Sausis dažnai apibūdinamas kaip melancholiškas mėnuo. Praėjus šventėms, tęsiasi žiema, kuri atrodo tamsesnė, šaltesnė ir niūresnė. Tačiau svarbu prisiminti, kad fizinė ir emocinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Artimi santykiai, ypač senjorams, turi didelę reikšmę gerai fizinei ir emocinei būklei.
Socialinių Ryšių Įtaka Sveikatai
Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, trukęs net 80 metų, atskleidė, kad laimingi romantiniai santykiai 50-ies metų amžiuje prognozuoja geresnę fizinę ir emocinę sveikatą 80-ies metų amžiuje. Šis tyrimas parodė, kad artimi tarpusavio ryšiai ir jų palaikymas turi didesnę įtaką laimei nei aukštas intelekto koeficientas, geri genai ar finansiniai ištekliai.
Psichiatras Jonas Fugalis teigia, kad geras romantinis santykis, ryšys su draugais ir bendruomene 50-ies metų amžiuje yra geresnis fizinės sveikatos įtakos rodiklis nei cholesterolio lygis kraujyje. Laimingai vedusių aštuoniasdešimtmečių nuotaikos mažiau svyruoja per intensyvesnio skausmo dienas, o saugesnį prisirišimą prie vyrų turinčios moterys rečiau kenčia nuo depresijos ir atminties sutrikimų. Svarbu pabrėžti, kad laimingi santykiai nereiškia konfliktų nebuvimo - tai tokie santykiai, kuriuose vyrauja pasitikėjimas savo partneriu.
Streso Poveikis Organizmui
Kalbėdami apie sveikatą, neturėtume atskirti fizinio kūno ir emocijų, nes abi šios dalys yra vienodai reikšmingos. Vienišumo jausmas sukelia didžiulį stresą, kuris persiduoda į smegenų-antinksčių ašį, o tai išskiria streso hormonus, sekinančius visą organizmą. Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną, sukelia nuovargį, paaštrina lėtines ligas, tokias kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas, paveikia imuninę sistemą, plaukų, odos, nagų kokybę, mąstymą ir fizinį pajėgumą.
Globalizacija taip pat gali paskatinti vienišumo jausmą ir stresą. Nors vis daugiau žmonių keliasi gyventi į didmiesčius, būtent ten vyraujantis spartus gyvenimo tempas, individualizmas ir mažesnis bendruomeniškumo pojūtis prisideda prie prastesnės emocinės sveikatos.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Senjorų Iššūkiai
„Sidabrinės linijos“ bendraįkūrėja Kristina Čiuželienė teigia, kad senjorai susiduria ne tik su fizinio sveikatingumo iššūkiais, bet ir su padidėjusiais nerimo, vienišumo bei atstūmimo jausmais dėl artimųjų ar draugų netekčių, šaltais santykiais su vaikais ar anūkais. Lietuvoje visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europoje, ir prognozuojama, kad iki 2050 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis dažnai yra lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo „normalaus gyvenimo“ jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų ir skurdžios materialinės padėties. Liūdina tai, kad Lietuvoje kone pusė 65-rių metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyvena vienatvėje, o tai neigiamai veikia senjorų gyvenimo kokybę, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir demencijos vystymąsi. Vienišumas susijęs ir su pablogėjusia fizine sveikata, pavyzdžiui, aukštu streso hormono kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu ir padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Psichiatras J. Fugalis pataria, kad jei asmuo jaučiasi vienišas ir nesuprastas nepaisant santykių su bičiuliais ir artimaisiais, reikėtų ieškoti kitokio sprendimo ir galbūt kreiptis į psichoterapeutą. Tokiu atveju svarbu peržiūrėti ir įsivertinti turimus santykių kūrimo modelius ir išmokti kurti nuoširdų ryšį, gebėti būti pažeidžiamu. Jei žmogus jaučia kančią ir nepasitenkinimą ne vieną mėnesį, tikrai reikėtų ieškoti pagalbos iš šalies.
Cholesterolio Įtaka Širdies ir Kraujagyslių Sistemai
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Virginija Rudienė atkreipia dėmesį, kad padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbu laiku diagnozuoti padidėjusį cholesterolį ir kraujo lipidų santykio sutrikimą, imtis veiksmų, kurie mažintų cholesterolio kiekį organizme, atsisakyti įpročių, žalojančių širdies ir kraujagyslių sistemą, ir reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Cholesterolio Funkcijos
Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, nes tai yra žmogaus organizmo riebalas, kuris svarbus geros sveikatos palaikymui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas.
Gerasis ir Blogasis Cholesterolis
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis yra blogasis cholesterolis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių ir skatinantis aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis yra gerasis cholesterolis, kuris stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi, surinkdamas blogojo cholesterolio perteklių iš periferinių audinių ir nunešdamas į žarnyną pašalinimui.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Trigliceridai
Trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis, išskiriantis dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Dalį jų gamina pats organizmas, dalis gaunama su maistu. Trigliceridų perteklius kraujyje yra žalingas. Sutrikus MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų balansui, diagnozuojama dislipidemija.
Dislipidemija
Dislipidemija yra kraujo lipidų (cholesterolio) kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Ši liga yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės ir koronarinės ligos vystymąsi. Dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju liga pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje. Jei liga nėra paveldėta ir nėra kitų ligų pasekmė, pagrindiniai dislipidemijos rizikos veiksniai sietini su netinkamu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis maisto racione didina lipidų disbalansą organizme.
Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis moterims gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje sukelia aterosklerozę, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto ir išeminio insulto rizika.
Lipidograma
Dislipidemija diagnozuojama atlikus išsamų cholesterolio tyrimą - lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio kiekį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį. Dislipidemija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl ši liga dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar su ja susijusios komplikacijos. Bendras cholesterolio tyrimas neparodo atskirų jo frakcijų proporcijų, todėl kiekvienam naudinga pasidaryti lipidogramą, kuri leidžia tiksliai įvertinti cholesterolių santykį mūsų organizme.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o moterims - per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti, ar cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus. Jei žmogus serga koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ligomis, cukriniu diabetu, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Toks išsamus kraujo lipidų tyrimas turi būti atliekamas visiems, kam pirminio patikrinimo metu nustatomas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, taip pat pacientams, turintiems nors vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, bei tais atvejais, kai artimi giminaičiai serga dislipidemija ir yra paveldėjimo rizika.
Pasiruošimas Cholesterolio Tyrimui
Siekiant kuo tikslesnio rezultato, reikėtų pasiruošti cholesterolio tyrimui ir lipidogramai. Maistas, vartojami vaistai, netgi fizinis aktyvumas daro įtaką cholesterolio tyrimų rezultatams, todėl rekomenduojama tyrimą daryti anksti ryte, prieš tai 10-12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio. Intensyvus fizinis krūvis gali iškreipti rezultatus, todėl cholesterolio tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Stresas taip pat gali turėti įtakos, todėl jei įmanoma, tyrimui reikėtų pasirinkti ramesnį laikotarpį.
Cholesterolio Kiekio Mažinimas
Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai cholesterolio tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.
Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį.
Cholesterolio frakcijų balanso sutrikimas gydomas kompleksiškai. Vartojant tam tikrus maisto papildus ir pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas yra ženklus, vien mityba nepasieksime norimo rezultato.
Visuomenėje sklando mitai, kad vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra labai žalingi. Šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai. Vaisto vartojimas atneša daug didesnės naudos nei yra šalutinio efekto rizika. Gydytojai, skirdami cholesterolį mažinančių medikamentų, visada periodiškai atlieka tam tikrus kraujo tyrimus norėdami įsitikinti, ar vaisto vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Negydomos dislipidemijos pasekmės gali būti lemtingos, todėl būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusės pastangos sustabdyti ligos progresavimą.
Vaistai skiriami atsižvelgiant į cholesterolio tyrimų rezultatus, kiek reikia sumažinti cholesterolio kiekį, taip pat į gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikinai vartoti vaistus, kol išgydomos ligos, sukėlusios lipidų disbalansą. Net ir vartojant vaistus labai svarbu, kad žmogus keistų savo gyvenimo būdą į sveikesnį, rūpintųsi mityba, būtų fiziškai aktyvus, atsisakytų širdžiai ir kraujagyslėms žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šios priemonės leidžia sumažinti cholesterolio disbalansą, vadinasi, reikės mažesnių vaistų dozių.
Streso Valdymas ir Sveikata
Stresas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui ir širdies sveikatai. Padidėjęs cholesterolis, kitaip hipercholesterolemija, perspėja apie padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dažniausiai tokią būklę sukelia riebaus maisto vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas ir stresas. Taip pat ji gali būti paveldima.
Streso metu mūsų kūnas gamina hormoną kortizolį, kuris padeda mobilizuoti energiją pavojingose situacijose. Kortizolis gali stimuliuoti kepenis gaminti daugiau MTL (blogojo) cholesterolio ir lemti DTL (gerojo) cholesterolio kiekio sumažėjimą. Stresą patiriantys žmonės dažniau renkasi nesveiką maistą, mažiau juda ir miega.
Streso valdymo įgūdžiai, tokie kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ir laikas gamtoje, gali padėti sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu riboti sočiųjų ir transriebalų vartojimą, įtraukti daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir lieso baltymo į savo racioną, būti reguliariai fiziškai aktyviems, siekti kokybiško 7-8 valandų miego per parą ir palaikyti stiprius socialinius ryšius. Jei jaučiate, kad nebegalite susidoroti su stresu, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Kavos Poveikis Cholesterolio Lygiui
Kava gali padidinti cholesterolio kiekį dėl joje esančių natūralių aliejų - diterpenų (kafestolio ir kahveolio). Šie aliejai trikdo cholesterolio skaidymą organizme, todėl ima kauptis MTL cholesterolis. Espresso kava ir tradiciniu būdu gaminama kava (naudojant prancūzišką presą, turkiška kava ir tradicinė užpiltinė kava) turi daugiau cholesterolį didinančių junginių. Filtruota kava turi mažiau diterpenų.
Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad kava su kofeinu labiau padidina cholesterolio kiekį nei jos variantas be kofeino. Sotieji riebalai, dedami į kavą, taip pat gali padidinti cholesterolio kiekį. Rekomenduojama vartoti iki 400 mg kofeino per dieną, t.y. iki 2 puodelių po 250 ml kavos.
Kava gali būti ir naudinga mūsų kraujagyslėms ir širdžiai, nes ji turtinga antioksidantais, kurie gali padėti mažinti lėtinius uždegimus, gerinti kraujagyslių funkciją ir apsaugoti nuo oksidacinio streso. Svarbu paminėti, kad teigiamą įtaką turi lengvai skrudinta kava. Tačiau kuo mažiau skrudinta kava, tuo daugiau diterpenų ji turės, t. y., labiau didins cholesterolį.
Atsisakyti kavos nėra reikalo, tiesiog mėgaukitės ja saikingai, atkreipkite dėmesį, kaip ji gaminama, venkite saldžių ir riebių priedų arba mažinkite jų kiekį.
Santykiai ir Sveikata
Graikų gydytojas teigė, kad Kretoje ir visoje Graikijoje beveik nesergama širdies ligomis dėl gydančių tarpusavio santykių, ypač tarp vyrų, galių. Graikai kalbasi apie jausmus, šeimas, svajones ir tikėjimą, retai dėvi „socialines kaukes“, ginčijasi, verkia, palaiko ir net įsikimba vienas į kitą. Galbūt dalis Viduržemio jūros dietos paslapties slypi visai ne mityboje.
tags: #stresas #ir #cholesterolis #rysys