Savivertė - tai kertinis akmuo, lemiantis mūsų santykius su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Ji veikia mūsų sprendimus, emocijas ir net fizinę savijautą. Neretai girdime frazes, susijusias su žema saviverte, ypač kai žmogus gina savo ribas ar išreiškia griežtą nuomonę. Tačiau svarbu suprasti, kad savivertė nebūna tiesiog aukšta ar žema - ji būna adekvati arba ne. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip formuojasi savivertė, kokie požymiai rodo jos trūkumą ir, svarbiausia, kokiais būdais galima ją stiprinti.
Kas Yra Savivertė Ir Kodėl Ji Svarbi?
Savivertė - tai subjektyvus savęs vertinimas. Tai, kaip mes vertiname save, lemia, kaip saugome savo resursus, kokį save matome ir kaip sau leidžiame gyventi. Priklausomai nuo to, kaip mes elgiamės su savimi, taip ir kiti vertina šią sferą. Žema savivertė formuoja iškreiptą ir klaidingą vaizdą apie save, pavyzdžiui, „Aš negaliu to padaryti“ arba „Nesu pakankamai geras“. Tai turi įtakos tiek asmeniniams santykiams, tiek darbo reikalams.
Žemos Savivertės Požymiai
Žema savivertė gali pasireikšti įvairiais būdais. Štai keletas pagrindinių požymių, kurie gali padėti atpažinti problemą:
Padidėjęs jautrumas kritikai: Bet koks neigiamas pasakymas gali įžeisti ir paskatinti slėpti, maskuoti ar net keisti save, kad įtiktumėte kitiems. Vietoj to, kad priimtumėte kritiką kaip galimybę tobulėti, jūs verčiau laužote savo vertybių sistemą.
Pavyzdžiui: Jei kas nors pasako: "Tavo balsas gergždžiantis", žmogus su žema saviverte gali pradėti vengti kalbėti arba bandyti pakeisti savo balsą, užuot priėmęs jį kaip unikalų bruožą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Izoliacija nuo išorinio pasaulio: Atsiribojimas nuo žmonių ir veiklos, teisindamasis, kad esate introvertas arba kad aplinkiniai yra kvaili ir pikti. Taip žmogus ne gyvena, o slepiasi, prarasdamas galimybes patirti gyvenimo džiaugsmą.
Pavyzdžiui: Vietoj to, kad dalyvautumėte socialiniuose renginiuose, renkatės likti namuose, nes bijote būti atstumtas ar kritikuojamas.
Pyktis ir agresija: Nuolatinis agresyvus nusiteikimas pasaulio atžvilgiu, laukiant kiaulysčių ir smūgių. Tai sukelia nuolatinį nepasitenkinimą ir didžiulį energijos švaistymą.
Pavyzdžiui: Net ir be jokio preteksto pradedate rėkti ant artimųjų arba kolegų, nes jaučiatės nuolat puolamas.
Problematizavimas: Mėgavimasis savo problemomis ir nuolatinis pasakojimas apie jas kitiems, ignoruojant kitų žmonių rūpesčius. Tokie žmonės vargina ir išsunkia, o bandymai padėti dažnai atmetami.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pavyzdžiui: Nuolat skundžiatės savo sveikata, finansais ar santykiais, net nesiklausydami, ką sako kiti, ir atmesdami bet kokius pasiūlymus, kaip išspręsti problemas.
Energijos trūkumas: Nuolatinis nuovargis, galvos skausmai ir miego problemos, kurie trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Organizmas tarsi padeda slėptis nuo tikrovės, patvirtindamas pesimistinį požiūrį.
Pavyzdžiui: Jaučiatės per daug pavargęs, kad eitumėte į darbą, susitiktumėte su draugais ar užsiimtumėte mėgstama veikla.
Gėdos ir kaltės jausmas: Pradedate gėdytis savęs (savo išvaizdos, elgesio) ir laikotės nuošalyje.
Polinkis į kritiką: Žmonės, kurių žema savivertė, kritikuoja ne tik save, bet ir kitus. Kitų žmonių kritiką jie naudoja kaip apsauginį skydą - iš tiesų jie perkelia savo problemas ir trūkumus kitiems žmonėms. Jų kritika dažniausiai būna nukreipta į artimiausius žmones.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Negatyvus mąstymas: Žmonės su žema saviverte turi polinkį mąstyti, kad ateityje atsitiks kas nors blogo. Jie sutelkia visą dėmesį tik į negatyvą. Tokios mintys turi neigiamą poveikį ir sveikatai. Tokioje situacijoje yra labai sunku gyventi šiuo momentu, mėgautis dabartimi.
Poreikis siekti tobulumo: Vienas iš pagrindinių žemos savivertės požymių - poreikis nuolat siekti tobulumo. Bet yra vienas „bet“ - pasaulyje nėra nieko tobulo. Nėra idealių žmonių. Visada yra kažkas tokio, kas daro žmogų šiek tiek netobulu. Nėra jokios prasmės laukti, kol tapsime tobuli ar darysime kažką tobulai.
Nesugebėjimas priimti sprendimų: Žemos savivertės aukos dažnai nesugeba priimti sprendimų. Jie negali dirbti vadovaujamo darbo, o jei ir dirba, tai jiems (beje, ir kitiems kolegoms) suteikia didelių sunkumų. Kai tokie žmonės susiduria su problema, jie pradeda ją ilgai ir kruopščiai analizuoti.
Kaip Efektyviai Pakelti Savivertę: Praktiniai Būdai
Savivertės kėlimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų ir kantrybės. Tačiau rezultatai - didesnis pasitikėjimas savimi, geresni santykiai ir visavertis gyvenimas - yra verti pastangų. Štai keletas efektyvių būdų, kaip pakelti savivertę:
Atsakykite į kritiką konstruktyviai: Išmokite atskirti konstruktyvią kritiką nuo destruktyvios. Jei kritika pagrįsta, priimkite ją kaip galimybę tobulėti. Jei kritika nepagrįsta, atmeskite ją ir ginkite savo poziciją.
Pavyzdžiui: Jei kas nors sako: "Tu šneki nesąmones", galite atsakyti: "Aš suprantu, kad mano nuomonė skiriasi nuo tavo, bet aš turiu teisę ją išreikšti."
Atsiverkite pasauliui: Liaukitės slėptis ir maskuotis. Pradėkite dalyvauti socialiniuose renginiuose, susitikti su draugais ir užsiimti mėgstama veikla. Leiskite sau patirti gyvenimo džiaugsmą.
Atsikratykite negatyvių minčių: Neterškite smegenų šlamštu. Pradėkite sąmoningai stebėti savo mintis ir atpažinti negatyvius mąstymo modelius. Pakeiskite negatyvias mintis pozityviomis.
Pavyzdžiui: Vietoj to, kad galvotumėte: "Man niekada nepavyks", galvokite: "Aš galiu pasimokyti iš savo klaidų ir bandyti dar kartą."
Paleiskite problemas: Nesaugokite problemų metų metus. Ieškokite sprendimų ir kreipkitės pagalbos, jei reikia. Atminkite, kad kiekviena problema turi sprendimą.
Nustokite galvoti, kad pasaulis yra blogis: Liaukitės galvoti, kad pasaulis yra blogis ir kad jūsų būtinai laukia smūgis. Atsiverkite pasauliui ir atraskite jo grožį ir galimybes.
Priimkite save tokius, kokie esate: Priimkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Mylėkite savo kūną ir išvaizdą. Atminkite, kad esate unikalus ir vertingas žmogus.
Nustokite lyginti save su kitais: Kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo stipriąsias puses. Nelyginkite savęs su kitais, nes tai tik sumažins jūsų savivertę. Verčiau sutelkite dėmesį į savo asmeninį augimą ir tobulėjimą.
Siekite tobulumo, bet neperfekcionizmo: Siekite tobulėti, bet nebandykite būti tobuli. Perfekcionizmas yra nepasiekiamas tikslas, kuris tik sukels nusivylimą ir sumažins savivertę.
Priimkite kritiką kaip galimybę tobulėti: Nebijokite kritikos ir neįsižeiskite, kai kas nors jus kritikuoja. Verčiau priimkite kritiką kaip galimybę tobulėti ir augti.
Priimkite sprendimus ir prisiimkite atsakomybę už juos: Nebijokite priimti sprendimų ir prisiimti atsakomybę už juos. Kuo daugiau sprendimų priimsite, tuo labiau pasitikėsite savimi.
Užsiimkite mėgstama veikla: Raskite veiklą, kuri jums teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Užsiimkite šia veikla reguliariai, kad pagerintumėte savo nuotaiką ir padidintumėte savivertę.
Rūpinkitės savo fizine sveikata: Sveikai maitinkitės, reguliariai sportuokite ir gerai išsimiegokite. Geros fizinė sveikata padės jums jaustis geriau ir padidins jūsų savivertę.
Būkite dėkingi: Skirkite laiko kiekvieną dieną pagalvoti apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Dėkingumas padės jums sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus savo gyvenime ir padidins jūsų savivertę.
Padėkite kitiems: Padėkite kitiems, kai tik galite. Pagalba kitiems padės jums jaustis geriau ir padidins jūsų savivertę.
Būkite atlaidūs sau: Visi darome klaidų. Nebauskite savęs už klaidas, verčiau pasimokykite iš jų ir judėkite toliau.
Būkite kantrūs: Savivertės kėlimas yra ilgalaikis procesas. Nebūkite nepatenkinti, jei nematote rezultatų iš karto. Tiesiog tęskite darbą ir galiausiai pasieksite savo tikslą.
Kompleksai Ir Savivertė
Svarbu paminėti, kad kompleksai taip pat gali turėti įtakos savivertei. Kompleksai - tai tam tikri įsitikinimai ar jausmai, kurie verčia mus jaustis nepatogiai, gėdingai ar nepilnaverčiai. Jie gali būti susiję su įvairiomis gyvenimo sritimis, pavyzdžiui, išvaizda, intelektu, socialiniais įgūdžiais ar seksualumu.
Andrius Kaluginas, aprašęs daugiau nei šimtą skirtingų kompleksų, teigia, kad nėra žmonių be kompleksų. Tačiau svarbu atpažinti savo kompleksus ir išmokti su jais gyventi. Kai kurie kompleksai netgi gali būti naudingi, jei jie nėra kraštutiniai. Pavyzdžiui, Jokastės kompleksas (perdėtas motinos meilė savo sūnui) gali būti normalus reiškinys, tačiau kraštutiniu atveju gali sukelti rimtų problemų.
"Kas Būtų, Jeigu Būtų" Mąstymas Ir Savivertė
"Kas būtų, jeigu būtų" mąstymas taip pat gali turėti įtakos savivertei. Jei nuolat galvojate apie tai, kas galėjo būti geriau, galite jaustis nepatenkinti savo gyvenimu ir sumažinti savo savivertę. Tačiau šis mąstymo būdas taip pat gali būti naudingas, jei naudojate jį kaip galimybę pasimokyti iš savo klaidų ir pasiruošti ateičiai.
Svarbu rasti balansą tarp teigiamų ir neigiamų spėlionių. Jei jums atsitiko nelabai malonus dalykas, galite galvoti: "Galėjo būti ir blogiau." Tai padės jums atsigauti po nuotaiką sugadinusio įvykio. Tačiau venkite nuolat galvoti apie tai, kas galėjo būti geriau, nes tai tik dar labiau liūdins dėl to, kas nutiko.
Savivertės Stiprinimas: Ilgalaikis Procesas
Savivertės stiprinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų, kantrybės ir nuolatinio darbo su savimi. Tačiau rezultatai - didesnis pasitikėjimas savimi, geresni santykiai ir visavertis gyvenimas - yra verti pastangų. Atminkite, kad esate unikalus ir vertingas žmogus, turintis daug stipriųjų pusių. Sutelkite dėmesį į savo asmeninį augimą ir tobulėjimą, ir jūsų savivertė palaipsniui didės.
Seminarai Ir Psichologinė Pagalba
Jei jaučiate, kad jums sunku savarankiškai pakelti savo savivertę, kreipkitės pagalbos į specialistus. Yra daug seminarų ir psichologinės pagalbos programų, kurios gali padėti jums geriau save suprasti, įveikti sunkumus ir stiprinti psichologinę gerovę.
Seminarų nauda: Nuosekliai ugdantis savivertę, žmogus išmoksta siekti aukštesnių rezultatų, lengviau lipa karjeros laiptais. Auganti savivertė užkerta kelią baimei suklysti ir skatina tobulėti. Padidinus savivertės jausmą, greičiau sprendžiamos santykių problemos, atsisakoma toksiškų santykių, atsispiriama psichologinėms manipuliacijoms, pagerėja emocinė ir psichologinė būsena, atsikratoma kaltės ir gėdos jausmo.
Psichologinės pagalbos sritys: Emocijų valdymas, savivertės stiprinimas, asmeninis augimas, santykių sunkumai ir krizės, netektys, traumą sukėlę įvykiai, nerimo ir depresijos sutrikimai.
tags: #psichologija #zeminti #alternatyva