Psichologijos Konspektas 11 Klasei: Svarbiausi Esminiai Aspektai ir Pagrindinės Sąvokos

Įvadas

Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis psichikos reiškinius, jų dėsningumus, mechanizmus ir apraiškas. Šis konspektas skirtas 11 klasės mokiniams, apibendrinantis pagrindines psichologijos temas, pradedant nuo psichologijos sampratos ir baigiant tarpasmeninių santykių psichologija.

Psichologijos samprata ir objektas

Psichologijos apibrėžimas

Psichologija - mokslas apie sielą (iš graikų kalbos). Šiuolaikinėje prasme, psichologija - mokslas apie žmonių, gyvūnų ir visuomenės gyvenimo reiškinius, apimantis platų spektrą sričių, nuo vaiko psichologijos iki vadovo psichologijos.

Psichikos komponentai

Žmogaus psichiką sudaro trys pagrindiniai komponentai:

Psichiniai procesai: Dinamiški reiškiniai, atsirandantys veikiant išoriniams ar vidiniams poveikiams (pvz., prisiminimai, liūdesys, vaizdų fiksavimas). Jie skirstomi į pažinimo (suvokimas, dėmesys, mąstymas, atmintis, vaizduotė), emocijų ir valios procesus.
Psichinės būsenos: Pastovesnės už reiškinius, susidarančios kelių procesų pagrindu (trunka trumpiau nei savybės).
Psichinės savybės: Pastovios asmenybės savybės, tokios kaip charakteris, temperamentas, gebėjimai.

Psichikos ir elgsenos vystymasis

Biologiniai pagrindai

Žmogaus nervų sistema ir galvos smegenys yra ilgos evoliucijos rezultatas. Psichika yra smegenų funkcijų sistema, reguliuojanti biologinę ir socialinę adaptaciją.

Socializacijos įtaka

Žmogaus psichika formuojasi laipsniškai, veikiant socializacijos procesui. Aplinkos sąlygos ir genetiniai faktoriai suformuoja savitą žmogaus psichiką.

Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera

Psichikos raidos lygiai

Skiriami trys psichikos atspindėjimo būdai:

Sensorinis lygis: Tikrovės pažinimas pojūčiais ir suvokimas.
Vaizdų lygis: Atminties, vaizduotės vaizdiniai, sapnai (atsiranda ir egzistuoja organizmui tiesiogiai nesąveikaujant su išoriniais objektais).
Mąstymo ir kalbėjimo lygis: Loginis mąstymas, mąstymas sąvokomis (tik žmogui būdingi požymiai).

Elgesio rūšys

Taksis: Gyvūno orientacija arba judėjimas nuolatinio dirgiklio atžvilgiu (teigiami ir neigiami).
Refleksas: Organizmo reakcija į gyvybiškai svarbų dirgiklį (nesąlyginiai ir sąlyginiai).
Instinktas: Paveldėtas elgsenos komponentas.
Išmokimas: Veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, individualios patirties įgijimas.
Intelektiniai veiksmai: Elgesys, susijęs su gebėjimu susivokti naujoje, neįprastoje situacijoje (būtinas abstraktus mąstymas, vaizduotė, atmintis, dėmesys ir kalba).

Psichologijos atsiradimas ir raida

Istorinės ištakos

Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus (Aristotelio "Apie sielą", Hipokrato temperamentų teorija). Terminas "psichologija" pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose.

Psichologija kaip mokslas

Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 m., kai V. Vundtas Leipcige įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Vėliau psichologijos laboratorijos įkurtos ir Amerikoje.

Pagrindinės psichologijos kryptys

Struktūralizmas: V. Vundto įkurta pirmoji psichologijos laboratorija. Introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus.
Funkcionalizmas: Nagrinėja individo veikimą ir funkcionavimą ir prisitaikymą aplinkoje. Funkcionalizmo atstovai savo pastangas pirmiausia sutelkia ties psichinių reiškinių praktine reikšme, nauda prisitaikymu. Tai pirma grynai amerikietiška kryptis. Ji atsirado kaip protestas prieš Vunto ir Tičenerio struktūralizmo idėjas, kadangi tiek Vuntas, tiek ir Tičeneris susiaurino tyrinėjimų kryptis ir nepagrįstai prisirišo prie vieno tyrimo metodo.
Psichoanalizė: Z. Froido teorija, akcentuojanti pasąmonės vaidmenį ir įgimtus potraukius (ypač seksualinį potraukį - libido). Naudojamos technikos: laisvos asociacijos, sapnų analizė, hipnozė.
Biheviorizmas: J. Watsonas teigė, kad psichologija turi tyrinėti elgesį. S→K (stimulas - reakcija) formulė. Pritarė skatinimo ir nuobaudų taikymui vaikų auklėjime. Metodai: žetonų kaupimo metodas, priklausomybės gydymas, fobijų gydymas.
Humanistinė psichologija: Propaguoja fenomenologinį požiūrį į žmogų, ieško subjektyvių žmogaus elgesio priežasčių, tiria kaip žmonės pasirenka ar įgyvendina tam tikrus gyvenimo modelius, kaip žmogus įgyvendina savo galimybes, išaukština savanaudišką poreikį. Atstovai: A. Maslow (motyvacinė teorija), C. Rogers (nederktyvioji terapija).
Kognityvinė psichologija: Svarbiausios pažinties galios (pojūčiai, suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymas, kalba, intelektas, vaizduotė). Taikoma depresuotiems, nusivylusiems žmonėms atstatyti savitvardą.

Psichologiniai metodai

Tyrimo metodai

Eksperimentinis: Nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, eksperimentinė ir kontrolinė grupės.
Koreliacinis: Koreliacijos koeficientas, testai (kai iš anksto negalima sugrupuoti tiriamųjų pagal atitinkamas sąlygas).
Stebėjimo: Apklausos, anketos, tiesioginis stebėjimas, atvejų analizės, anamnezės.

Psichologijos sritys

Biologinė (fiziologinė) psichologija: Elgesio ir biologinių procesų ryšys.
Eksperimentinė psichologija: Žmonių reagavimas į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimas, išmokimas, atmintis, mąstymas.
Raidos psichologija: Žmogaus vystymasis, aplinkos ir prigimties sąveika.
Socialinė psichologija: Žmonių tarpusavio santykiai, žmogus grupėje, požiūriai, nuostatos, stereotipai, savęs vertinimas, bendravimas.
Asmenybės psichologija: Skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos.
Klinikinė psichologija: Emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas, psichiniai sutrikimai, psichologinis konsultavimas.
Mokyklų, pedagoginė psichologija: Mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos, mokymas ir išmokimas, mokinių-mokytojų santykiai.
Organizacinė psichologija: Darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas.
Kitos sritys: Industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt. psichologija.

Jutimai

Pojūčių rūšys

Pojūtis - pats paprasčiausias psichinis procesas, kuriuo mes atspindime daiktų ir reiškinių savybes betarpiškai veikiančias mūsų jutimo organus. Pagal receptorius pojūčiai skirstomi:

Interoceptoriai: Esantys organizmo vidaus gleivėse (alkis, troškulys).
Proprioceptoriai: Esantys raumenyse, sausgyslėse (judėjimo pusiausvyros pojūčiai).
Eksteroceptoriai: Esantys kūno paviršiuje (regos, klausos, odos, uoslės ir skonio pojūčiai).

Jutimų ypatybės

Jautrumas: Jutimo organų ypatingumas reaguoti į tam tikros jėgos dirgiklius. Mažiausias dirgiklio dydis sukeliantis pojūtį vadinamas žemu pojūčio slenksčiu.
Adaptacija: Jautrumo kitimas, kuris vyksta jutimo organams prisitaikant prie dirgiklių (stipriausia adaptacija - temperatūros, nėra adaptacijos skausmo ir klausos).
Sensibilizacija: Jautrumo padidėjimas veikiant vidinėm sąlygom.
Sinestezija: Vienos rūšies pojūčiai sukelia kitos rūšies pojūčius.

Suvokimas

Suvokimo apibrėžimas

Suvokimas - daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, kai tas daiktas ar reiškinys tiesiogiai veikia mūsų jutimo organus.

Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą

Suvokimo ypatumai

Daiktiškumas: Žmogus suvokia daiktus kaip realiai egzistuojančius.
Selektyvumas: Atrenka tuos, kurie svarbiausi.
Visivyškumas: Daiktas suvokiamas, kaip visuma.
Struktūriškumas: Daiktai susideda iš tam tikrų struktūrinių elementų.
Konstantiškumas: Daikto vaizdas išlaiko pagrindinius bruožus skirtingomis suvokimo sąlygomis.

Suvokimą veikiantys faktoriai

Fiziologiniai: Amžius, būsena.
Kultūriniai faktoriai.
Socialiniai faktoriai: Vyrų ir moterų vaidmenys skiriasi.

Individualūs skirtumai

Sintetinis suvokimo tipas: Rodo emocialumą.
Analitinis: Analizuoja daiktus ir reiškinius žmogus.
Sintetinis-analitinis: Eina link medžiagos apibendrinimo.

Atmintis

Atminties apibrėžimas

Atmintis - anksčiau suvoktos medžiagos įsiminimas, išlaikymas ir atgaminimas.

Atminties rūšys

Pagal konkrečią veiklą atmintis skirstoma:

Motorinė: Judesių įsiminimas išlaikymas, algoritmavimas.
Vaizdinė: Daiktų bei reiškinių savybių įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.
Pojūčių-emocinė: Jausmai, išgyvenimai visada susiję su tam tikrais įvykiais, veiksmais.
Žodinė: Žodinis medžiagos įsiminimas išlaikymas ir algoritmavimas.

Pagal valingumą atmintis būna valinga ir nevalinga. Pagal įsimenamos medžiagos supratimą skirstoma: mechaninė ir prasminė. Pagal trukmę atmintis skirstoma: trumpalaikė, operatyvinė ir ilgalaikė.