Įprasta manyti, kad emocijos yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jų išraiška ir valdymas gali skirtis priklausomai nuo lyties. Psichologiniai skirtumai tarp moterų ir vyrų yra sena ir nuolat kintanti tema. Nors fiziniai skirtumai yra akivaizdūs, psichologiniai skirtumai yra subtilesni ir sudėtingesni. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius psichologinius skirtumus, įskaitant mąstymo būdus, emocijas, bendravimo stilius ir kitus svarbius aspektus.
Auklėjimo įtaka
Ilgą laiką buvo manoma, kad skirtingą mergaičių ir berniukų mąstyseną lemia skirtingas jų auklėjimas. Teigiama, kad mergaitės turi būti švelnios globėjos, namų šeimininkės ir motinos, o vyriškosios lyties vaikai mokomi būti bebaimiais, savimi pasitikinčiais vyrais, kurie turi išlaikyti savo šeimą. Dėl to stipriosios lyties atstovai nėra linkę demonstruoti jausmų, gyvenime dažniau kliaujasi logika, o ne intuicija. Net karjeros aukštumų pasiekusios moterys vis tiek yra tos švelnios, globėjiškos ir šiek tiek drovios mergaitės, kurios trokšta vyro globos. Tokie stereotipai, glūdintys pasąmonėje, daro įtaką skirtingam lyčių mąstymui. Anksčiau iš dailiosios lyties atstovių niekas nereikalavo stiprios logikos, todėl dabar jos labiau linkusios kliautis jausmais.
Visgi, svarbu paminėti, kad šie skirtumai nėra įgimti, o daugiausia formuojami socializacijos procesų ir kultūrinių normų, kurios apibrėžia, kas yra „priimtina” kiekvienai lyčiai. Berniukai dar vaikystėje sužino, kad rodyti švelnius jausmus - ne vyriška, kad tikri vyrai neverkia, jie privalo demonstruoti savo jėgą ir drąsą, iškęsti skausmą, o užgauti - atsilyginti tuo pačiu pykčiu ir agresija. Kartais atrodo, kad berniukai nuo mažens ruošiami karui ar mažų mažiausiai medžioklei. Kadangi karo nėra ir parnešti į namus sumedžioto mamuto maistui taip pat seniai nebereikia, taip „vyriškai“ išauklėti užaugę jie neturi kur padėti įgytų „vyriškų įgūdžių“. O štai švelnumo, atidumo ir jautrumo, taip būdingo ir kartu reikalingo moterims, dažnai pritrūksta.
Smegenų sandara ir funkcijos
Didžiausias skirtumas tarp stipriosios lyties atstovų ir moterų - smegenų dydis. Gražiosios lyties atstovių smegenys yra 8-10 % mažesnės. Dėl to vyrai laikomi protingesniais už moteris, tačiau tai netiesa. Jeigu smegenų dydis lemtų intelektą, drambliai, kašalotai ir kiti didžiuliai gyvūnai būtų kur kas protingesni už žmones. Nors dailiosios lyties atstovių smegenys mažesnės, tačiau jose yra tiek nervinių ląstelių, kiek ir vyrų smegenyse. Be to, moterys turi apie 12 % daugiau neuronų. Įrodyta, kad dėl to jų smegenys yra veiksmingesnės.
Dailiosios lyties atstovių dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai turi stipresnes sąsajas. Dėl to jos pasižymi aukštesniu emociniu intelektu, stipresne intuicija ir geresniu analitiniu mąstymu. Tačiau vyrų sąsaja stipresnė tarp priekinių ir užpakalinių smegenų. Dėl to stipriosios lyties atstovai turi išvystytą stiprią logiką ir puikią orientaciją aplinkoje. Taigi vyrams geriau sekasi analizuoti praktinius dalykus, moterims - teorinius.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Dar vienas įdomus skirtumas - kiekvienoje vyrų smegenų ląstelėje yra po Y chromosomą, tačiau moterų ląstelėse ji retai aptinkama. Mokslininkams vis dar nepavyksta išsiaiškinti, kaip dailiosios lyties atstovėms pavyksta gyventi normalų gyvenimą ir mąstyti, kai yra toks didelis Y chromosomų trūkumas.
Moteriška logika: mitas ar realybė?
Žodžių junginys „moteriška logika“ dažniausiai vartojamas ironiškuose tekstuose. Šiais žodžiais norima pasakyti, kad moterys visiškai neturi logikos. Tačiau iš tikrųjų tokia nuomonė nėra teisinga. Dailiosios lyties atstovės geba logiškai mąstyti, nors ir tas mąstymas visiškai nesutampa su vyrų.
Nustatyta, kad sprendžiant tas pačias logines užduotis moterų smegenyse suaktyvėja dalys, atsakingos už emocijas, o vyrų - už informacijos apdorojimą. Todėl dažniausiai dailiosios lyties atstovės sprendimus priima besivadovaudamos jausmais, o ne protu ar taisyklėmis. Moterys nėra linkusios pasitikėti faktais, nes joms itin svarbi intuicija. Dažnai vidinio balso klauso net tuomet, kai jis prieštarauja realiai situacijai. Atrodo, kvailystė, tačiau moteriška logika, dar kitaip intuicija, labai dažnai pasitvirtina. Be to, gražiosios lyties atstovės iškilusias problemas sprendžia kūrybingiau nei vyrai. Taip yra todėl, kad kairysis stipriosios lyties atstovų smegenų pusrutulis, atsakingas už loginį mąstymą, veikia geriau nei dešinysis. Tačiau moterų abu pusrutuliai funkcionuoja vienodai. Tai leidžia į probleminę situaciją pažiūrėti plačiau ir kur kas kūrybingiau.
Dažniausi psichologiniai skirtumai
Tarp vyrų ir moterų egzistuoja daugybė psichologinių skirtumų, kurie veikia jų elgesį, mąstymą ir emocijas. Aptarkime kai kuriuos iš jų:
- Bendravimo įgūdžiai. Moterys geba lengviau komunikuoti su aplinkiniais negu vyrai. Be to, jos geriau perpranta ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių jausmus bei ketinimus. Dailiosios lyties atstovės pastabesnės, todėl analizuoja ne tik pasakytus žodžius, bet ir kūno kalbą, intonaciją. Dėl to moterys bendrauja kur kas subtiliau. Be to, jų smegenų centrai, atsakingi už kalbą, yra didesni, dėl to gali įsisavinti net kelis informacijos srautus. Tai palengvina bendravimą. Moterys vienu metu gali klausyti ir kalbėti, o tai stipriosios lyties atstovams - neįveikiama užduotis. Moterims tiesiog būtina savo emocijas išsakyti žodžiais, su partneriu aptarti mažiausias kiekvienos pragyventos dienos detales. Vyrai sutverti kitaip. Jų smegenų zonose, atsakingose už kalbą, yra 17 procentų mažiau neuronų nei analogiškose moterų smegenų srityse.
- Matematiniai gebėjimai. Vyrų smegenų dalis, atsakinga už matematinius gebėjimus, yra didesnė negu moterų. Jiems geriau sekasi tikslieji mokslai, todėl šioje srityje dažniausiai pasiekia itin aukštų laimėjimų. Tą patvirtina ir tai, kad Einšteino smegenų sritis, atsakinga už matematinius gebėjimus, buvo neįprastai didelė. Vis dėlto moterims geriau sekasi humanitariniai mokslai.
- Reakcija į stresą. Nors vyrai stengiasi greičiau spręsti stresą keliančias problemas, tačiau įtampa jiems daro didesnę žalą negu moterims. Visa tai lemia hormonai. Patiriant stresą organizmas išskiria oksitociną, kuris ramina. Tačiau moterų organizmas dar išskiria ir estrogenų, stiprinančių oksitocino, o stipriosios lyties atstovų - testosterono poveikį, kuris didina nerimą, tačiau kartu nuteikia karingai ir skatina spręsti iškilusias bėdas.
- Skausmo suvokimas. Mokslininkai neabejoja, kad jį intensyviau jaučia dailiosios lyties atstovės. Tačiau netgi tuomet jos palankiau reaguoja į neigiamus pojūčius ir sutelkia dėmesį į tai, kaip atsikratyti skausmo. Vyrams skausmas kelia didesnę baimę ir trukdo racionaliai mąstyti.
- Humoro jausmas. Nors vyrams pokštai patinka labiau nei moterims, tačiau joms humoras teikia didesnį pasitenkinimą. Psichologų teigimu, dailiosios lyties atstovės nesitiki, kad pokštas bus juokingas. Tačiau kai aplinkiniai papasakoja šmaikštų anekdotą, dailiosios lyties atstovėms jis teikia itin didelį džiaugsmą. Beje, stipriosios lyties atstovus labiausiai linksmina juokingo pasakojimo kulminacija, o moterys mėgaujasi jo pateikimu, kalbėjimo manieromis ir subtilumu. Jos nemėgsta tiesmuko, juodo humoro.
Emocinių išgyvenimų skirtumai
Mokslininkai nustatė, kad esminis skirtumas tarp vyrų ir moterų emocinės patirties slypi ne pajėgume jausti, o būduose, kuriais emocijos yra išreiškiamos, komunikuojamos ir valdomos. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau atvirai pripažįsta ir įvardija liūdesį, vienatvę ar depresijos simptomus, tuo tarpu vyrai labiau linkę maskuoti emocinį sielvartą kitomis išraiškomis, tokiomis kaip dirglumas ar užsisklendimas. Abu lygiai jaučia emocijas, tačiau skiriasi emocinės išraiškos kanalai.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Socialinių tinklų struktūros skirtumai
Vienas iš labiausiai akivaizdžių skirtumų tarp vyrų ir moterų emocinės patirties yra jų socialinių ryšių organizavimas. Moterų socialiniai tinklai pasižymi platesniu pasitikėjimo asmenų ratu, gilesniais emociniais ryšiais ir dvikrypčiu palaikymu. Jos linkusios tiek teikti, tiek gauti emocinę paramą. Tuo tarpu vyrų socialiniai tinklai dažnai pasižymi koncentruota emocine investicija, veikla pagrįstais ryšiais ir platesniais, bet paviršutiniškesniais kontaktais. Vyrai dažnai pasikliauja tik partneriu kaip pagrindiniu pasitikėjimo asmeniu, o bendravimas dažnai orientuotas į bendrą veiklą, o ne emocinį atsivėrimą.
Šis skirtumas tampa itin reikšmingas gyvenimo krizių metu. Netekus partnerio ar išsiskyrus, vyrai dažnai patiria didesnę socialinę tuštumą, nes netenka pagrindinio ar net vienintelio emocinio palaikymo šaltinio.
Vienatvės patyrimo skirtumai
Vienatvė yra universali žmogiškoji patirtis, tačiau jos pasireiškimas ir įtaka skirtingoms lytims turi savitų niuansų. Moterys statistiškai dažniau pripažįsta ir praneša jaučiančios vienatvę, ištekėjusios moterys dažniau jaučiasi vienišos nei vedę vyrai, o vieniši vyrai dažnai patiria gilesnę vienatvę nei vienišos moterys.
Šie skirtumai gali būti iš dalies nulemti skirtingų susidorojimo strategijų: moterys siekia gilių, emocinių santykių ir jų kokybės, o vyrai dažniau renkasi veikla orientuotus kontaktus, nebūtinai susijusius su emociniu atvirumu. Vyrams svetimos kankinančios mintys apie santykius, bet jos artimos moterims. Visų pirma apie santykius moteris galvoja kaip apie žodinį susitarimą. Iš čia ateina ir dažni priekaištai partneriui: „Tu su manimi visai nesikalbi!“.
Visuomenėje egzistuoja paslėpta vyrų vienatvės epidemija, kurią moksliniai tyrimai tik dabar pradeda atskleisti. Vyrai nuo mažens mokomi nedemonstruoti pažeidžiamumo, todėl dažniau išreiškia vienatvę per dirglumą, užsisklendimą ar darboholizmą. Išoriškai aktyvus socialinis gyvenimas gali slėpti emocinės paramos trūkumą, o mažesnė tikimybė, kad vyrai pasidalins savo emocine būsena, apsunkina vienatvės atpažinimą.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Hormonų įtaka emocijoms
Didžiulę įtaką mūsų emocijoms daro hormonai. Moterys įvairius nuotaikų sutrikimus patiria 2 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su gana dideliais hormonų pokyčiais moterų organizme - pradedant paauglyste, nėštumu, gimdymu, menopauze ir baigiant įprastu mėnesiniu menstruaciniu ciklu. Menstruacijų ciklo metu pirmoje fazėje - folekulinėje - didėja estrodiolio, estrogenų grupės hormono, kiekis, kuris didžiausias būna prieš pat ovuliaciją. Antroje - geltonkūnio - fazėje didėja progesterono lygis. Estrogenai skatina serotonino (laimės hormono) cirkuliaciją, t. y. gerina nuotaiką, progesteronas slopina serotonino poveikį, todėl nuotaiką blogina.
Taip pat egzistuoja terminas - suirzusio vyro sindromas. Biologine prasme suirzusio vyro sindromas labiausiai sietinas su padidėjusiu kortizolio ir sumažėjusiu testosterono, kurio natūraliai mažėja su amžiumi, lygiu.
Agresija: skirtingos išraiškos formos
Vyrai yra agresyvesni ir jų agresijos išraiška yra labiau fizinė. Tačiau moterys yra ne mažiau agresyvios, tik agresijos forma yra netiesioginė ir pasireiškia apkalbomis, paskalomis, šmeižimu, socialine atskirtimi, išvaizdos kritika.
Agresijos išraiškos skirtumų šaknys slypi dar medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėje. Joje moterys dažniau likdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Kadangi jos nėra fiziškai labai stiprios, tarpusavyje pykosi ne fizine forma, o verbaliniu ar kitu būdu. Vyrai, būdami stipresni ir turėdami didesnę raumenų masę, medžiojo, kovojo ir agresiją reiškė fiziniu būdu.
Emocijų atpažinimas
Kito žmogaus elgesio interpretavimas labai priklauso nuo to, kaip mes atpažįstame emocijas. Tyrimai rodo, kad moterys geriau atpažįsta subtilias emocines išraiškas. Vyrai ir moterys pyktį geriau atpažino vyriškuose veiduose, o moteriškuose veiduose buvo labiau atpažįstamas džiaugsmas. Tyrėjai mano, kad tai susiję su veido architektūra.
Kaip geriau suprasti vienas kitą?
Seniai aišku, kad vyrai ir moterys tarpusavyje nesusikalba. Kad vyrai ir moterys nesusikalba, ši psichologinė tema visuomenėje plačiai žinoma. Viskas prasidėjo nuo knygos “Vyrai iš marso, moterys iš veneros”. Tačiau nepaisant to, kad ir šią ir kitas panašias knygas visi yra skaitę, kai žmonės ateina į konsultacijas, matau, kad jie vis tiek nesusikalba ir pamiršta tuos skirtumus.
Visų pirma, vyrams vis dėlto daug svarbesni yra pasiekimai. Jie nuo amžių amžinųjų turėdavo parnešti mamutą ir jie į tai susikaupia. Atitinkamai, jei sulaukia kritikos, jog kažko nepasiekė ar ne taip padarė, jie reaguos stipriau, nei moterys. Vyras kažkuria prasme perfekcionistiškesnis, ambicingesnis. Moteriai svarbiau bendravimas. Ji ir per dieną pasako didesnį žodžių kiekį, ir labiau nori meilės, šilumos, bendrumo.
Pavyzdžiui, moteris po darbo pasako vyrui, kad jai kažkas nesisekė ir vyras, be abejo, nes jam svarbu pasiekimai, susikaupia ir bando pasakyti, kaip jai tas problemas išspręsti. Moteris supyksta, nes norėjo tik išklausymo, norėjo, kad ją paguostų, kad pasakytų, kaip jam jos gaila, kokia ji gera, o kokie jie visi blogi, tuomet ji būtų laiminga, pasijaustų mylima. Jai visai nereikia tų patarimų, kuriuos ji supranta kaip neatjautimą, šilumos trūkumą. O vyras, pamatęs, kad ji visai nepatenkinta jo sunkiai sugalvotais labai gerais patarimais, irgi įsižeidžia, kad yra nevertinamas. Tai labai tipiška, vyksta kiekvienoje šeimoje, sakyčiau, kas kelias dienas.
Taip pat dėl polinkio bendrauti, kai moteris blogai jaučiasi, ji nori kalbėtis. Ji nori pasakyti viską, ką blogo ir gero galvoja, nori viską su vyru aptarti, guodžiasi. Toks stilius. Netgi susirgusi moteris norėtų, kad aplink ją šokinėtų vyras, ją guostų ir su ja draugautų, o vyras norėtų užsidaryti, užsikloti galvą antklode ir likti ten, kol atsigaus, nes jam reikia atrodyti šauniu ir stipriu, jis savęs liguisto nemėgsta. Moteris lenda su noru padraugauti, o vyras kaip tik to visai nenori. Jis nenori bereikalingai eikvoti jėgų draugystei. Jis norėtų greičiau pasveikti ir vėl atrodyti šauniai. Vėl gaunasi daugybė konfliktų. Ne vien ligos atveju, bet ir blogos nuotaikos atveju - vyras nori užsidaryti, moteris nori kalbėtis.
Labai svarbus kasdien pastebimas vyrų ir moterų skirtumas - vyrai vis dėlto gyvena labiau savyje ir neatkreipia dėmesio į paslėptas reikšmes. Kad moteris panaudoja kažkokią intonaciją, kad jei sako ne, tai dažnai reiškia taip, jei pasiūloma valgyti, moteris atsisakys, bet kūno kalba rodo, kad ji nori to dar vieno kasnelio, bet jei jis neįdės, liks kaltas, kad nepastebėjo. Taigi moteris moterį visada supranta paslėptose reikšmėse, arba dažniausiai supranta, o vyras susikaupęs į tikslus, kažkur į savo vidų, jis tų reikšmių neperskaito, dėl to moterys juos ir apgauna.
Dar viena nesusikalbėjimo priežastis gali slypėti tame, kad vyrai susikaupia į vieną dalyką, moterys gali, galbūt ne taip giliai, bet į daugelį dalykų - ir sriubą maišo, ir vaiką guodžia, ir televizorių žiūri tuo pačiu metu. Šioje vietoje ji irgi norėtų, kad vyras darytų daug dalykų vienu metu, bet jis negali.
Vis dėlto daugeliui vyrų iš pradžių įvyksta fizinis susijaudinimas ir fizinis artumas, paskui jį apima geras jausmas. Moteriai reikia atvirkščiai - kad iš pradžių būtų jausmai, glamonės, romantika, žvakės, o paskui ji jau galbūt norės kažko fizinio. Čia vėlgi mūšio laukas, kur moterys dažnai atšąla, priekaištauja vyrams, kad jie nebuvo tokie romantiški, kaip jos norėtų. Tačiau tai ir natūralu, nes jos iš tiesų fiziškai kitaip negali.
Dar vienas labai svarbus skirtumas - vyrai dažnai nerodo baimės, silpnumo, yra įpratinti, kad tai nevyriška ir tada, kai jiems liūdna, baisu, jie darosi pikti, pradeda keiktis, tampa nedraugiški. Moteris - atvirkščiai. Kai moteris pyksta - kultūriškai laikoma, kad moteriai pykti ir rodyti jausmus yra negerai - ji gali verkti, gali sakyti, kad bijo, ji nepuls tiesmukiškai rodyti pykčio. Tad vyras taip pat gali nesuprasti.
Asmenybės skirtumai: tyrimų apžvalga
Kai psichologai nustato skirtumų tarp vyrų ir moterų, paprastai kyla diskusijų dėl to, ar tokių skirtumų priežastys yra vidinės ir biologinės ar socialinės ir kultūrinės. Viename svarbiausių šios srities tyrimų, kurio rezultatus 2001 m. paskelbė asmenybės tyrinėtojai Paulas Costa, Robertas McCrae ir Antonio Terracciano, dalyvavo ir asmenybių vertinimo anketas užpildė per 23 000 vyrų ir moterų iš Honkongo, JAV, Indijos ir Rusijos. Tyrimo duomenimis, moterys, palyginti su vyrais, dažniau manė esančios šiltesnės, draugiškesnės, taip pat labiau nerimastingos ir geriau suprantančios savo jausmus. Panašūs rezultatai gauti 2008 m., kai kita tyrėjų grupė paprašė daugiau kaip 17 000 žmonių, priklausančių 55 kultūrinėms tradicijoms, užpildyti asmenybės vertinimo anketą.
Kitu R. McRae ir kolegų tyrimu nustatyta, kad vyrų ir moterų asmenybės skirtumai ima ryškėti labai anksti. Pavyzdžiui, 2013 m. atliktame tyrime buvo apžvelgti 357 trimečių dvynių porų temperamento vertinimai. Be to, atrodo, kad vyrų ir moterų asmenybės skirtumai išlieka iki senatvės. Vienu tyrimu siekta įvertinti 65-98 metų amžiaus moterų ir vyrų asmenybės skirtumus.
Beveik neabejotina, kad tokiems socialiniams veiksniams tenka tam tikras vaidmuo. Tačiau tarpkultūriniais tyrimais iš tiesų nustatyta, kad moterų ir vyrų asmenybių skirtumų paprastai daugiau išsivysčiusiose ir lyčių lygybę užtikrinančiose kultūrose, pavyzdžiui, Europos ir Amerikos, o ne Azijos ir Afrikos kultūrose, kur lyčių lygybė mažesnė.
tags: #psichologija #moteru #ir #vyru #psichologiniai #skirtumai