Psichologės Rūtos Suchockaitės įžvalgos: pykčio valdymas, priklausomybių įveikimas ir miego gerinimas

Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologės Rūtos Suchockaitės įžvalgos įvairiomis psichologinės gerovės temomis, įskaitant pykčio valdymą, priklausomybių įveikimą ir miego gerinimą. Remiantis jos patirtimi ir mokymais, pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip valdyti emocijas, įveikti priklausomybes ir pagerinti miego kokybę.

Pykčio valdymas: nuo emocijų aukos iki šeimininko

Pyktis - tai aktyvi emocija, kuri užvaldo, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą. Psichologų teigimu, pyktis yra natūrali emocija, atliekanti tam tikrą funkciją, padedančią išlikti, nes gali sutelkti psichologinius išteklius situacijai pataisyti. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu, tiek socialiniu požiūriu, todėl būtina mokėti jį valdyti.

Iš visų emocinių būsenų pyktis ir baimė gali būti didžiausios kliūtys siekiant tikslo. Ir nesvarbu, ar galvojame apie tikslą tarpusavio santykiuose, vaikų auklėjime, šeimoje, karjeroje ar versle. Pyktis, kaip ir bet kokia kita emocija, yra reakcija į tam tikrą situaciją, kuri priklauso nuo mąstymo, suvokimo, ankstesnių patirčių, įsitikinimų, įpročių. Po jo kauke dažnai slepiasi gėdos jausmas ar kitoks nepasitenkinimas savimi. Pavyzdžiui, įtūžusio tėvo rėkimas vaikui gali sukelti ne tik baimę, bet ir pyktį. Užaugęs jis gali išlieti neigiamas emocijas kasdienio gyvenimo situacijose, nes jaučia pyktį tėvui.

Jei jaučiamo pykčio kaltininkas yra žmogus, kuris prieš kiek laiko jums padarė skriaudą, reikėtų visais įmanomais būdais išlieti susikaupusias emocijas. Geriausia tai padaryti kalbantis su įsivaizduojamu žmogumi. Yra ir kitų metodų bei priemonių, leidžiančių įveikti pyktį, išmokti išsivaduoti iš šios emocijos arba panaudoti teigiamas jos savybes.

Dažnai žmonės sako, kad negali nieko padaryti, kad nustotų pykti, nes susiklosto tokios aplinkybes, kad kitaip neišeina. Taip kalba tie, kurie jaučiasi situacijų ir žmonių aukomis. Bet viskas atrodo kitaip, kai žmogus yra savo emocijų, elgesio, minčių šeimininkas, kai pats nusprendžia - pykti ar nepykti, šaukti, bartis ar tylėti.

Taip pat skaitykite: Akupunktūra ir priklausomybės

Visiems galioja ta pati taisyklė - mūsų neįmanoma supykdyti, galime tik patys supykti! O pasirinkti gali tik tas, kas žino, iš ko galima rinktis. Pasirinkimo variantų atsiranda iš suvokimo (sąmoningumo, supratimo), kas vyksta su pačiu savimi, kokio rezultato trokštama ir koks elgesys padės jį pasiekti. Tie, kas nori išmokti pakeisti savo reakciją į nemalonius įvykius ar situacijas, gali pradėti nuo atsipalaidavimo pratimų, dėmesingumo praktikų, meditacinių pratybų. Yra ir literatūros apie tai. Be to, visada galima kreiptis į specialistą - psichologą ar psichoterapeutą, kuris pamokys, kaip tai atlikti savarankiškai.

Atminkite - esate gyvenimo šeimininkas. Tad jei vėl pajusite, kad imate kaltinti kitus žmones, valstybę, aplinkybes ir pykstate, tučtuojau pasakykite sau „stop“. Nes tik jūs galite nuspręsti, kaip reaguoti į aplinką ir žmones. O juk pyktis toli tikrai nenuves, tad ir pasirinkimas, atrodo, aiškus.

Priklausomybių įveikimas: lazerio terapija ir kognityvinė elgesio terapija

Psichologė Neringa Bagdonaitė po priklausomybės ligų magistro studijų Londono „Metropolitan“ universitete įgijo lazerio terapijos specialistės kvalifikaciją. Metant rūkyti sunkiausia įveikti abstinenciją, kuri pasireiškia nervingumu, irzlumu, bloga nuotaika, kankinamu noru įtraukti dūmą. Lazerio terapija abstinencijos simptomus visiškai sumažina, o daugelis pacientų jų apskritai nejaučia.

Kas vyksta, kai žmogus nuolat rūko? Smegenys pripranta prie dirbtinės stimuliacijos nikotinu, kuris veikia kaip narkotikas, ir nustoja gaminti tam tikras chemines medžiagas. Kai rūkorius pasako sau: „Nuo šiandien neberūkau!“ ir pradeda vykdyti šį planą, jis pasmerkia save minėtų medžiagų badui. Tam tikrų akupunktūrinių taškų ausyje veikimas lazeriu paskatina organizmą jas vėl gausiai išskirti.

Kova su svoriu - viena sudėtingiausių. Tie, kas turi viršsvorio, dažniausia storėja „suvalgydami“ neigiamas emocijas, nuovargį ir panašiai. Lazeriu veikiant tam tikrus taškus ausyse slopinamas alkio pojūtis, spartinama medžiagų apykaita, atkuriama emocinė pusiausvyra. Smegenys pradeda gaminti daugiau endorfinų, laimės hormonų, kurių antplūdis neutralizuoja streso hormonų išsiskyrimą. Kai nėra įtampos, poreikis ją malšinti maistu išnyksta. Lygiagrečiai keičiasi mitybos įpročiai. Tačiau mūšis su šia priklausomybe vyksta ilgiau nei su rūkymu ir vienos-dviejų procedūrų nepakanka.

Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai

Priklausomybė nuo alkoholio gydoma panašiai kaip priklausomybė nuo nikotino: ausyse dirginami biologiškai aktyvūs taškai ir todėl organizmas pradeda gaminti tam tikras chemines medžiagas, lengvinančias abstinenciją, šalinančias nerimą, nemigą, potraukį svaigalams.

Kitos, kognityvinės ir elgesio, terapijos metu galima išmokti (ir vėliau įvairiose gyvenimo situacijos taikyti) nepaprastai svarbų dalyką - kaip valdyti savo mintis, neigiamas paversti teigiamomis, sąmoningai keisti jausmus, tapti kūrybiškesniems, gerinti dėmesio koncentraciją.

Miego gerinimas: Rūtos Suchockaitės patarimai

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara" psichologė Rūta Suchockaitė teigia, kad į ją daug žmonių kreipiasi pagalbos dėl sutrikusio miego. Yra keletas šios problemos sprendimo būdų. Pažymėtina, kad neramiomis naktimis dažnai klaidingai įvertiname savo miego trukmę. Net jeigu nemiegojome tik valandą, gali atrodyti, kad nemiga kamavo didesnę nakties dalį, taip atrodo todėl, kad tai yra ta dalis, kurią prisimename.

Iš trumpo aprašymo nelengva tiksliai nustatyti miego sutrikimo priežastis. Mokslininkai skaičiuoja ne vieną dešimtį miego sutrikimų ir dar daugiau priežasčių dėl kurių nemažai žmonių, kaip ir Jus, kamuoja ši problema. Miego kokybė ir trukmė gali sutrikti dėl įvairių psichologinių, emocinių, genetinių priežasčių, esant chroniškiems fiziniams skausmams, sergant įvairiomis fiziologinėmis ar psichikos ligomis, piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis ir kt. Sunkesni miego sutrikimai yra narkolepsija (periodiškai užeinantys miego priepuoliai), miego apnėja (miegant protarpiais nustojama kvėpuoti) ir kt.

Tačiau dažniausias miego sutrikimas yra nemiga - pasikartojantys sunkumai užmigti. Maždaug 15 proc. suaugusiųjų skundžiasi būtent šiuo sutrikimu. Savo laiške rašote, kad jau kelis metus naktimis negalite užmigti be medikamentų. Labiausiai neramintų tai, jeigu visą minėtą laiką Jūs vartojate psichoaktyviąsias medžiagas (raminamuosius, migdomuosius ar kt. vaistus), kurias, paskyrus gydytojui, reikėtų vartoti ne ilgiau kaip kelias savaites.

Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis

Migdomosios tabletės (arba alkoholis) - dažniausiai vartojamos greitai veikiančios priemonės prieš nemigą - gali tik dar labiau padidinti problemą. Gali pasireikšti fizinė ar psichologinė priklausomybė, išryškėti šalutiniai požymiai - atminties ir dėmesio sutrikimai, dirglumas, chroniškas nuovargis, haliucinacijos ir kt. Vaistų nebevartojant nemiga gali sustiprėti.

Yra daug natūralesnių būdų, padedančių spręsti Jus kankinančius rūpesčius. Žinoma, svarbu suprasti, kad tai ne visada yra greito veikimo priemonės, kaip tabletė, tačiau, dažnai yra daug veiksmingesnės už vaistus, ilgalaikės ir neturinčios šalutinio poveikio. Šiuolaikinėje psichologijoje ir psichoterapijoje naudojamos moksliniais įrodymais pagrįstos metodikos (kurios sėkmingai taikomos ir nemiga sergantiems žmonėms): dėmesingumu grįstas streso valdymas ir dėmesingumu grįsta kognityvinė terapija.

Dėmesingumu pagrįstų intervencijų (tarp jų - ir senovės rytų meditacinės technikos) efektyvumą įrodė begalė mokslinių tyrimų. Laiške užsimenate, kad patyrėte daug streso. Tikėtina, kad nerimas, nuolatinė įtampa, stiprūs neigiami emociniai išgyvenimai, psichologinės, tarpusavio santykių ar kitos problemos galėjo tapti Jūsų miego sutrikimo priežastimi.

Taip pat tikėtina, kad atsirado nerimas ir baimė, jog kaskart atėjus vakarui vėl negalėsite užmigti. Šios mintys Jus ima kankinti, patiriate dar daugiau įtampos, dėl kurios nemigos sutrikimas tik gilėja. Jūsų pastangos užmigti ir reakcija į tai, kad neužmiegate tampa psichologiniu trukdžiu, neleidžiančiu Jums užmigti. Labai svarbu nebandyti prisiversti kuo greičiau užmigti, nes intensyviai apie tai galvojant Jūs dar labiau verčiate „dirbti" savo smegenis, o tikslas turėtų atvirkščias - mažinti smegenų aktyvumą.

Vienas iš būdų leisti smegenims ilsėtis - dėmesingumo meditacijos (ang. mindfulness) pratybos. Jos metu žmogus lavina smegenų gebėjimą tik stebėti natūraliai vykstančius procesus (kvėpavimą, kūno pojūčius, emocijas, savo mintis) nevertinant, nesistengiant, nekontroliuojant ir be jokio tikslo kažką pasiekti (pvz. siekti užmigti). Tai nauja patirtis ir naujų įgūdžių treniravimas. Neišspręsite savo problemos akimirksniu - tačiau ją galima išspręsti, kai suprasite kas veikia Jūsų miego sutrikimą ir kaip turėtumėte elgtis, kai atrasite naujus įgūdžius ir susiformuos nauji įpročiai.

Dėmesingumo meditacijos pratybos, atsipalaidavimo pratimai, bei gebėjimas pozityviai mąstyti teigiamai veikia sveikatą, sprendžia emocines ir kitas problemas. Taip pat pagerėja miegas, sumažėja stresas.

Rūtos Suchockaitės patarimai nemigos įveikimui:

• Nustokite nerimauti dėl nemigos.
• Nusistatykite miego režimą ir griežtai jo laikykitės (t. y. eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną).
• Miegamajame tik miegokite, neužsiimkite ten jokia kita veikla, diskusijomis, dienos problemų aptarimu.
• Vakare prieš miegą atlikite atsipalaidavimo pratimą arba dėmesingumo meditacijos pratybas, kurios gali sureguliuoti širdies ritmą, smegenų aktyvumą, sumažinti skausmą, nerimą bei su stresu susijusius negalavimus.

Kreipimasis į psichologą: normalus žingsnis rūpinantis savo gerove

Net 46 proc. apklaustųjų tvirtino, kad į psichologą niekada nesikreipė, nes yra įsitikinę, kad jis negali jiems padėti. Dar 17 proc. „Mes ne visada gebame išvengti problemų. Kartais dėl to blogai jaučiamės, patiriame psichologinių sunkumų, sekiname savo organizmą, neretai dėl to susergame įvairiomis ligomis, geriame vaistus, tačiau vis tiek teigiame, kad psichologas mums padėti negali! Gaila, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja nusistatymas, jog eiti pas psichologą yra gėdinga ar baisu. Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pas psichologą ne vieną kartą lankėsi tik 19 proc. respondentų. Dar 18 proc.

Anot Rūtos Suchockaitės, daugelyje išsivysčiusių užsienio šalių kreiptis pagalbos į psichologą yra taip pat įprasta, kaip apsilankyti pas terapeutą, kosmetologą ar stomatologą. Todėl psichologų klientų kiekis ten yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Jis mūsų šalyje, pasak psichinės sveikatos specialistės, turėtų su laiku irgi augti. „Juk dantų patys sau negydome, negręžiame. „Psichologai yra sielos gydytojai, tad iškilus problemoms, ar norint atlikti savo sielos remontą, man nebūtų baimės. Jie juk kaip ir kiti gydytojai, pas kuriuos lankomės. Be to, nekreipčiau dėmesio į vyraujančią Lietuvoje negatyvią nuomonę apie lankymąsi pas psichologą. Aplinkiniams neturėtų rūpėti tokie dalykai, o mums - aplinkinių nuomonė“, - aiškino R. Tokiai nuomonei pritaria ir psichologė R. Suchockaitė.

Mūsų palydovais dažnai tampa įtampa, stresas, nerimas, pyktis, liūdesys, atsiranda chroniškas nuovargis, depresijos požymiai, mažėja energija ir kūrybingumas. Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesoriaus Andreaso Meyerio-Lindenbergo atliktas tyrimas šiemet parodė, kad būtent stresas didina psichinių ligų tikimybę. 2011 m. pristatytas Europos neuropsichofarmakologijos koledžo tyrimas parodė, kad beveik 40 proc.

Rūtos Suchockaitės veikla ir kvalifikacija

Psichologė Rūta Suchockaitė yra kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė, sertifikuota Mindfulness mokytoja - praktikė, lektorė, konsultantė. Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuoja psichoterapiją. „Mano darbas, tai mano įkvėpimas.”Psichologė Rūta Suchockaitė turi daugiau nei 10 metų darbo patirties. Kaip psichologė dirba su suaugusiais, paaugliais, šeimomis bei poromis. Kaip praktikė, konsultantė, lektorė, vadovė - verslo sektoriaus įmonėse ir valstybinėse organizacijose. Psichologė praktikuoja mindfulness (daugiau kaip 10 metų), domisi rytų filosofija, medicina bei meditacijos nauda.Kad ir kokiame savo gyvenimo etape šiuo metu esate - asmenybinio augimo kelyje ar sunkumų kryžkelėje, nepaisant to, ką patiriate, niekada ne vėlu kreiptis pagalbos bei imtis tinkamų veiksmų, jog Jūsų gyvenimas būtų geresnis.

Išsilavinimas:

• 2018 - dabar / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.
• Podiplominės studijos: 2018 - 2019 / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Sveikatos fakultetas. Elgesio medicinos klinika. Podiplominių studijų kursas “Įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai”.

Narystė:

• Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė.

Darbinė veikla:

• 2018 -dabar / Privati psichologo praktika.
• 2014 - 2018 / Grožio terapijos ir chirurgijos klinika “Sugihara”. Psichologė.
• 2014 - 2017 / Odontologijos klinikų grupė „Denticija“ Klientų aptarnavimo centro ir kokybės vadovė.
• 2008 - 2014 / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
• 2007 - 2008 / UAB „Balsas.lt“ projektų vadovė.
• 2005 - 2007 / Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“. Direktoriaus pavaduotoja.
• 2000 - 2005 / Elektrėnų savivaldybės Slaugos ir socialinių paslaugų centras. Psichologė.
• 1998 - 1999 / Elektrėnų Socialinės globos namai. Socialinė darbuotoja.

Tobulinimasis:

• 2018 / ASIT Savižudybių intervencijos įgūdžių 2 dienų mokymai, Vilniaus Visuomenės sveikatos biuras
• 2018 / “Įsisąmininimu grįstos intervencijos organizacijose”, Dr. Juliaus Neverausko seminaras;
• 2017 / “Sun Tzu karo menas vadovams: 10 konkurencijos taisyklių”, Prof. Dr. Renaldas Gudauskas;
• 2017 / “Psichologija verslui”, Dr. Julius Neverauskas;
• 2017 / “Mobile vulgus: Casus belli?” Mobingas darbo santykiuose. Prof. Dr. J. Vveinhardt
• 2017 / “Svajonių dirbtuvės”, lektorė Lina Danienė.
• 2016 / „Įsisąmoninimo psichologijos („Mindfulness“) metodikos jauniems žmonėms ir vaikams“, (10 val.) Lietuvos Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacija, Dr. Julius Neverauskas;
• 2016 / “Kognityvinė elgesio terapija vaikams ir paaugliams.” Psichoterapeutė prof. Maria do Ceu Salvador (Portugalija);
• 2016 / NLP mokymai. Lektorius Vidas Jankauskas;
• 2015 / “10 minučių kognityvinės ir elgesio terapijos: greitos psichoterapinės intervencijos bendrojoje medicinoje ir psichiatrijoje”, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas ir VšĮ Neuromedicinos institutas;
• 2015 / Adizes. “How to assure efficient implementation of decisions and effectively manage conflicts in fast changing environment”, Dr. Virginijus Kundrotas;
• 2015 / „Personalo valdymo kursai: nuo strategijos iki sėkmės“ (28 ak.val.), Count Line, lektorė Aistė Mažeikienė;
• 2015 / Professional marketing training Convert Conf with marketing icon Neil Patel, Forum ONE
• 2015 / „Kelias į pergalę. Pardavimo skyriaus darbo organizavimas“, Biznio treneris Radmilo Lukič (Rusija);
• 2011 - 2013 / „Efective team work: basic Conceptual Foundations of the AdizesMethodology“, Dr. Virginijus Kundrotas;„Successful organization.According to Adizes Methodology“, Dr.Virginijus Kundrotas;„Klientų aptarnavimo efektyvinimas. Sudėtingų aptarnavimo situacijų valdymas“, Dr. Rosita Lekavičienė;„Efektyvaus konkuravimo, išlikimo ir plėtimosi pagrindas - išskirtinių strategijų taikymas“, Dr. Petras Oržekauskas;„Psichologinio poveikio metodai“. Ekonomikos mokymo centras;„Lyderystė vadovavime“. Treneris Darius Čibonis;„Didelių“ pardavimų technologija“. Lektorius Algirdas Karalius;„Veiklos vertinimo pokalbiai“. TMD Partners konsultantas Darius Pietaris;„Menas būti laimingu darbe ir gyvenime“. Lektoriai Dominic O‘Brien, Algirdas Karalius;„Įsisąmoninimu pagrįsta kognityvinė terapija ir streso valdymas“. 8 savaičių praktinių seminarų ciklo vedėjas Dr. Julius Neverauskas;Intensyvūs 6 dienų „NLP Praktiko“ mokymai (3+3 dienos).

Rūtos Suchockaitės vedami mokymai

Vedu teorinius ir praktinius mokymus grupėms, įmonėms, organizacijoms. Temos:

• “Mindfulness organizacijose: žmogaus galimybių didinimas versle ir gyvenime”
• „Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas“ (MBSR)
• “Įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija” (MBCT)
• “Įsisąmoninimu grįstas valgymas” (MB EAT)
• “Sąmoninga tėvystė (MBP)”
• „Atjauta grįsto gyvenimo programa (MBCL)
• „Efektyvumo ir pasitenkinimo darbe bei asmeniniame gyvenime didinimas per įsisąmoninimą („minfulness“)
• „Naujausios intervencijos ir įrankiai psichologijoje - sąmoningumo praktikos.“
• “Sąmoninga lyderystė vadovavime”
• „Efektyvus klientų aptarnavimas: psichologinės rekomendacijos“
• „Sudėtingų situacijų valdymas“
• „Pardavimų psichologija. Pozityvus įtakojimas“
• „Įmonės vidinės kultūros stiprinimas ir komandos tarpasmeninės komunikacijos gerinimas“
• „Aš - Vadovas.

Klinikų ir centrų, kuriuose dirba ar dirbo Rūta Suchockaitė, sąrašas

• Grožio terapijos ir chirurgijos klinika “Sugihara”
• Odontologijos klinikų grupė „Denticija“
• Privati psichologo praktika

Kitų klinikų ir centrų sąrašas

• "InMedica" klinika, J. Baltrušaičio g.
• ŠV. KRISTOFORO KLINIKA, (UAB, Šv.
• ŽVĖRYNO ODONTOLOGIJOS KLINIKA (S.
• „Kardiolitos klinikos“, P. Baublio g.
• KLINIKA UNAVITA, Vilnius (Mokyklos g.
• ENDEMIK, Vilnius.
• ENDEMIK, Klaipėda (Dragūnų g.
• AFFIDEA KLINIKA, (Konstitucijos pr.
• I. R. Psichiatro Mindaugo Šablevičiaus kabinetas, (IĮ, Gyd. M.
• Akių priežiūros ir gydymo centras „Rega“, (IĮ, M.
• BIOKOREKCIJOS CENTRAS, (IĮ, T.
• MEDILITA, Vilnius (Kalvarijų g.
• Šeimos odontologijos klinika (Gedvydžių g.
• "InMedica" klinika, Šeškinės g.
• "InMedica" klinika, Jonažolių g.
• ŽVĖRYNO ODONTOLOGIJOS KLINIKA (V.
• REGA, optikos salonas Vilniuje, (IĮ, M.
• ENDEMIK, Vėtrungė (Paryžiaus Komunos g.
• PELĖDA, akių ligų gydymo centras-optika, Vilnius (Savanorių pr.
• PELĖDA, Akių ligų kabinetas-optika, Vilnius (Basanavičiaus g.
• Osteomedika Ukmergės g.
• KARDIOLOGĖS DR. E.
• Osteomedika Savanorių pr.
• Šeimos odontologijos klinika (Fabijoniškių g.
• Gyd. V. G.
• I. J. Šv.
• Inmedica klinika, Juozo Balčikonio g.
• "Kardiolitos klinikos", Laisvės pr.
• D. A. R. G. J.
• D. N. N. O. I. N. L. V. J. A.
• IĮ V. O. J.
• UAB "Fabijoniškių Sveikatos Centras", (IĮ, Individuali įmonė J.
• "InMedica" klinika, Kreivasis skg. 1/Polocko g.
• InMedica Psichikos sveikatos centras, Giedraičių g.
• V. P. A. V. A. A. K. A. O. R. V. Projektai I. N. A. D. D. J. I. N. G. E. M. A. R. B. V. E.
• T&T odontologijos ir estetinės medicinos centras, (IĮ, M. R. R. V. Dr. E.
• TOMO V. A. R. A. L. G. J. L. R. D. E. Prof. A. J. V. N. V. V. K. V.
• Natūralios medicinos centras. D. L. R. D. A. V. R. J. V. Č. D. B. J. R. V. T. R.
• "Grožio Akademija", (IĮ, A. Gyd. Pal. Kun. S. J. L. Gydytojo A. A. A. H. A. D. V. A. V. R. ir R. L. R. R. V. D. N. L. A. I. J. P. B. V. B.
• Kardiologės dr.
• Optikos pasaulis (Vilniaus g.
• Optikos pasaulis (Verkių g.
• Optikos pasaulis (Žirmūnų g.

tags: #sugihara #psichologe #ruta