Įvadas
Galvos skausmas yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugelis žmonių. Nors dažnai galvos skausmas siejamas su fizinėmis priežastimis, psichologiniai aspektai taip pat gali turėti didelę įtaką jo atsiradimui ir intensyvumui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime psichologinius galvos skausmo aspektus, įskaitant pokomocinio sindromo simptomus, nerimą, stresą ir kitus veiksnius, kurie gali prisidėti prie galvos skausmo atsiradimo ir jo poveikio žmogaus gyvenimo kokybei.
Pokomocinis Sindromas ir Galvos Skausmas
Kas yra pokomocinis sindromas?
Pokomocinis sindromas (PSS) yra simptomų kompleksas, kuris gali pasireikšti po lengvos galvos smegenų traumos (LGST), dažniausiai - smegenų sukrėtimo. GS 95 proc. Dažniausiai pasitaikantis trauminio smegenų sužalojimo potipis vaikų amžiuje yra galvos smegenų sukrėtimas [240]. Asmenys, patyrę galvos smegenų sukrėtimą, t. y. lengvą galvos smegenų traumą, neretai skundžiasi įvairiais simptomais, kuriuos priimta apibūdinti kaip pokomocinį sindromą [4, 78, 80, 109, 168, 170]. Tai yra galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, dėmesio, atminties, miego, mokymosi sutrikimai, nuovargis, emocinis nestabilumas, nuotaikos kaita, nerimas, baimė ir kt. Pokomocinio sindromo simptomai nespecifiniai [71, 76, 79, 99] ir subjektyvūs [72, 167, 169]. Šis medicinos straipsnis [166]. Paskelbti moksliniai tyrimų rezultatai gana skirtingi, rezultatų įvairovė vis dar skatina aktyvią mokslinę diskusiją. Kai kurie tyrėjai atkakliai laikosi nuomonės apie ilgalaikes galvos smegenų sukrėtimo pasekmes. Antra vertus, atsirado nuomonė, kad ilgą laiką neabejotinu laikytas pokomocinis sindromas jei ir egzistuoja, tai nebūtinai jo priežastys yra biologinės, kaip buvo įprasta manyti [238]. Diskutuojama dėl neurologinių ir / ar psichologinių simptomų ilgalaikiškumo: paskelbti duomenys, kad lengvos galvos smegenų traumos pasekmių sunkumas nesusijęs su nuolatiniu simptomų buvimu ar neurologiniu ir / ar psichologiniu deficitu, pasireiškia laikinai [43, 194, 199], o ilgai besitęsiantis fizinis kūno ar pažintinių funkcijų sutrikimas yra retas [16, 22, 50,166].
Galvos skausmas kaip pagrindinis PSS simptomas
Galvos skausmas yra vienas iš dažniausių simptomų, pasireiškiančių po galvos traumos. Jis gali būti įvairaus intensyvumo ir pobūdžio, nuo lengvo maudimo iki stipraus pulsuojančio skausmo. Galvos skausmas gali būti nuolatinis arba pasikartojantis, ir gali būti susijęs su kitais PSS simptomais, tokiais kaip:
- Svaigimas
- Pykinimas
- Dėmesio ir atminties sutrikimai
- Miego problemos
- Nuovargis
- Emocinis nestabilumas
Galvos skausmo paplitimas ir dažnumas po LGST
Tyrimai rodo, kad galvos skausmas yra labai paplitęs tarp asmenų, patyrusių LGST. Viename tyrime nustatyta, kad 28 proc. vaikų, patyrusių lengvą galvos traumą, skundėsi galvos skausmais praėjus vieneriems metams po traumos. Kitas tyrimas parodė, kad 34 proc. pacientų po lengvo galvos smegenų sukrėtimo negrįžo į ankstesnę darbo vietą per 3 mėnesius.
Galvos skausmo klinikinės ypatybės
Galvos skausmo klinikinės ypatybės po LGST gali būti labai įvairios. Kai kuriems asmenims galvos skausmas gali būti panašus į įtampos tipo galvos skausmą, kuris pasireiškia kaip nuolatinis spaudimas ar veržimas galvoje. Kitiems galvos skausmas gali būti panašus į migreną, kuris pasireiškia kaip stiprus pulsuojantis skausmas, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo ir jautrumo šviesai bei garsui.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kiti pokomocinio sindromo simptomai
Be galvos skausmo, PSS gali pasireikšti ir kitais simptomais, tokiais kaip:
- Pažintiniai sutrikimai: dėmesio, atminties, mąstymo sulėtėjimas.
- Fiziniai simptomai: nuovargis, miego sutrikimai, svaigimas, pykinimas.
- Emociniai ir elgesio simptomai: dirglumas, nerimas, depresija, emocinis nestabilumas.
Psichologiniai Veiksniai ir Galvos Skausmas
Stresas ir įtampa
Stresas ir įtampa yra vieni iš pagrindinių psichologinių veiksnių, galinčių sukelti galvos skausmą. Įtampos tipo galvos skausmas dažnai siejamas su stresu, emocine įtampa, miego stoka ir ilgalaikiu darbu prie kompiuterio. Stresas gali sukelti raumenų įtampą galvoje ir kakle, o tai gali sukelti galvos skausmą.
Nerimas ir depresija
Nerimas ir depresija taip pat gali prisidėti prie galvos skausmo atsiradimo ir jo intensyvumo. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys nerimo ar depresijos simptomų, dažniau jaučia pasikartojantį ar nuolatinį galvos skausmą. Nerimas gali sukelti raumenų įtampą ir padidinti jautrumą skausmui, o depresija gali sumažinti skausmo slenkstį ir padidinti skausmo suvokimą.
Tėvų nerimas dėl vaikų galvos traumų
Tiriant vaikų pokomociniam sindromui priskiriamų simptomų paplitimą, ištirta, kad tėvų nerimas dėl galimo galvos smegenų pažeidimo yra vienintelis patikimas požymis, būdingas vieną galvos smegenų traumą patyrusių 4-16 metų vaikų grupei. Logistinės regresijos metodu vaiko traumos pobūdžio įtaka tėvų nerimo stiprumui įvertinta kiekybiškai. Koreliacinės analizės metodu ištirta, kokie vaikų įsakyti skundai apie sveikatą susiję su tėvų nerimu dėl vaiko galimo galvos smegenų pažeidimo. Tai pat logistinės regresinės analizės metodu kiekybiškai įvertinti prognoziniai pokomocinio galvos skausmo veiksniai. Tyrimas atliktas vadovaujantis tarptautinėje mokslinėje literatūroje rekomenduojamais P.Satz metodologiniais kriterijais, kurie po ilgų mokslinių diskusijų buvo pasirinkti siekiant maksimalaus rezultatų patikimumo ir tyrimų rezultatų tarpusavio palyginamumo, analizuojant lengvą galvos smegenų traumą [208]. Tik nedaugelis iki šiol tarptautinėje literatūroje paskelbtų tyrimų atitinka šiuos kriterijus. Šis mokslinis darbas autoriais. Šis klausimas. Tyrimo metu įvertinta, kad pokomociniam sindromui priskiriami simptomai nebuvo patikimai susiję su vaikų patirta vienintele galvos smegenų trauma priežastiniu ryšiu. Taigi paneigta paplitusi nuomonė apie ilgalaikes lengvos galvos smegenų traumos pasekmes vaikams. Nepaisant to, šių vaikų tėvai išgyveno didelį nerimą dėl galimo vaiko galvos smegenų pažeidimo. Šis stiprėjo pasireiškus vaiko galvos skausmams arba atsiradus mokymosi sunkumams. Apibendrinus literatūros duomenis ir tyrimo metu sukauptą patirtį, siūlome po pirmą kartą patirtos lengvos galvos smegenų traumos suteikti tėvams išsamią informaciją apie iš esmės gerybinę sveikatos sutrikimo prognozę ir labai menką objektyvių ilgalaikių sveikatos sutrikimų galimybę. Taip tikėtina sumažinti tėvų nerimą ir nepagrįstas pasekmių laukimą.
Asmenybės bruožai ir galvos skausmas
Kai kurie asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, polinkis į nerimą ir sunkumai išreikšti emocijas, gali padidinti riziką susirgti galvos skausmu. Perfekcionistai dažnai patiria didelį stresą dėl savo aukštų reikalavimų sau ir kitiems, o tai gali sukelti raumenų įtampą ir galvos skausmą. Asmenys, kuriems sunku išreikšti emocijas, gali slopinti savo jausmus, o tai gali sukelti vidinę įtampą ir galvos skausmą.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Galvos Skausmo Gydymo Būdai
Psichologinės intervencijos
Psichologinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), streso valdymas ir atsipalaidavimo technikos, gali būti labai veiksmingos gydant galvos skausmą, ypač jei jis susijęs su psichologiniais veiksniais.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda asmenims atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie gali prisidėti prie galvos skausmo. Terapijos metu mokomasi įveikos strategijų, kurios padeda valdyti stresą, nerimą ir kitus emocinius veiksnius, galinčius sukelti galvos skausmą.
- Streso valdymas: Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, joga ir gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti emocinę būklę, o tai gali sumažinti galvos skausmo intensyvumą ir dažnumą.
- Atsipalaidavimo technikos: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip progresyvus raumenų atpalaidavimas ir autogeninis treniravimas, gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
Medikamentinis gydymas
Medikamentinis gydymas gali būti naudojamas galvos skausmui malšinti, tačiau svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo vaisto ir dozės. Vaistai nuo galvos skausmo gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Nuskausminamieji vaistai: Nuskausminamieji vaistai, tokie kaip paracetamolis ir ibuprofenas, gali padėti sumažinti galvos skausmo intensyvumą.
- Profilaktiniai vaistai: Profilaktiniai vaistai, tokie kaip beta blokatoriai ir antidepresantai, gali būti naudojami galvos skausmo dažnumui mažinti.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas, gali padėti sumažinti galvos skausmo riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir įtampą, pagerinti miego kokybę ir sustiprinti imuninę sistemą.
- Kokybiškas miegas: Kokybiškas miegas yra būtinas gerai sveikatai. Miego trūkumas gali padidinti stresą ir įtampą, o tai gali sukelti galvos skausmą.
- Subalansuota mityba: Subalansuota mityba, turtinga vaisių, daržovių, grūdų ir baltymų, gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti galvos skausmo riziką.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Dehidratacija gali sukelti galvos skausmą. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dažniausiai galvos skausmas nėra pavojingas, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Galvos skausmas yra labai stiprus ir staiga prasidėjo.
- Galvos skausmas lydimas kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, sprando sustingimas, regos sutrikimai, kalbos sutrikimai, silpnumas ar tirpimas.
- Galvos skausmas pasikartoja dažnai ir trukdo kasdienei veiklai.
- Galvos skausmas nepraeina po nereceptinių vaistų.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #psichologija #ligos #galva