Regresija - psichologinis gynybos mechanizmas, kurio metu žmogus nesąmoningai grįžta prie ankstesnių, nebrandžių elgesio modelių. Tai tarsi žingsnis atgal į vaikystę, kai susiduriama su sunkumais, stresu ar konfliktais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra regresija, kokios jos priežastys ir formos, kaip ji pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams ir suaugusiems, bei kokios yra įveikos strategijos.
Kas yra regresija?
Regresija (lot. regressio - ėjimas, judėjimas atgal) - tai vienas iš psichikos gynybos mechanizmų, kai žmogus dalinai grįžta prie nebrandaus elgesio stereotipų, tampa labiau priklausomas ir mažiau savarankiškas. Žmogus nesąmoningai naudojasi regresija tada, kai neįveikia išorinių arba vidinių konfliktų, elgiasi vaikiškai įtemptomis, ypač atsakingomis, aplinkybėmis. Regresija reiškiasi nesąmoningu žmogaus siekimu aplinkinių dėmesio arba priversti kitus spręsti jo problemas.
Psichoanalitikai teigia, kad regresija yra grįžimas į ankstesnę psichoseksualinės raidos stadiją ir pastangos turėti tokį pat statusą, koks buvo vaikystėje. Dažniausiai žmogus taiko regresijos mechanizmą po didelės įtampos, labai nuvargęs, pavyzdžiui, susirgęs nesąmoningai siekia užuojautos, reikalauja, kad kas nors jį prižiūrėtų, pavalgydintų, pasirūpintų kaip mažu vaiku, prisiriša prie jį gydančio žmogaus, nes taip lengviau ištveria ligą.
Regresijos priežastys
Regresiją gali sukelti įvairūs faktoriai, įskaitant:
- Stresą ir įtampą: Didelis stresas, tiek fizinis, tiek emocinis, gali paskatinti regresiją.
- Konfliktus: Neišspręsti vidiniai ar išoriniai konfliktai gali sukelti regresyvų elgesį.
- Traumas: Traumuojantys įvykiai gali priversti žmogų grįžti į saugesnę, vaikiškesnę būseną.
- Ligos: Sergant žmogus gali tapti labiau priklausomas ir reikalauti priežiūros kaip vaikas.
- Tėvų skyrybos: Vaikams tėvų skyrybos yra stiprus stresinis išgyvenimas, kuris gali pasireikšti regresu.
- Motinos dėmesio stoka: Dėl motinos dėmesio stokos, pykčio ir dėl to kylančio nerimo vaikai ginasi regresija, elgiasi taip, lyg būtų mažesni.
Regresijos formos ir pasireiškimas
Regresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, asmenybės ir situacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Regresija vaikams
Vaikams regresija dažnai pasireiškia:
- Šlapinimusi į lovą: Vaikas, jau išmokęs kontroliuoti šlapinimąsi, vėl pradeda šlapintis į lovą.
- Šveplavimu: Vaikas, kuris jau aiškiai kalbėjo, pradeda švepluoti.
- Prašymu buteliuko: Vaikas, mokantis gerti iš stiklinės, prašo buteliuko.
- Sėdimu ant puoduko: Vaikas, kuris jau mokėjo sėdėti ant klozeto, vėl sėdasi ant puoduko.
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimu: Vaikas patiria didelį nerimą, kai yra atskiriamas nuo tėvų ar globėjų.
- Miego sutrikimais: Vaikas negali užmigti arba dažnai prabunda naktį.
- Agresyviomis fantazijomis: Vaikas fantazuoja apie agresyvius veiksmus.
- Sumažėjusia saviverte: Vaikas jaučiasi bevertis ir nepasitikintis savimi.
Tėvų skyrybos vaikams gali sukelti įvairių sutrikimų, įskaitant tikus, enurezę (naktinį šlapinimąsi), depresiją, regresą, prieraišumo sutrikimus (nesaugų prieraišumą, atsiskyrimo nerimo sutrikimą), priešiškumą, agresyvumą, somatines ligas, mokymosi sunkumus ir sumažėjusią savivertę.
Tai, kaip vaikas išgyvena skyrybas ir kokias pasekmes tėvų skyrybos gali atnešti, labai priklauso nuo vaiko amžiaus skyrybų metu:
- 0-2 metai: Tokio amžiaus vaikai yra labiau centruoti į save ir savo vystymąsi. Žinoma, jie jaučia tėvų sielvartą ir į jį reaguoja, tačiau negali savo susirūpinimo išreikšti žodžiais. Dėl to jų nerimas gali būti nustumtas giliai į pasąmonę ir pasireikšti vėlesnėse vystymosi stadijose.
- 3-5 metai: Tokio amžiaus vaikai pradeda save matyti, kaip įvykių priežastį ir yra ypač linkę dėl aplinkos įvykių kaltinti save. Šio amžiaus vaikams gali pasireikšti vystymosi regresas daugelyje sričių, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, miego sutrikimai, enurezė, agresyvios fantazijos, sumažėjusi savivertė.
- 6-11 metai: Tokio amžiaus vaikai jau yra pakankami suaugę, kad suprastų, kas vyksta, bet jiems trūksta pakankamai žinių, kaip šią situaciją įveikti. Visa tai gali stipriai atsiliepti mokymuisi. Gali atsirasti nesutarimai su bendraamžiais, išsivystyti somatinės ligos.
- 12-17 metai: Šio amžiaus vaikams skyrybų neigiamas poveikis gali pasireikšti save naikinančiu elgesiu, narkotinių medžiagų vartojimu, polinkiu į savižudybę, valgymo sutrikimais. Vaikai perima suaugusiojo vaidmenį buityje, tėvo vaidmenį jaunesniesiems broliams, seserims.
Regresija suaugusiems
Suaugusiems regresija gali pasireikšti:
- Vaikišku elgesiu: Suaugęs žmogus gali elgtis neapgalvotai, nesavarankiškai, demonstruoti vaikiškas emocijas.
- Priklausomybe nuo kitų: Suaugęs žmogus tampa pernelyg priklausomas nuo kitų žmonių, reikalauja jų dėmesio ir pagalbos.
- Nekontroliuojamu pykčiu: Suaugęs žmogus gali staiga pratrūkti pykčiu dėl smulkmenų.
- Atsiribojimu nuo realybės: Suaugęs žmogus gali fantazuoti, svajoti ir vengti realybės.
- Mieguistumu: Kai kurie žmonės, susidūrę su stresu, užmiega.
Kartais suaugusiųjų naudojama regresija (elgimasis vaikiškai, neapgalvotai, nesavarankiškai) iš tiesų padeda atsipalaiduoti, užsimiršti nuo rūpesčių arba sulaukti aplinkinių paramos.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Apsauginiai psichikos mechanizmai
Mūsų psichika turi daugybę apsauginių mechanizmų, kurie saugo mus nuo per didelių išgyvenimų, stresų ir padeda organizmui išgyventi situacijas, kuriose psichologinis emocinis krūvis mūsų sąmonei galėtų būti per didelis. Viena iš šios „psichikos signalizacijos“ rūšių - nualpimas, kai žmogus tiesiog atsijungia, susidūręs su itin traumuojančia, jam sunkiai pakeliama realybe.
Be regresijos, kiti dažnai naudojami apsauginiai mechanizmai yra:
- Išstūmimas: Tai nevalingas procesas, kurio metu į pasąmonę išstumiamos nepriimtinos mintys, geiduliai ir jausmai.
- Projekcija: Tai mechanizmas, kai žmogus kitam asmeniui ar objektui perkelia savo mintis, jausmus, motyvus ir troškimus, kuriuos savo paties sąmonėje atmeta.
- Introjekcija: Tai simbolinė žmogaus ar objekto internalizacija (įtraukimas į save). Tai priešingas mechanizmas projekcijai.
- Racionalizacija: Tai gynybos mechanizmas, padedantis pateisinti mintis, jausmus ir elgesį, kurie iš tikrųjų yra nepriimtini.
- Intelektualizacija: Šis gynybos mechanizmas susijęs su intelektualiniais ištekliais, kurie padeda pašalinti emocinius išgyvenimus ir jausmus.
- Kompensacija: Tai nesąmoningas būdas įveikti realius ir įsivaizduojamus trūkumus.
- Reakcijos formavimas: Tai psichologinės gynybos mechanizmas, kai sąmonei nepriimtini skatuliai pakeičiami hipertrofuotomis, priešingomis tendencijomis.
- Neigimas: Tai būdas atmesti mintis, jausmus, troškimus, poreikius ar tikrovę, kurie sąmonės lygmenyje yra nepriimtini.
- Perstūmimas: Tai mechanizmas, kai emocijos nuo vieno objekto nukreipiamos į priimtinesnį pakaitalą.
Šie apsauginiai psichikos mechanizmai suveikia pakankamai dažnai, kad liktume sveiki. Tačiau blogai, kad esame linkę šios apsaugos neįvertinti. Kitaip tariant, suveikus „signalizacijai“, užuot apgynę savo „namus“ ar kvietę policiją, dažnai stovime ir nieko nedarome, arba, dar ir padedame plėšikams. Mūsų sąmonės reakcijos pačios kužda, kaip geriausia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, gaila, kad dažnai neįsiklausome į tai, ką jaučiame, ar interpretuojame neteisingai. Tuo tarpu, jei į kažkokį stresą ilgiau nereaguojama, apsauginis mechanizmas nusilpsta ir nebegali mūsų išgelbėti. Iš tiesų, plačiąja prasme, mūsų psichika valdo mus, o ne atvirkščiai. Reaguojame dažniausiai spontaniškai, remdamiesi sąmonėje ir pasąmonėje sukaupta patirtimi.
Kaip įveikti regresiją?
Regresija nėra visada žalinga, tačiau jei ji trukdo normaliam funkcionavimui, svarbu imtis priemonių jai įveikti. Štai keletas patarimų:
- Nustatykite priežastį: Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas sukelia regresiją. Ar tai stresas, konfliktas, trauma ar kažkas kita?
- Sukurkite saugią aplinką: Pasistenkite sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jaustumėtės patogiai išreikšti savo jausmus.
- Išreikškite savo jausmus: Nebijokite išreikšti savo jausmų, net jei jie atrodo vaikiški ar neadekvatūs.
- Praktikuokite streso valdymo technikas: Išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
- Kreipkitės į specialistą: Jei regresija trukdo normaliam gyvenimui, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Artimieji, norintys padėti streso ištiktajam, turi atsiminti tris pagrindinius dalykus: meilę, paguodą ir buvimą. Priimti savo artimą tokį, kokį jis yra dabar - nusivylęs, liūdnas, piktas ant viso pasaulio (ir galbūt ant jūsų). Įsijausti į jo būseną, jausmus, požiūrį. Nėra paprasta visa tai atlaikyti ir neskubėti su paviršutiniškais patarimais ar guodimais. Artimieji, įvertinę regreso būseną, turi teisę bei prievolę kreiptis į psichikos sveikatos centro apylinkės psichiatrą pagalbos tiems žmonėms, kurie dėl savo psichikos būsenos negali ar yra nepajėgūs pasirūpinti savimi.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Tėvų skyrybų įtaka vaikams ir pagalba
Tėvų skyrybos yra gana dažnas reiškinys šiais laikais, dėl to tai viena iš dažniau pasitaikančių krizinių situacijų vaikams. Dauguma tyrimų rodo, jog tėvų skyrybos nepraeina be pasekmių vaikams. Nesantaika, konfliktai šeimoje, prasidedantys jau prieš skyrybas, sumažėjęs, arba perdėtas tėvų dėmesys vaikui, atsiskyrimas nuo vieno iš tėvų neigiamai veikia vaiko psichologinį gerbuvį. Išsiskyrusių šeimų vaikams yra didesnė psichologinių problemų rizika. Tyrimai rodo, jog nepriklausomai nuo lyties ir nuo laiko, praėjusio po skyrybų, išsiskyrusių tėvų vaikams labiau būdingi depresiškumo, priešiškumo, agresijos ir nerimastingumo požymiai.
Tyrimai atskleidžia, jog tėvų skyrybos turi ilgalaikes negatyvias pasekmes vaikams, kurios juntamos netgi vaikui suaugus, ypač gebėjimo kurti ilgalaikius romantinius santykius srityje. Išsiskyrusių tėvų vaikai, būdami suaugę yra labiau linkę turėti neigiamą požiūrį į santuoką, prasčiau jaučiasi psichologiškai, dažnai ir patys patiria nestabilumą savo santykiuose su antrąja puse. Tėvų skyrybos žalingai įtakoja gebėjimą mylėti ir būti mylimam.
Norėdami bent šiek tiek sumažinti žalingas skyrybų pasekmes vaikui, besiskiriantys tėvai, kad ir kaip jiems būtų sunku, turi skirti reikiamą dėmesį ne tik savo, bet ir vaiko išgyvenimams. Jie turėtų: kalbėtis su vaiku apie esamą situaciją, kiek įmanoma labiau įtraukti vaiką į planuojamus pokyčius, kuo mažiau konfliktuoti vaiko akivaizdoje, nepaversti vaiko konfliktų įrankiu, suteikti vaikui galimybę kuo dažniau matytis su abiem tėvais ir po skyrybų.
tags: #psichologija #regresas #prie #ankstesniu