Įvadas
Šiandien, kai technologijos sparčiai tobulėja ir tampa vis labiau integruotos į mūsų kasdienį gyvenimą, svarbu suprasti jų poveikį psichologijai. Technologijos keičia ne tik tai, kaip mes bendraujame, dirbame ir mokomės, bet ir tai, kaip jaučiamės, mąstome ir elgiamės. Šis straipsnis nagrinėja psichologinius technologijų aspektus, pradedant nuo priklausomybės ekranams problemos ir baigiant naujų galimybių, kurias technologijos suteikia psichologijos srityje, apžvalga.
Technologijos ir žmogaus elgesys
Priklausomybė nuo ekranų: auganti problema
Šiuolaikiniai vaikai yra visa galva panirę į išmaniąsias technologijas, kurios tapo įprasta jų gyvenimo dalimi. Kai kurie vaikai išmaniuosius įrenginius įvaldo anksčiau už kalbą. Pamatyti mažylį vežimėlyje su išmaniuoju telefonu darosi įprastas vaizdas. Tačiau nuolatinis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais gali sukelti priklausomybę. Socialiniuose tinklalapiuose praleidžiamas laikas paaugliams sukelia lygiai tokią pačią priklausomybę kaip narkotikai ir alkoholis, ir tai reikėtų traktuoti kaip priklausomybę.
Vienas iš priklausomybės apibūdinimų - tai nekontroliuojamo ir žalingo elgesio ratas. Tarp įvairių priklausomybės formų bendra yra tai, kad stebimas piktnaudžiavimas skaitmeniniais prietaisais - bet kuo kas sukelia nuotaikos pakitimus.
Ženklai, rodantys priklausomybę nuo ekranų
Svarbu atpažinti ženklus, rodančius, kad vaikas ar suaugęs žmogus gali būti priklausomas nuo ekranų (kompiuterinių žaidimų, video vaizdelių, socialinių tinklų ir kt.).
Ką gali padaryti tėvai?
Šiais laikais sakyti, jog reikia vaiką „saugoti“ nuo technologijų, inovacijų ar naujovių, būtų naivu. Svarbu rasti būdų, kaip teisingai supažindinti vaiką su technologijomis, kiek laiko leisti jomis naudotis, kad jos į vaiko dienotvarkę įsilietų atnešdamos naudos, o ne darydamos žalą ir atimdamos laiką, skirtą kitiems svarbiems įgūdžiams lavinti.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Išmanieji telefonai: pagalbininkai ar trukdžiai?
Dauguma galvoja, kad per daug naudojasi mobiliuoju telefonu. Du trečdaliai britų, dalyvavusių plataus masto tyrime, teigia, kad telefonas jiems trukdo darbe, o trečdalis išmaniojo mobilaus naudotojų visame pasaulyje pasitikrina jį nors kartą per 5 minutes, pabudę iš miego. Mobilus telefonas daugeliui tapo rankos tęsiniu, savotišku protezu, be kurio nesugebame gyventi kasdienybėje.
Išmanieji telefonai jau seniai tapo įrankiu, padedančiu palaikyti ryšį su artimaisiais. Tačiau technologijų ekspertai pabrėžia, kad jie gali padėti ne tik išsaugoti senas, bet ir sukurti naujas draugystes.
Technologijos ir miegas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas negailestingas žmogui - vis mažiau laiko jis gali skirti pakankamam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Ypač kelia nerimą pasikeitę paauglių miego ypatumai. Mokslininkų nuomone, paaugliai turėtų miegoti 9-10 valandų per parą.
Kas nutinka mūsų kūnams, jei prieš miegą pasitikriname išmanųjį telefoną? Išmanusis telefonas mus lydi visur ir visada, tačiau dar ne visuomet prisimename, kad prieš miegą ir jį reikėtų tinkamai paruošti. „Bitės“ Išmaniųjų ekspertas pataria, ką reikėtų padaryti, kad naktį telefonas netrukdytų miegoti, o ryte padėtų lengviau atsikelti.
Tyrimai rodo, kad vaikų naudojimasis ekranus turinčiais išmaniaisiais prietaisais siejamas su vaikų miego sunkumais. Vaikai, kurie neturi pastovios miego ir naudojimosi ekranus turinčiais prietaisais tvarkos, patiria didesnių miego sunkumų ir jų emocinis reaktyvumas yra labiau išreikštas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Technologijos psichologinėje pagalboje
Virtuali realybė (VR)
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart - tai ateitis.
Išmaniosios programėlės laimei puoselėti
Šiandien, kovo 20-ąją, minima Tarptautinė Laimės diena, todėl technologijų kūrėjai dalijasi išmaniais patarimais, kaip ją atrasti. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 išmaniąsias programėles, kurios padės puoselėti arba tiesiog pastebėti laimę savo kasdieniniame gyvenime.
Balso analizės technologija
Jungtinių tautų CIFAL institutas 2019 metais balso analizės technologiją pripažino inovatyviu ir efektyviu diagnostiniu bei terapiniu metodu. Balso analizės technologija yra išskirtinė tuo, kad atlikus vos 4 minučių balso analizės įrašą, ji suteikia stebėtinai daug informacijos apie asmens charakterio bruožus, šiuo metu dominuojančias emocijas bei patiriamo streso lygį.
Ši technologija gali padėti tirti ne tik psichoemocinius veiksnius, bet ir nustatyti, kurios kūno sritys yra jautriausios intensyviai išgyvenamoms emocijoms. Taip pat po atliktos balso analizės remiantis jos rezultatais žmogui, atsižvelgiant į jo poreikius, sukuriamas individualizuotas garso įrašas, kuris stimuliuojančiai veikia smegenų bangas.
Balso tyrimas gali padėti, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę ar patiriantiems stresą, didinant sąmoningumą apie jaučiamas emocijas, jų priežastis.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija: metodai ir taikymas
Neuro-grįžtamojo ryšio terapija
Tęstinės konsultacijos kartais derinamos su neuro-grįžtamojo ryšio terapija, padedančia mažinti kūno patiriamą įtampą.
Technologijos ir atmintis
Tyrimas atskleidė, kad pernelyg dažnas kompiuterių ir įvairių paieškos sistemų naudojimas silpnina žmonių atmintį: visuomenė jau įprato naudotis skaitmeniniais įrenginiais kaip savo pačių smegenų „papildymu“.
Spalvotų Tetrio blokelių dėliojimas padeda sustabdyti traumuojančius prisiminimus, sykiu tai vienas iš būdų sumažinti potrauminio streso sindromo (PTSS) (Posttraumatic Stress Disorder) išsivystymo riziką.
Technologijos ir kartų skirtumai
Pagal Williamo Strausso ir Neilo Howe‘o teoriją, kas 20 metų užauga nauja, unikali žmonijos karta, kuri formuojasi savitu istoriniu laikotarpiu. Paprastai tariant, karta - tai tuo pačiu laiku gyvenantys artimo amžiaus žmonės.
Konfliktas tarp kartų yra neišvengiamas. Sudėtinga suprasti žmogų, kuris vadovaujasi kitomis vertybėmis, pasižymi kitokiomis psichologinėmis savybėmis, elgiasi ir mąsto mums nesuprantamu būdu.
Šiais laikais senjorai drąsiai vairuoja, bet interneto iki šiol baidosi. Vyresnio amžiaus žmonėms informacinės technologijos nėra organiška gyvenimo dalis, kaip su internetu namuose jau gimusiems vaikams. Laikai, kai senjorai pirkdavo tik mygtukinius mobiliuosius telefonus, skirtus vien skambinti, baigiasi. Specialistai pastebi, kad vis daugiau vyresnio amžiaus klientų renkasi išmaniuosius įrenginius, tačiau jiems kelia kiek kitokius reikalavimus.
Apibūdinant šiandien į mokyklą ateinančius mokinius, dažnai vartojamas „Z kartos“ terminas. Šiuolaikiniai vaikai, patinka jums tai ar ne, dažniausiai auga lydimi išmaniųjų technologijų, ir su laiku jos vis dažniau patraukia jų dėmesį.
Technologijos ir emocinė gerovė
Moksleivių emocinė gerovė vis labiau lems jų sėkmę mokantis ir vėliau įsitvirtinant darbo rinkoje. Kaip rodo „Microsoft“ tyrimas, didžioji dalis mokytojų sutinka, jog aukštesnį emocinės gerovės lygį turintys moksleiviai pasiekia geresnių akademinių rezultatų, lengviau vysto savo komunikacinius įgūdžius.
Technologijos ir melas
Melas gimė kartu su žmogumi. Išradę melą, mūsų protėviai ėmė ieškoti, kaip tą melą atpažinti ir atskirti nuo tiesos.
Išmaniosios technologijos darbo rinkoje
Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie informacinių technologijų ir e. įgūdžių svarbą visuomenėje. Ekspertai pabrėžia, kad šios kompetencijos turėtų būti ugdomos nuo ankstyvos jaunystės, mat visuomenei sparčiai keičiantis ir technologijoms tobulėjant e. įgūdžiai kasdien tampa vis reikalingesni.
Nors robotai dar negreit pakeis žmones, dėl spartėjančių technologijų darbo pobūdis sparčiai kinta. Apie 65% darbų, kuriuos žmonės dirbs per ateinančius dešimt metų, dar neegzistuoja, kaip teigiama JAV Darbo departamento ataskaitoje.
Vasara - puikus metas ne tik atostogauti, bet ir pasiruošti naujoms karjeros galimybėms ar sustiprinti savo įvaizdį darbo rinkoje. Jei šiuo metu ieškote darbo, technologijų ekspertai dalijasi patarimais, kaip tai daryti išmaniau ir paprasčiau.
Kognityviniai iškraipymai ir technologijos
Žmogaus protas yra nuostabus dalykas. Supratimas, galvojimo procesas leidžia žmogui greitai įsisavinti didelį kiekį informacijos. Deja, mūsų protas nėra tobulas ir yra tam tikrų klaidų, kurias mūsų mąstymas yra linkęs daryti.
- Klaidingas lošėjo įsitikinimas: tai tendencija mąstyti, kad praeities įvykiai turi įtakos ateities galimybėms, nors iš tiesų taip nėra.
- Reaktyvumas: tai žmogaus elgesio tendencija elgtis kitaip, kai jie žino, kad yra stebimi.
- Pareidolija: tai žmogaus proto savybė priimti atsitiktinai susidariusius vaizdus ar garsus kaip konkretaus žinomo objekto vaizdą arba garsą.
- Žmogaus tikėjimas: iš troškimo, didelio noro ar tvirto įsitikinimo lemia žmogaus elgesį. Jis nesąmoningai elgiasi taip, kad jo tikėjimas išsipildytų.
- Halo efektas: tai žmogaus tendencija interpretuoti dabartinius žmogaus veiksmus kaip buvusių veiksmų pasekmę.
- Bandos mąstymas: tai tendencija prisitaikyti ir sekti daugumos nuomone, taip jaustis saugesniam ir išvengti konfliktų.
- Maištingas mąstymas: yra potraukis nesutikti su kieno nors norais ar patarimais, net jei jie būtų teisingi, vien tam, kad apgintume savo teisę rinktis.
- Įsipareigojimo jausmas: verčia žmones įsipareigoti nesėkmingoms idėjoms ir siekiams net tada, kai tampa akivaizdu, kad iš to nebus jokios naudos.
- Placebo efektas: tai tikėjimas, kad jokio poveikio neturintis vaistas gali padėti išgyti.
tags: #psichologijoje #taikomos #technologijos