Ginčai ir nesutarimai yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau, kai konfliktas užsitęsia ir sprendimo rasti nepavyksta, svarbu įvertinti, kas trukdo konstruktyviam dialogui. Dažnai pasitaikantis, bet sunkiai atpažįstamas kliuvinys - pasyvi agresija. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pasyvios agresijos fenomeną, jo priežastis, atpažinimo būdus ir strategijas, kaip su juo elgtis.
Kas yra pasyvi agresija?
Pasyvi agresija - tai netiesioginis pykčio ar priešiškumo išreiškimas. Tai elgesio modelis, kai žmogus vengia tiesiogiai išreikšti savo jausmus, nuomones ar poreikius, o vietoj to renkasi netiesioginius būdus, tokius kaip sarkazmas, atidėliojimas, užmaršumas ar kitų kaltinimas. Toks elgesys dažnai kyla iš baimės atvirai reikšti neigiamas emocijas, nesaugumo ar išmoktų elgesio modelių.
Psichoterapeutė Anita Astley, LMFT, teigia, kad pasyviai agresyvūs žmonės dažnai sako dalykus, kurie nesutampa su tuo, ką jie daro. Tai reiškia, kad žodžiai gali būti malonūs ar net pritariantys, tačiau veiksmai ar elgesys signalizuoja visai ką kita.
Pasyvios agresijos priežastys
Pasyvi agresija dažnai kyla vaikystėje dėl to, kaip žmogus yra sąlygojamas suvokti pyktį ir agresiją. Jei vaikas nuolat mato arba girdi, kad pyktis yra nepriimtinas, jis gali išmokti jį slėpti ir reikšti netiesiogiai.
Tania DeBarros, LICSW, teigia, kad pasyviai agresyvus žmogus gali nepatenkinti savo emocinių poreikių. Jei žmogus netiki, kad jo jausmai yra svarbūs, jam gali būti sunku arba beprasmiška juos išreikšti kam nors kitam.
Taip pat skaitykite: Ribų svarba
Kate Deibler, LCSW, teigia, kad pasyvi agresija gali išsivystyti tam tikruose santykiuose, reaguojant į kito žmogaus elgesį. Pavyzdžiui, jei žmogus, ant kurio pykstama, anksčiau neigiamai reagavo į pyktį, kitas žmogus gali bet kokia kaina stengtis jį nuslėpti.
Deborah Vinall, PsyD, teigia, kad pasyvus-agresyvus elgesys dažnai kyla iš nesaugumo. Žmogus gali jaustis nevertas, nemylimas ar nepakankamai geras, todėl renkasi netiesioginius būdus išreikšti savo nepasitenkinimą.
Dr. M. Smithas teigia, kad pasyviai agresyvaus elgesio formavimuisi reikšmingą įtaką daro mums artima aplinka. Kai vaikas pradeda suprasti kalbą ir kalbėti, tėvai išmoko elgtis tam tikru būdu ir pradeda naudoti psichologines kontrolės (manipuliacijos) priemones. Tėvai išmoko vaikus elgesiui priskirti emociškai „įkrautus“ vertinimus, atsisakydami asmeninės atsakomybės (sako: „blogas, murzius, verksnė“, užuot sakę: „man patinka (nepatinka)“, „aš noriu“).
Pasyvios agresijos požymiai
Atpažinti pasyvią agresiją gali būti sudėtinga, nes ji dažnai pasireiškia subtiliais ir dviprasmiškais būdais. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti šį elgesį:
- Dviprasmiški komplimentai: Toks komentaras, kaip: „O, kokia įdomi apranga! Kaip gerai, kad tau nerūpi kitų nuomonė“ gali skambėti kaip komplimentas, tačiau po juo slepiasi noras „įkąsti“ ir netiesiogiai sukritikuoti jūsų aprangos pasirinkimą.
- Sarkazmas: Naudojamas siekiant pašiepti ar įžeisti kitą asmenį.
- Atidėliojimas ir laiko vilkinimas: Pastebite, kad bendradarbis nuolat vėluoja arba atidėlioja pavestas užduotis, nors pradžioje iškart sutiko jas atlikti ir tikino, kad viską padarys.
- Apkalbos: Kadangi pasyviai agresyvūs žmonės vengia konfliktinių situacijų, savo nepasitenkinimą jie išreiškia apkalbinėdami ar skleisdami gandus apie kitą asmenį.
- Užmaršumas, atidėliojimas, klaidos, išsisukinėjimas, pažadų nesilaikymas.
- Nuolatinis pasitikslinimas, detalizavimas, nesupratimas, ignoravimas, atsiribojimas, žinučių ar laiškų neatsakymas.
- Po komplimentais paslėpti įžeidinėjimai: Žmogus jums kažką pasako, tarsi pokštą, tačiau jūs suprantate, kad tai, ką dabar girdėjote, iš tikrųjų yra ne komplimentas, o įžeidimas.
- Konfrontaciją keliantys klausimai: Jūs pasakote kokią nors idėją, o pasyviai agresyvus žmogus atšauna, jog negali patikėti, kad iš tiesų taip pasakėte.
- Piktinimasis kitų žmonių prašymais ar reikalavimais: Žmogus, kuris negali pasakyti „ne“, pradeda skųstis, jog jam užkrovė dar daugiau darbo.
- Priešiškumas: Pasyviai agresyvūs žmonės yra apskritai priešiški, ypač tiems, iš kurių jie nenori susilaukti prašymų, reikalavimų, su kuriais jie nenori bendradarbiauti.
- Nuolatinis skundimasis: Pasyviai agresyvūs žmonės dažniausiai labai daug skundžiasi tuo, kas jų gyvenime vyksta blogai.
- Niūri nuotaika: Jiems sunku būti su savo emocijomis, jiems sunku apie jas kalbėti su kitais žmonėmis ir kalbėti apie jas atvirai ir nuoširdžiai.
- Baudimas tyla: Susipykote su pasyviai agresyviu žmogumi ir jei staiga to konflikto sprendimas nėra jo naudai, jus gali nubausti. Nubausti tiesiog su jumis nekalbant - dieną, dvi, savaitę, kartais ir mėnesį.
- Sabotavimas: Jei darbe pasyviam agresoriui paskirta užduotis, kuri jam nepatinka, ją atlikti jaučiasi nekompetentingas, tiesiogiai to nepripažins, tylės iki paskutinės akimirkos.
Pasyvios agresijos poveikis santykiams
Pasyvi agresija gali turėti neigiamą poveikį tarpusavio santykiams. Pirmiausiai, tai trukdo spręsti problemą, nes problema yra tiesiog neaiški, ją vengiama įvardinti. Taip pat, nuolat susiduriant su pasyviai agresyviu asmeniu, kuris vengia tiesioginės akistatos, gali būti sunku juo pasitikėti, kurti tvirtus bendradarbiavimu grįstus santykius. Kai viena pusė nuolat vengia konflikto, nepasitenkinimas ir nesusipratimai gali tiesiog augti. Ilgainiui gali būti sunku atsekti konflikto priežastis ir perdėtai jautriai sureaguoti iš pažiūros nesudėtingoje situacijoje. Laikui bėgant emocinis artumas santykyje gali išblėsti, o pats ryšys nutrūkti, todėl pasyviai agresyvaus elgesio problemos sprendimas santykiuose yra labai svarbus sveikam bendravimui, abipusei pagarbai ir palaikančiai aplinkai puoselėti.
Taip pat skaitykite: Pasyvios agresijos priežastys
Psichologas John Gottman, tyrinėjęs porų santykius, sarkazmą ir panieką įvardijo, kaip vienais iš „keturių apokalipsės raitelių“, tai yra elgesio modelių, labiausiai griaunančių santykius. Kai pyktis pasireiškia pašaipomis ar subtiliais įgėlimais, partneriai ne tik tolsta vienas nuo kito, bet ir ima jaustis menkinami. Toks bendravimas palieka gilias emocines žaizdas.
Kaip reaguoti į pasyvią agresiją
Susidūrus su pasyviai agresyviu žmogumi gali kilti daug neigiamų emocijų. Geriausias būdas reaguoti į pasyvią agresiją yra inicijuoti pokalbį ir atvirai pasidalinti savo jausmais. Bandykite taktiškai, nepuolant, pasiteirauti kito apie jį ar ją kamuojančias problemas ir pasiūlykite kartu ieškoti sprendimo būdų. Neretai pasyvią agresiją kitas naudoja nesąmoningai, nes atvirai reikšti savo emocijas jam yra sudėtinga. Svarbu brėžti ribas, atspindėti tai, ką girdite ar pastebite ir kviesti pagarbiam, atviram dialogui. Svarbiausia, neatsakykite į pasyviai agresyvų elgesį tuo pačiu, tokiu būdu tikrai nieko nelaimėsite. Verčiau koncentruokitės į atviro ir saugaus santykio kūrimą.
Jei jaučiate pyktį, bejėgiškumą, kaltę, į pasyvią agresiją atsakykite aktyviu veiksmu ir pabandykite pradėti pokalbį. Įvardinkite savo jausmus, taip pat išsakykite prielaidas apie savo partnerio savijautą. „Suprantu, kad tu nesikalbi, nes pyksti ant manęs, bet tada aš jaučiuosi visiškai bejėgis ir neįsivaizduoju, kaip pakeisti šitą situaciją“.
Kaip sau padėti, jei pastebite pasyvią agresiją savyje
Pačiam atpažinti nuosavą pasyviai agresyvų elgesį yra labai sunku. Tačiau jei šalia jūsų vis atsiranda žmonių, kuriais jūs nuoširdžiai piktinatės, jei pastebite, kad jūs nuolat nusileidžiate kitiems, retai kada išreiškiate savo poziciją, nuolat atidėliojate ar užmirštate - pabandykite savo pyktį ir nepasitenkinimą išreikšti tiesiogiai. Gebėjimas laiku atpažinti ir tinkamai išreikšti pyktį suteikia vidinę laisvę, atveria galimybes dar tikslesniam susikalbėjimui ir augimui.
Jei pastebėjote, kad elgiatės pasyviai agresyviai, galite sau padėti:
Taip pat skaitykite: Elgesio strategijos
- Apmąstykite savo elgesį ir jo poveikį: Nustatykite situacijas, kuriose esate linkę elgtis pasyviai agresyviai ir pabandykite suprasti, kas skatina tokį elgesį. Tai gali būti stresas, jausmas, kad tavęs neišklauso, arba konfrontacijos baimė.
- Pažinkite savo emocinį pasaulį: Apskritai, savo emocinio pasaulio pažinimas yra tai, nuo ko verta pradėti. Tiesa, vienam tai padaryti gali būti nelengva, todėl pagalbos visada galima kreiptis į psichologą.
- Mokykitės tiesiai, bet pagarbiai reikšti savo jausmus ir mintis: Nebijokite aiškiai įvardinti savo poreikių. Poreikiai nebūtinai bus patenkinti, tačiau aplinkiniai supras, ko jums reikia.
- Būkite atviri, skatinkite nuoširdžius pokalbius su asmenimis, kuriais pasitikite: Priimkite grįžtamąją informaciją apie savo elgesį ir būkite pasirengę keistis.
- Būkite kantrūs ir nuosekliai praktikuokite sveikesnius bendravimo metodus: Žinoma, norint pakeisti elgesį, reikia nemažai laiko ir pastangų.
Pasyvi agresija darbo vietoje
Darbo vietoje iškilus problemai, kai kurie žmonės bijo ar nenori tiesiogiai konfrontuoti, todėl priverčia kitus pykti už juos. Tai - pasyvi agresija, kai vietoj tiesiogiai reiškiamo nepasitenkinimo ieškoma išorinių priežasčių.
Pasyviai agresyvų elgesį organizacijoje gali skatinti tam tikros elgesio normos, kultūra. Organizacinėje psichologijoje yra net specialus terminas „kaltinimo kultūra“ (angl. Culture of blame), kuriai būdinga paskalos ir gandai (užuot aptarus problemas tiesiogiai, jos ignoruojamos), atsakomybės vengimas, klaidų slėpimas ir kaltųjų paieška, t. y. siekis kaltę primesti kažkam kitam. Tokia kultūra sukuria puikią terpę pasyviai agresyviam elgesiui. Pavyzdžiui, jei susirinkime ignoruojama darbuotojo iškelta problema, tikėtina, kad tas darbuotojas bandys įrodyti ją egzistuojant kitais, netiesioginiais būdais. Nesaugi aplinka taip pat skatina pasyviai agresyvų elgesį.
Kadangi pasyviai agresyvaus elgesio giluminė priežastis - pažeista savivertė, pasitikėjimas, tai svarbiausia - juos stiprinti. Pripažinti savo stipriąsias savybes, tiesiog vertinti tai, kas ir koks aš esu, įsisąmoninti, kad aš esu tiek pat vertingas, kaip kiti, leisti sau pasirūpinti savimi ir suteikti sau teisę tenkinti savo poreikius ne paskutinėje vietoje.
Pasyvios agresijos skalė
Žurnale „Behavioral Sciences“ paskelbtame tyrime pateikiama pasyvios agresijos skalė, kurią sudaro trys skirtingos, bet persidengiančios tendencijos:
- Polinkis skatinti kritikuoti nemėgstamą asmenį.
- Polinkis vengti nemėgstamo asmens arba jį ignoruoti.
- Tendencija manipuliuoti nemėgstamu asmeniu, dažnai klastingais būdais.
Patarimai, kaip elgtis su pasyviai agresyviu žmogumi
- Nepriimkite asmeniškai: Pasyviai agresyvus elgesys nebūtinai yra nukreiptas į jus. Tai gali būti susiję su žmogaus vidinėmis problemomis.
- Nebūkite direktyvūs: Atkreipkite dėmesį į pasyvų elgesį ir leiskite asmeniui žinoti, kaip tai jus veikia.
- Neapsigaukite: Neatlikite klaidingo įsitikinimo, kad vien dėl to, jog elgiatės gražiai, pasyviai agresyvus žmogus pradės su jumis elgtis taip pat.
- Išlaikykite atstumą: Jei galite, apribokite asmeninį bendravimą iki būtino.