurie naujausi tyrimai parodė, kad kūrybingiausi yra pozityviai nusiteikę žmonės. Vis dėlto nemažai mokslininkų abejoja, ar viskas taip paprasta. Case Western Reserve universiteto darbuotojai Sandra W. Russ ir Ethanas D. Schaeferis 2006 metais atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad vaikai, kurie linkę į neigiamas emocijas, žaidžia kūrybiškiau. Vis dėlto dauguma faktų byloja, kad būdami laimingi sukuriame daugiau, o kiekybė gali lemti svarius rezultatus.
Kūrybiškumas Ir Mąstymas
Kūrybingas De Bono mąstymas pavadintas lateraliniu mąstymu, „lateralinis“ šiuo atveju reiškia šoninis, šalutinis, arba mąstymas be ribų, nuošaly paliekant logiką, protą ir racionalumą.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Kūrybiškumo Teorijos
- Romantinė: Kūrybiškumas ateina iš Dievo arba dieviškų būtybių.
- Psichoanalitinė: Kūrybiškumas yra mūsų gebėjimas pakeisti uždraustų jausmų formą ir juos sukilninti.
- Kognityvioji psichologinė: Kūrybiškumas yra tam tikras būdas mąstyti kitaip.
- Pozityvioji psichologinė: Kūrybiškumas yra optimali psichologinė būsena, leidžianti mums visiškai išnaudoti savo gebėjimus.
- Neuropsichologinė: Kūrybiškumas pasireiškia, kai mūsų nervų sistemos tinklas randa alternatyvių kelių.
Kūrybiškumo Ugdymas
Vaikų Kūrybiškumo Skatinimas
Mūsų visuomenės raidai vis daugiau reikšmės turi novatoriškumas. Daugelis žmonių yra įsitikinę, jog yra kažkoks svarbus ryšys tarp kūrybiškumo ir gebėjimo kurti meną. Tačiau tai yra netiesa. Yra susiformavusi nuomonė, jog arogantiška kalbėti apie save, jog esi kūrybingas, jeigu nesi ekspertas ir jeigu negyveni iš savo meno uždirbtų pinigų. Tačiau mes visi esame kūrybingi. Visi žmonės gimė turėdami kūrybingumo gyslelę, tad kodėl tik nedaugelis žmonių laiko save kūrybingais?
Kūrybiškumo Centras Smegenyse
Neįmanoma nurodyti konkrečios smegenų vietos, kurioje yra kūrybiškumo centras. Tradiciškai manoma, kad dešinysis smegenų pusrutulis atsakingas už kūrybinius procesus. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šie procesai daugialypiai, nors smegenų pusrutulių funkcijos ir skiriasi.
Asmenybės Bruožai ir Kūrybiškumas
Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi teigia, jog kūrybiškumas nesusikuria mūsų smegenyse, tai ryšys tarp vaizduotės ir socialinio konteksto. Kūrybiškumas, tai ryški išraiška to, kuo mes esame pasaulyje. Vaizduotė gimdo mintis, mūsų mintys gimdo žodžius, žodžiai gimdo veiksmus, na o veiksmai gimdo patirtį, o visi žmonių patirtis kuria kultūrą. Kiekvienas iš mūsų prisideda prie kultūros kūrimo, kurioje mes patys dalyvaujame.
Kūrybiškumo Skatinimas
Klausimas „Ar aš esu kūrybingas?” turėtu skambėti „Kas mane įkvepia kurti?”. Asmeninis kūrybiškumas, tai nėra sumanumas ar informacija, tai labiau įkvėpimas, ateinantis iš Latin spiritus (gyvenimas, drąsa ir siela). Prisiminkite, kada paskutinį kartą jautėtės pilnas energijos ir gyvenimo? Kas suteikia tau drąsos ir pasitikėjimo savimi nugalint baimes, jog galėtum laisvai kurti idėjas? Kūrybiškumas yra beveik begalybė.
Kūrybiškumo Apibrėžimai
Thurstone pabrėžia kad kūribiškumas padeda pasiekti naują rezultatą, įnešti naujovių, išspręsti problemą ir pasiekti naują kokybinį lygį, nesvarbu kokioj srity ar kultūrinėj terpėj- artistiškumo, mechanikos, teoretikos. Wallas indentifikuoja 4 laiptelius kūribiškumo procese: pasirengimas, inkubacija, aiškumas ir persvarstymas.
Kūrybiškumo Lygiai
Keletas tyrinėtojų nutarė, kad yra būtina sudaryti kūribiškumo lygius. Taylor pastebi kad daugumas žmonių supranta kūribiškumą kaip 5 lygį.
Kūrybiškumas Ir Aplinka
Mes sužinojome daug dalykų apie tai, kaip procedūros didina, lengvina ar trukdo kūrybiškumui apskritai. Aišku yra viena: tai, kaip yra valdomas kūrybiškumo testas ir kokiomis sąlygomis jis atliekamas, veikia testo rezultatus.
Mokymasis Ir Kūrybiškumas
Edward de Bono mąstymą laikė įgūdžiais, tokiais kaip skaitymas, rašymas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir t.t. To įrodymas yra tai, kad įgūdis reikalauja praktikos ir gali būti atliekamas tik tam tikroje aplinkoje.
Kūrybiška Asmenybė
Teresa Amabile rašė, kad: “neįprastas talentas, asmenybė ir pažintiniai sugebėjimai nėra pakankami kūrybiškumui apibrėžti, tam dar reikalinga meilė”. Nesenai padariau išvadą, kad kūrybingos asmenybės esmė - meilė tam, ką jis daro.
Grupių Įtaka Kūrybiškumui
Grupių tyrimuose akcentuojamas sprendimų priėmimas, kaip tai veikia kūrybiškumą. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti JAV “Oro pajėgų pagerinimo ir išgyvenimo” mokykla apimantys ir ir laboratorinius eksperimentus ir suvaidintas situacijas.
Kūrybos Psichologija Kaip Mokslo Šaka
kūrybos psichologija, psichologijos šaka, tirianti kūrybiškumą kaip asmenybės savybę bei kūrybos procesą ir jo poveikį individui. Amerikiečių psichologas Ellisas Paulas Torranceʼas (1915-2003) ėmė taikyti ankstesnių kūrybos tyrimų rezultatus praktikoje. Jis pateikė naują kūrybos apibrėžimą: užuot laikęs ją įgimtu talentu, E. P. Torranceʼas ėmė teigti, kad kūryba yra naujų ir inovatyvių idėjų ar kūrinių vystymas. Vadovaudamasis šiuo savo kūrybos apibrėžimu 1966 jis sukūrė Kūrybinio mąstymo Torranceʼo testus (TTCT). Amerikiečių psichologas ir filosofas Frankas Barronas (1922-2002) yra laikomas vienu iš kūrybos ir asmenybės psichologijos pradininkų. Psichologė Bernice T. Eiduson (1921-85, Jungtinės Amerikos Valstijos) viena pirmųjų ėmėsi tirti ir rašyti apie kūrybą ir kūrybiškumo procesus.
Kūrybiškumo Skatinimas Vaikystėje
Vaikai mokosi būti kūrybingais mėgdžiodami savo artimus asmenis. Kūrybingi tėvai, savo elgesiu „užkrečia“ ir vaikus. Kūrybingu gali jaustis ir būti kiekvienas, net ir nedirbantis jokio kūrybinio darbo. Kūrybiškumas - tai darymas kitaip, netikėtai sau patiems ar aplinkiniams. Kūrybiškumas gali būti bet kas: laisvalaikį, namų tvarką, netikėtas rūbų derinimas ar šukuosena. Kūrybiškumas - tai ne tik naujas elgesį, veiksmus, bet ir naujas tikslą, įveikti kliūtis, išspręsti kylančius sunkumus. Vienas iš pirmųjų kūrybinių galių yra kalbos mokymasis. Noriai su ikimokyklinukais bendraujantys suaugusieji.
Žaidimai Ir Kūrybiškumas
Žaidimas yra susijęs su kūryba, bet reikalaujanti daug kūrybinių galių. Žmonės yra tie, kurie dažniau pasitelkia savo vaizduotę.
Kūrybiškumo Testai
Psichologai naudoja įvairius testus ar jie yra prasmingi, realūs.
Kūrybiškumo Slopinimas
Netinkami žodžiai gali slopinti, stabdyti kūrybiškumo galias.
Kaip Skatinti Vaikų Kūrybiškumą?
Vaikams reikia duoti tyrinėti, siūlymas.
Vidinis Ir Išorinis Paskatinimai
Pastiprinimo dėsnis: pastiprintas elgesys yra linkęs kartotis. Ši taisyklė galioja ir kūrybiškam elgesiui. Reikia suprasti, kad norint skatinti kūrybiškumą, kad pastiprinimai būna skirtingi. Efektyviu būdu yra vidinis pasitenkinimas veikla.
tags: #psichologija #apie #kurybiskuma