Fobijos - tai nerimo sutrikimai, pasireiškiantys iracionalia, stipria baime, kuri realybėje kelia mažai arba visai nekelia tikro pavojaus. Ši būklė gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti, kas tai yra, kaip ji vystosi ir kokie yra veiksmingi gydymo metodai.
Kas Yra Fobija?
Fobija apibrėžiama kaip nuolatinė, įkyri ir neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė. Skirtingai nuo paprasto drovumo ar laikino nerimo, fobija sukelia intensyvų nerimą ar paniką, verčia žmogų vengti baimę keliančių situacijų, net jei tai sukelia nepatogumų ar riboja jo gyvenimą. Fobijos skirstomos į specifines (izoliuotas) ir socialines fobijas.
Fobijų Simptomai
Fobijos pasireiškia įvairiais fiziniais ir psichologiniais simptomais:
- Fiziniai simptomai: Dažniausiai pasireiškia džiūvimas burnoje, pagreitėjęs kvėpavimas, rankų drebėjimas, padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, galvos svaigimas, pykinimas.
- Įkyrios mintys: Baimė, kad nutiks kažkas baisaus, mintys apie alpimą, mirtį, širdies sustojimą, negatyvus nusiteikimas baimės objekto atžvilgiu.
- Vengiantis elgesys: Baimę keliančių vietų vengimas, tam tikrų veiksmų nedarymas, objektų, gyvūnų vengimas.
Kaip Vystosi Fobijos?
Viena iš populiariausių teorijų aiškina fobijų susiformavimą sąlyginio reflekso būdu. Neutralus objektas ar reiškinys per kažkokį stimulą (garsą, patirtį, žodžius) susiejamas su automatiniu refleksu - baimės jausmu. Pavyzdžiui, patyrus stiprią turbulenciją skrendant lėktuvu, vėliau skraidymas gali tapti stipria baime. Arba, jei vaikystėje užpuola šuo, užaugus gali būti bijoma visų šunų, kurie primena tą įvykį.
Įdomu, kad fobijos gali susiformuoti ir neturint tiesioginės nemalonios patirties. Pavyzdžiui, jei mama turi vandens telkinių baimę ir augindama vaiką neleidžia jam maudytis ežeruose, pasakoja, kaip tai yra baisu, kad galima nuskęsti, vaikas netiesiogiai gali perimti mamos vandens fobiją.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs skrydžio fobijos gydymo būdai
Socialinės fobijos priežastys nėra aiškiai apibrėžtos. Polinkis į padidėjusią įtampą ir nerimą gali būti įgimtas. Taip pat didesnis pažeidžiamumas. Tikriausiai tam tikrus požymius patyrei jau paauglystėje.
Ekspertai teigia, kad patyčios, išstūmimas iš grupės vaikystėje, griežtas auklėjimas, problemos šeimoje, seksualinė prievarta ir įvairios traumos gali turėti įtakos socialinės fobijos išsivystymui. Jai padeda ir apskritai žema savivertė.
Dažniausios Fobijų Rūšys
Aprašyta daugiau nei 500 fobijų rūšių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
- Specifinės fobijos:
- Gyvūnų fobijos: baimė vorų (arachnofobija), šunų, kačių, paukščių ir kt.
- Aplinkos fobijos: baimė aukščio, griaustinio, tamsos.
- Situacinės fobijos: baimė skraidyti, būti uždaroje erdvėje (klaustrofobija), eiti per tiltą.
- Kūno baimės: baimė kraujo, žaizdų, dantų gydymo, užsikrėsti liga (nozofobija).
- Socialinės fobijos:
- baimė būti žmonių dėmesio centre, viešai kalbėti (lalofobija), bendrauti su žmonėmis (antropofobija), bendrauti su moterimis (ginekofobija).
Kaip Įveikti Fobijas?
Susiformavus baimei, išmokstama vengti ją keliančių dalykų ir taip laikinai nusiraminama. Išmokstama, kad reikia vengti situacijos ar objekto ir baimė sumažės, taip pastiprinant įsitikinimą, kad X kelia baimę, kai vengiant ji sumažėja. Ilgamečiai įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina pasakymą "žvelgti baimei tiesiai į akis", nes tik nustojant vengti fobijos objektų, ta baimė ima mažėti. Reguliariai praktikuojantis, baimė sumažėja ar išnyksta.
Atskleidimo terapija
Atskleidimo terapija kilo iš elgesio psichoterapijos paradigmos ir buvo sukurta bei testuota gydant įvairius nerimo ir potrauminio streso sutrikimus. Ši terapija paremta neuromokslu ir biologiniais smegenų pakitimais turint fobiją, kuomet laipsniškai arba staigiai įeinant į baimės būseną, vyksta baimės nujautrinimas. Nujautrinimas padeda žmogui priprasti prie savo fobijos objekto ar situacijos ir baimės jausmo, jį sumažinant.
Taip pat skaitykite: Kova su fobijomis
- Laipsniškas atskleidimas: Dažniausiai naudojamas ir rekomenduojamas laipsniškas atskleidimas, didinant baimės jausmą ir skatinant nujautrinimą pamažu. Gali prireikti iki 10 susitikimų ir kasdienės praktikos namie. Paimkime dažną fobiją - gyvūnų. Nesvarbu, tai voras, varlė, šuo ar kita. Su žmogumi psichologas padėtų susirašyti baimės hierachiją, pradedant nuo mažiausiai baimę keliančių dalykų ir baigiant labiausiai gąsdinančiais. Subjektyviai vertinama baimė 0-100 balais. Kartu kylama hierarchijos piramide aukštyn, patiriant vis stipresnes baimės reakcijas. Tai galima daryti gyvai, žiūrint į bijomą gyvūną, paskui jį priliečiant, laikant rankos, t.t.. Galima visa tai įsivaizduoti arba stebėti gyvūną kompiuteryje, virtualios realybės erdvėje. Nekontaktinis baimės stebėjimas toks pat veiksmingas nujautrinimui.
- Staigus "panardinimas" į baimę: Kiti specialistai yra labiau linkę taikyti panardinimą į baimės pojūtį ir per vieną ilgą užsiėmimą staigiai nujautrinti žmogaus fobiją. Tam reikia pasitikėjimo specialistu, kuris neleis išvengti objekto, pabėgti iš vietos ir kitaip skatins kuo ilgiau likti su baimės jausmu. Kad nekiltų panika, naudojamos relaksacijos, kaip lėtas gilus kvėpavimas, nukreipiamas dėmesys į savo kūną, kartojama sau, kad nenumirsiu, nenualpsiu, man viskas bus gerai. Pavyzdžiui, paimkime kitą dažną baimę - viešos erdvės su daug žmonių, kaip prekybos centrai, koncertai, uždaros, sunkiai paliekamos patalpos. Siekiant panardinimo, nebūtų pradedama nuo mažų erdvių, o iškart einama į didžiausią baimę keliančia aplinką. Tikslas išbūti kuo ilgiau, nuraminti kvėpavimą, išlaukti kitas fizines reakcijas, patikėti, kad nenutiks nieko blogo.
Abudu metodus remia daugybė mokslinių tyrimų ir bandymų su teigiamais rezultatais. Priklausomai nuo fobijos tipo ir stiprumo, parenkamas tinkamiausias gydymo planas.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
KET yra vienas efektyviausių gydymo metodų specifinėms fobijoms ir socialinei fobijai. Ši terapija padeda identifikuoti ir pakeisti negatyvias mintis ir elgesį, susijusį su baime. KET metu taikomos įvairios technikos:
- Negatyvių minčių keitimas: Kai turite, pavyzdžiui, skrydžių baimę, jūs linkę labai perdėti, kaip viskas bus, kai atsidursite toje situacijoje. Nerimastingos mintys, kurios iššaukia fobiją, dažniausiai yra negatyvios ir nerealios. Galite pamėginti užsirašyti šias mintis. Ateities numatymą. Per didelį apibendrinimą. „Vakar per žinias rodė, kaip nukrito lėktuvas. Dabar nesaugu skristi su bet kokiu lėktuvu“; „Šuo mane aplojo. Katastrofizavimas. „Pilotas pranešė, kad pateksime į kintantį oro srautą. Lėktuvas suduš!“ „Žmogus, sėdintis šalia manęs kosti.
- Laipsninis situacijos demonstravimas: Laipsninis situacijos demonstravimas susideda iš struktūruotų ir pakartotinių socialinių situacijų, kurios iššaukia nerimą, demonstracijos. Labai natūralu vengti tų dalykų, kurių bijome. Bet kai kalbame apie fobijas, susidūrimas su jomis akis į akį yra būdas jų atsikratyti. Vengimas leidžia jums pasijausti geriau trumpam, bet ilgalaikėje perspektyvoje, jūs netenkate galimybės išmokti, jog jūsų fobija nėra tokia gąsdinanti, kaip jūs galvojate. Jei vengsite skrydžių, niekada negausite šanso išmokti, kaip susidoroti su baime.
Relaksacinės technikos
Kai jūs bijote ar nerimaujate, jūs patiriate daugybę fizinių simptomų: širdies daužymąsi, prakaitavimą, galvos svaigimą. Šie simptomai gali būti bauginantys patys savaime. Relaksacinės technikos: gilus kvėpavimas, meditacija ir raumenų atpalaidavimas yra galingas priešnuodis nerimui, panikai ir baimei.
Vaistai
Jei socialinis nerimas taip vargina, kad riboja tavo kasdienį gyvenimą - dėl jo negalite dirbti, keliauti viešuoju transportu, apsipirkti ir pan. Tavo gydytojas (psichiatras) taip pat gali skirti vaistų, dažniausiai antidepresantų. Gydymo algoritmas nėra sukurtas. Ekspertų nurodymu lengvoms ir vidutinio sunkumo socialinėms fobijoms gydyti rekomenduojama tik kognityvioji-biheviorinė terapija, vidutinio ir sunkaus laipsnio generalizuotoms socialinėms fobijoms gydyti rekomenduojama kombinuota kognityvioji-biheviorinė terapija ir farmakoterapija. Trumpai galima pridėti mažas benzodiazepinų dozes. Su kognityviaja-biheviorine terapija gali būti skiriama b-adrenoblokatorių, laipsniško ėjimo į bijomas situacijas praktikavimas turėtų būti kiekvienam nuo socialinės fobijos gydymam pacientui. Pirmiausia reikia diferencijuoti izoliuotą nuo generalizuotos socialinės fobijos, kadangi pirmajai labiau tinka vaistai „esant reikalui” (paprastai b-adrenoblokatoriai), o generalizuotai - pastovus, mažiausiai 3 mėn. gydymo kursas specifiniais antidepresantais.
Kiti metodai
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Socialinių sugebėjimų lavinimą, laipsnišką ėjimą įbijomą situaciją. Tai daugiakomponentė terapija, individuali ar grupinė. Tyrimai rodo, kad ji gali padėti 75 proc. pacientų, be to, gydymo rezultatai išlieka ilgai ir pabaigus gydymą.
- Virtualios realybės terapija: Fobijų gydymas virtualios realybės (toliau - VR) dėka mažai skiriasi nuo gyvų ekspozicijų, tai reiškia, kad pradedame nuo pačios lengviausios situacijos ir einame į sunkesnes. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, VR fobijų terapija yra efektyvi, kai kuriais atvejais net tiek pat efektyvi, kaip ir gyvos ekspozicijos, nes žmogaus smegenys vaizduotę suvokia, kaip realybę.
Socialinė Fobija: Daugiau Nei Drovumas
Socialinė fobija (sociofobija) - tai stipri, nuolatinė socialinių situacijų baimė, kuri dažnai siejama su perdėtu nerimu būti neigiamai įvertintam ar pažemintam kitų akyse. Skirtingai nei paprastas drovumas, sociofobija gali smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą - paveikti darbą, santykius, laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: Islamofobija: Ar verta bijoti?
Socialinės Fobijos Simptomai
Psichologiniu lygmeniu socialinė fobija pasireiškia:
- baimė ir nerimas
- gėda ir bejėgiškumo jausmas
- labai neigiamos savęs vertinimo mintys
Tačiau ją taip pat lydi fiziniai požymiai:
- prakaitavimas
- drebėjimas
- įtempta gerklė
- raudonis
- galvos svaigimas
- širdies plakimas
- raumenų įtampa
- pykinimas ir vėmimas
- dusulys ir apsunkintas kvėpavimas
Kaip Atsikratyti Socialinės Fobijos?
Idealus sprendimas yra terapija. Be specialisto pagalbos įveikti socialinę fobiją visai nelengva. Todėl idealu, jei šiame kelyje tau padeda terapeutas. Jis padės apdoroti nerimą keliančias mintis ir palaipsniui pradėti lengviau valdyti socialines sąveikas ir santykius. Socialinei fobijai gydyti idealiai tinka kognityvinės elgesio terapijos metodas, kai vadovaujamas terapeuto palaipsniui susidursi su dirbtinėmis ir realiomis socialinėmis situacijomis, kartu jas spręsite ir mokysitės, kaip su jomis elgtis. Pamažu, savo tempu. Reikės susidurti su baime ir ją įveikti. Tačiau, padedami eksperto, tikrai sugebėsite tai padaryti, o išsilaisvinimas iš kančių rato tikrai bus to vertas.
Baimė ir Jos Transformacija
Baimė - tai natūrali mūsų reakcija į suvokiamą grėsmę ar stresorių. Analizuojant baimės suvokimą evoliucine prasme, tai yra elementarus mūsų išgyvenimo inkstinktas, kuris gali padėti numatyti pavojų ir taip apsaugoti. Kuomet mus apima baimė, mes galime pasrinkti reakciją į ją: ar jaučiama baimė mus sustingdys ir sunaikins, ar tai iš ties mus aktyvins, skatins kovoti ir tokiu būdu sustiprins. Vis tik, sakoma, kas mūsų nenužudo - padaro stipresniais.
Kaip "Prisijaukinti" Baimę?
- Išanalizuokite savo baimę: Stenkitės kuo plačiau išanalizuoti savo baimę ir ją „prisijaukinti“. Kitaip tariant, svarbu nebijoti žengti akistaton su savo baime: paklausti savęs, kodėl mes bijome, kokia tai yra baimė, kokius jausmus mus tai kelia, kas blogiausio gali nutikti, jei susidursime su baime? Klauskite savęs, kaip ši baimė trukdo Jūsų gyvenime?
- Pamažu pratinkite save prie situacijų, kuriose jaučiate baimę: Tai kartojant, baimė gali mažėti, kuomet prisipratinate. Pavyzdžiui, jei jaučiate aukščio baimę, kasdien po žingsniu arčiau stenkitės prieiti prie balkono turėklo. Jei jaučiate žmonių baimę ar esate drovūs - nebijokite daugiau mokytis bendrauti su žmonėmis, nevekite situacijų, kuomet galite tai įgyvendinti ir tuomet labiau pasitikėti savimi.
- Vizualizacija: Kitas veiksmingas būdas yra vizualizacija - modeliuokite situaciją, kurios bijote. Pavyzdžiui, jei jaučiate auditorijos baimę, pabandykite įsivaizduoti, kaip atrodo prieš jus sėdintys žmonės, kokia yra patalpa, kuomet sakote viešą kalbą. Kurkite savo mintyse vaizdą ir situaciją, kaip galite jaustis, kokius pojūčius sunčia Jūsų kūnas.
- Nukreipkite baimės energiją: Kai kada baimės energiją galime nukreipti kokia nors naudinga linke, pavyzdžiui, į fizinį darbą ar sportą. Tokiu atveju, svarbu nesiblaškyti ir nukreipti esamą baimę į kokį nors užsibrėžtą tikslą, tikint, jog sugebėsite jį pasiekti esant šiam papildomam spaudimui.