Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir jo teigiamą įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Straipsnyje aptariami įvairūs būdai, kaip lavinti vaiko aplinkos suvokimą, ugdyti jo emocinį intelektą ir socialines kompetencijas, taip pat pateikiami praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams.
Socialinio Emocinio Ugdymo Svarba
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką. Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities. Norint išvengti kaitos, jaučiame nuolaitinę įtampą, todėl vertėtų ne vengti jos, o kurti ją patiems, t. y.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu. Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas (J.D. Dar 2002 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata“ prievarta buvo nedviprasmiškai įvardinta kaip visuomenės sveikatos problema. 2008 m. ES konferencijoje „Dirbkime kartu siekiant psichikos sveikatos ir gerovės“ pasirašytame pakte teigiama, kad psichikos sveikatą ir gerovę politiniais sprendimais reikia padaryti pagrindiniu prioritetu. Kaip viena svarbiausių veiklos sričių buvo išskirta jaunimo psichikos sveikata ir švietimas. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programą, kuri skirta diegti kompleksines priemones visų rūšių smurtui prieš vaikus šalinti. 2009 m. rugsėjo 29-30 d. Stokholme vykusioje konferencijoje „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos ir savijautos gerinimas“, daug dėmesio buvo skirta ugdymo aplinkos vaidmeniui užtikrinant vaikų ir jaunimo psichikos sveikatą. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių. Pasak britų psichologo, psichoterapeuto, emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos. Per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti limbinius smegenis (emocines smegenis). Būtent limbinė smegenų dalis yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji mūsų smegenų dalis. Limbinė smegenų dalis gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu už loginį mąstymą atsakinga smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų informacijos per sekundę. S. Neal atkreipia dėmesį į tai, jog turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą. S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson L.
Socialinių emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka gyvenimo kokybei bei mokymuisi. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais. Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Iš tėvų ir mokytojų surinkta daug informacijos, akivaizdžiai patvirtinančios, kad nemaža dalis paauglių yra emociškai pažeisti: yra vieniši ir kenčia nuo depresijos, jaučia stiprų pyktį, negali valdyti emocijų, yra nervingi, linkę nerimauti, impulsyvūs ar net agresyvūs. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais. Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu. Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- savivertė, emocinis savęs suvokimas, pagrindiniai emociniai poreikiai).
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.( S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009) - autentiškumas, atvirumas, bendradarbiavimas, parama).
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L. Wilson (2009)- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių. (S.Neale, L. Spencer-Arnell, L.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi. Kaip pastebi Kunickienė R., Neale S. (2015), nors Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje nėra (veikiau stebima mažėjimo, blogėjimo tendencija). Siekiant išspręsti kilusius sunkumus, mokykla turi veikti kaip sutelkta bendruomenė. Tyrimo metu dalyviams taikyti emocinio intelekto ugdymo mokymai. Trys emocinio intelekto indikatoriai buvo įvertinti žemiau nei vidutiniai/normalūs: savivertė, streso valdymas ir pusiausvyra.
Vaikų Aplinkos Suvokimo Lavinimas Pagal Amžių
Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių - viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti.
Kūdikiams (0-6 mėn.)
Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi. Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui. Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai.
6-12 mėn.
Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.
1-2 metai
1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams. Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga. Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
2-4 metai
Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
4-5 metai
Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
6-7 metai
Savarankiškumo lavinimas. Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį. Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui. Kelionė į pirmą klasę - didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems suaugusiesiems. Priešmokyklinukų grupėse dirbama su pagrindinių kompetencijų, reikiamų mokyklai, lavinimu: socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės.
Kalbos Lavinimas
Knygelių skaitymas, dainų dainavimas ir paprasti pokalbiai su vaikais yra puikus būdas palaikyti jų kalbos raidą. Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis. Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai. Jei mokymosi skaityti pradžia sudėtinga ir kelianti abejonių, galime pasiūlyti problemos sprendimą - dviejų ir trijų skiemenų žodžių skaitymo korteles! Mokytis rašyti ir skaityti siūlome su Skilsu! Su Skilsu kartu skaičiuokite, atvertę knygelę. Bet kalba - viena pagrindinių vaiko komunikacijos ir informacijos suvokimo priemonių, nuo kurios priklauso, kaip vaikas geba atlikti užduotis ir realizuoti save mokyklos aplinkoje. Dažnai manoma, kad pas logopedus lankosi vaikai, negalintys ištarti kokių nors garsų. Tačiau logopedo darbas yra gerokai platesnis: tarties bėdos gali būti siejamos su neišlavinta fonemine klausa (gebėjimas skirti kalbos garsus bei jų požymius), dėmesio koncentracija ir t.t. Kalbos ugdymas, kaip ir pati kalba, susideda iš daugybės sluoksnių: nuo kalbos, aplinkos garsų suvokimo, iki garsų tarimo, logikos, atminties lavinimo.
#
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams