Populiarioji psichologija - tai sritis, kurioje mokslinės žinios apie žmogaus elgesį ir mąstymą pateikiamos patraukliai ir suprantamai plačiajai auditorijai. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius psichologijos straipsnius, nagrinėjančius įvairias temas - nuo emocinio intelekto iki atsparumo, nuo intravertų galios iki sprendimų priėmimo subtilybių. Šių straipsnių įžvalgos padės jums atrasti naujus būdus suprasti save, tobulinti savo gyvenimą ir pažvelgti į asmeninius psichologinius sunkumus sistemiškiau.
Psichologizavimo kultūra: ar visada tai, kas populiaru, yra naudinga?
Šiandien gyvename populiariosios psichologijos prisodrintoje kultūroje, kurioje giliai įsišaknijo individualistinis mąstymo būdas ir moralizuojantys saviugdos imperatyvai. Lietuvoje, pavyzdžiui, populiariausių knygų šimtuke daugiau nei 50 knygų yra psichologinėmis temomis. Jose vidinio gyvenimo ekspertai ir mėgėjai dalinasi patarimais apie tinkamus mąstymo būdus, sąmoningumą, streso įveikimą, gerų įpročių ugdymą, emocinį intelektą, santykius, sėkmingų vaikų auginimą ir t. t.
Vis dėlto, kritinė psichologija atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinis psichologinis diskursas žmogaus išgyvenimus, emocijas ir elgesį išplėšia iš aplinkos audinio ir narsto pavieniui, visą atsakomybę už „netinkamas“ būsenas užkraunant individui. Toks požiūris ignoruoja sistemines socialines problemas, su kurių simptomais psichologai susiduria individualiu lygmeniu.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime vidutinio amžiaus moterį, vienišą mamą, kuri staiga neteko darbo - pagrindinio pajamų šaltinio. Pašalpos nepakanka butui ir vaikui išlaikyti, tenka skolintis, o aplinkinių pagalbos nesulaukia. Ji jaučiasi vis beviltiškiau, kamuoja nemiga, galiausiai, įsiskolinusi ir vis dar neradusi darbo, moteris palūžta ir ima gerti. Tokiu atveju vien psichologinės paslaugos ir vaistai gali laikinai palengvinti būseną, tačiau ilgalaikio sprendimo nesuteiks.
Kritinė psichologija: žvilgsnis į problemą iš arčiau
Kritinė psichologija pabrėžia būtinybę peržengti individo ir visuomenės dualizmą, kad būtų galima suvokti, kaip žmogiškas subjektyvumas formuojasi ir funkcionuoja konkrečiame socioistoriniame kontekste, o ne tik teorinėje abstraktybėje.
Taip pat skaitykite: Psichologinės problemos jaunimo tarpe
Psichologas Ianas Parkeris teigia, kad asmuo (individualus subjektas) yra kūno ir socialinės aplinkos sankirtos laukas, šių dviejų materialų pavidalą turinčių jėgų produktas. Individuali psichologinė patirtis egzistuoja, bet ji nėra ontologiškai atskira nuo aplinkos kontekstų. Mūsų asmeninė patirtis visada yra proksimali, nes įkūnyta.
Kitas kritinės psichologijos atstovas, Nikas Haslamas, sukūrė galios horizonto (angl. power horizon) teoriją, kuria siekia atskleisti, kaip subjektyviai suvokiamos asmenį supančios ir veikiančios jėgos. Kiekvienas asmuo yra supamas įvairių galios struktūrų (artimųjų ir tolimųjų), kurios tęsiasi tolyn į horizontą, todėl nėra prieinamos galutiniam suvokimui. Lengviausiai suvokiamas artimosios galios poveikis ir tik labai miglotai atpažįstamos tolimosios, nors didelę jėgą turinčios galios (politiniai, ekonominiai ar ideologiniai procesai).
Taigi, nors psichologinė patirtis yra individuali, asmeniška ir pasireiškianti vidujybėje, neturėtume apsigauti intuityviai tvirtindami, kad dėl to ir šios patirties priežastys lokalizuotinos asmens viduje.
Socialiniai veiksniai ir psichologinė sveikata
Šiuolaikiniai psichiatrijos tyrimai patvirtina, kad socialiniai veiksniai turi svarų poveikį psichologiniams sutrikimams išsivystyti. Socialinė deprivacija reikšmingai padidina psichotinių sutrikimų tikimybę suaugusiojo amžiuje. Tyrimų duomenimis, asmenys, gimę darbininkų rajonuose, turi didesnę tikimybę suaugę būti diagnozuoti šizofrenija, o žemo išsilavinimo tėvų atžalos turi didesnę riziką būti diagnozuoti depresija. Moterims dažniau diagnozuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, tai siejama su patiriamu psichologiniu, fiziniu ir seksualiniu smurtu.
Tokie veiksniai kaip trauma, prievarta, apleistumas ir socialinė nelygybė turi reikšmingą poveikį asmens psichologinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ką daryti? Alternatyvus požiūris į psichologinę pagalbą
Kai psichologinės problemos individualizuojamos ir jų „gydymas“ išimtinai siejamas su psi-komplekso profesionalų pagalba, tai žalinga bent keliais aspektais. Pirma, taip nepaisoma ydingų socialinių, kultūrinių ir politinių reiškinių, kurie sistemiškai sukelia žmonėms distresą. Antra, individualizuota psichopatologija skatina kaltę ir stigmą. Trečia, sumenkinama palaikančių socialinių ryšių ir bendruomenės svarba.
Užuot skaitę psichologinių patarimų knygas, terapijose narstę individualias dvasinių skaudulių priežastis ir nuolatos primetę kitiems saviugdos imperatyvą, turime imti į asmeninius psichologinius sunkumus žvelgti sistemiškiau. Laikas sutelkti dėmesį į tuos socialinius, kultūrinius ir politinius procesus, kurie mus veikia bendrai ir nuo kurių galiausiai kenčiame individualiai. Tai nereiškia, kad psichologijos ir psichoterapijos reikia atsisakyti, jų požiūrį būtina kritikuoti ir plėsti.
Darbo netekusiai vienišai mamai labiau nei depresijos diagnozė, vaistai ir individualios konsultacijos padėtų užtikrinta socialinė ir materialinė parama, kaltės dėl savo situacijos nusikratymas, bendruomeninių ryšių teikiamas palaikymas.
Populiariosios psichologijos autoriai, verti dėmesio
Nepaisant kritikos individualizuotam požiūriui, populiarioji psichologija gali būti naudinga, jei į ją žvelgiama kritiškai ir sistemiškai. Štai dešimt autorių, kurių darbai sulaukė plataus pripažinimo ir gali padėti geriau suprasti save ir aplinkinius:
- Daniel Goleman: Žinomas dėl knygos „Emocinis intelektas“, kurioje atskleidžia emocijų svarbą asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
- Malcolm Gladwell: Tyrinėja socialinius mokslus ir psichologiją, analizuoja, kaip greiti sprendimai ir išskirtinės asmenybės formuoja mūsų pasaulį.
- Brené Brown: Tyrinėja pažeidžiamumą, drąsą ir gėdą, kviečia skaitytojus priimti pažeidžiamumą kaip stiprybę.
- Steven Pinker: Nagrinėja kalbos, mąstymo ir žmogaus prigimties psichologiją, analizuoja, kaip mes suprantame ir apdorojame pasaulį.
- Carol S. Dweck: Atskleidžia, kaip augimo mąstysena gali padėti žmonėms pasiekti didesnių aukštumų ir įveikti kliūtis.
- Daniel Kahneman: Nobelio premijos laureatas, analizuojantis, kaip mūsų smegenys priima sprendimus.
- Angela Duckworth: Tiria, kaip atsparumas ir atkaklumas lemia sėkmę, skatindama skaitytojus ugdyti šias savybes siekiant savo tikslų.
- Adam Grant: Rašo apie darbo psichologiją ir žmogaus motyvaciją, nagrinėja, kaip dosnumas ir kūrybiškumas gali lemti sėkmę profesinėje srityje.
- Susan Cain: Atskleidžia intravertų stiprybes ir kaip šie asmenys gali klestėti pasaulyje, kuriame dažnai dominuoja ekstravertai.
- Martin Seligman: Pozityviosios psichologijos tėvas, nagrinėjantis laimės ir gyvenimo prasmės klausimus, siūlo mokslinius metodus, kaip pagerinti gyvenimo kokybę ir rasti prasmę kasdienybėje.
Humanistinė psichologija: žmogaus unikalumo ir vidinių galių paieškos
Verta paminėti ir humanistinės psichologijos kryptį, kuri tiria žmogaus unikalumą, jo vidines galias. Humanistinės psichologijos atstovai siekia suvokti žmogų kaip nedalomą visumą, įvertinti jo unikalumą ir atskleisti jo saviraiškos bei kūrybiškumo ištakas. Šios krypties pradininkai teigė, kad reikia analizuoti realias žmogaus gyvenimo problemas ir numatyti praktinį jų sprendimo būdą, atsižvelgti į unikalią žmogaus prigimtį, jo laisvės ir kūrybiškumo, tobulėjimo ir saviraiškos, aukščiausiųjų vertybių siekimą ir aprėpti visą asmenybę.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
tags: #psichologija #skaitomiausias #siu #metu #straipsnis