Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologijos alternatyvas, jų poveikį asmens augimui, tarpasmeniniams santykiams ir visuomenės raidai. Išnagrinėsime, kaip psichoterapija, dažnai ignoruojama eksperimentinės psichologijos, gali būti neišsemiamas šaltinis gilesniam žmonių prigimties supratimui. Taip pat aptarsime, kaip skirtingos psichoterapijos formos, tokios kaip trumpalaikė ir giluminė terapija, gali būti susijusios su motyvacijos teorija ir pamatinių poreikių patenkinimu.
Psichoterapija kaip Neišeikvota Aukso Kasykla
Abrahamas H. Maslowas teigė, kad eksperimentinė psichologija nepakankamai įvertina psichoterapiją kaip vertingą informacijos šaltinį. Sėkmingos psichoterapijos veikiami žmonės iš esmės keičiasi:
- Suvokimas ir mąstymas: Jie pradeda kitaip suvokti pasaulį ir mąstyti apie jį.
- Mokymasis: Keičiasi jų mokymosi būdai.
- Motyvacija ir emocijos: Jų motyvacija ir emocijos patiria transformaciją.
- Tarpasmeniniai santykiai ir požiūris į visuomenę: Jie užmezga kitokius santykius su kitais žmonėmis ir keičia savo požiūrį į visuomenę.
- Asmenybė: Jų charakteris (arba asmenybė) keičiasi tiek išoriškai, tiek iš esmės.
- Fizinė sveikata ir intelektas: Yra net įrodymų, kad pagerėja jų fizinė sveikata ir kartais net padidėja intelekto koeficientas.
Nepaisant šių reikšmingų pokyčių, psichoterapija dažnai ignoruojama pagrindinėse psichologijos srityse.
Psichoterapinių Santykių Analizė
Psichoterapiniai santykiai gali būti analizuojami kaip socialinių ar tarpasmeninių santykių atvejis - kaip socialinės psichologijos šaka. Pacientai ir psichoterapeutai gali bendrauti trimis pagrindiniais būdais:
- Autoritarinis: Terapeutas nustato kryptį ir sprendimus.
- Demokratinis: Pacientas ir terapeutas bendradarbiauja priimant sprendimus.
- Laissez-faire: Terapeutas suteikia pacientui visišką laisvę veikti.
Kiekvienas iš šių būdų gali būti naudingas tam tikru terapijos etapu.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichoterapijos Tikslų ir Siekių Analizė
Nuodugni terapijos tikslų ir siekių analizė atskleidžia šiuolaikinės asmenybės teorijos trūkumus, suabejoja mokslo dogma, kad moksle vertybėms nėra vietos, atskleidžia medicinos pripažintų sveikatos, ligos, terapijos ir gydymo sampratų ribotumus ir parodo, kad mūsų kultūrai vis dar trūksta patikimos vertybių sistemos.
Pagrindiniai Psichoterapijos Būdai
Psichoterapija gali vykti septyniais pagrindiniais būdais:
- Per išraišką: Veiksmo užbaigimas, įtampos sumažinimas, katarsis.
- Per pamatinių poreikių patenkinimą: Paramos suteikimas, padrąsinimas, apsauga, meilė, pagarba.
- Per grėsmės pašalinimą: Apsauga, geros socialinės, politinės bei ekonominės sąlygos.
- Per įžvalgumo ugdymą, pažinimą ir supratimą.
- Per įtaigą arba valdžią.
- Per tiesioginę kovą su simptomais: Elgesio terapija.
- Per pozityvų savęs aktualizavimą, individuaciją, augimą.
Svarbu atskleisti sąryšius tarp terapijos duomenų ir motyvacijos teorijos. Paminėtina, kad pamatinius poreikius daugiausia patenkina tik kiti žmonės, tad ir terapija turėtų būti atliekama daugiausia tarpasmeniniu pagrindu.
Trumpalaikė ir Giluminė Terapija
Trumpalaikė terapija dažniausiai orientuota į poreikių patenkinimą, o psichoanalitinė (giluminė) terapija - į įžvalgą. Tačiau net ir įžvalgos terapijos tikslas yra padėti pacientui pripažinti gerus tarpusavio santykius ir galimybę patenkinti poreikius. Įžvalga veiksminga tik todėl, kad įvyksta motyvaciniai pokyčiai.
Poreikių patenkinimas galimas daugelyje nespecialių situacijų, tokių kaip santuoka, draugystė, bendradarbiavimas, mokymas ir kt. Tai atveria kelią išplėsti „mėgėjišką”, neprofesionalią terapiją. Šiuo metu įžvalgos terapija yra be išimties profesionalus dalykas, kuriam reikia specialaus pasirengimo.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Bendroji Psichologijos Teorija ir Psichoterapija
Psichoterapija turėtų remtis pagrįsta bendrąja psichologijos teorija, o ta psichologinė teorija privalo praplėsti savo ribas, kad galėtų tinkamai prisiimti šią atsakomybę. Atsižvelgiant į žinomus faktus, neįmanoma sukurti jokios grynai kognityvinės arba grynai neasmenybinės psichoterapijos teorijos.
Psichoterapijos Egzistavimas Istorijoje
Psichoterapija egzistavo nuo pat visuomenės susikūrimo. Šamanai, žyniai, raganos, bendruomenės išmintingi senoliai, dvasininkai, guru, o dabartinėje Vakarų civilizacijoje gydytojai dažnai darydavo tokį poveikį, kokį šiandien vadiname psichoterapiniu. Didieji religiniai vadai ir religinės organizacijos įsitvirtindavo ne tik todėl, kad išgydydavo didelę psichopatologiją, bet ir subtilesnius charakterio bei vertybių sistemos sutrikimus.
Neatitikimas Tarp Teorijos ir Praktikos
Šiandien egzistuoja neatitikimas tarp teorijos ir praktikos. Įvairios psichologijos mokyklos ginčijasi, tačiau savo klinikiniame darbe psichologas susitiks su pacientais, kuriuos išgydė kiekvienos iš šių psichologijos mokyklų atstovai. Tačiau lygiai taip pat lengva kaupti ir šių mąstymo mokyklų nesėkmių pavyzdžius.
Analitikų Skirtumai
Net vienai mokyklai, tarkime, klasikinei Freudo psichoanalizei, priskiriami analitikai gali labai skirtis ne tik savo sugebėjimais, bet ir gydymo rezultatais. Yra puikių analitikų, kurie daug pasiekia kaip mokytojai ir autoriai, tačiau nėra išgydę nė vieno paciento, o kiti nieko nėra parašę, bet sėkmingai gydo pacientus.
Psichoterapijos Rezultatų Tyrimas
Apklausiant žmones, kurie išbandė psichoanalizę arba buvo gydyti kitokių rūšių terapijomis, galima gauti vertingos informacijos apie terapijos rezultatus. Iš 34 apklaustų asmenų, 24 tiesiai teigiamai įvertino savo patirtį, o kiti nurodė įvairias problemas ir iššūkius, susijusius su terapija.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Terapinis Poveikis Be Žodžių
Kartais terapinius rezultatus matome terapeutui neištarus nė vieno žodžio.
Gyvenimo Patirtys Kaip Terapija
Kai pacientai gana jauni, paprastos didesnės gyvenimo patirtys gali turėti jiems terapinį poveikį tikrąja šio žodžio prasme. Sėkminga santuoka, sėkmė tinkamai pasirinktame darbe, gerų draugysčių puoselėjimas, tėvystė, patirtos nelaimės ir sunkumų įveikimas gali sukelti gelminius charakterio pokyčius, padėti atsikratyti simptomų net ir be profesionalaus terapeuto pagalbos.
Terapinis Parengimas
Daug pacientų gydo ar bent jau teikia jiems pagalbą žmonės, neturintys terapinio parengimo arba parengti nepakankamai. Tačiau kartais net ir nemokšiškos pastangos būdavo sėkmingos.
Motyvacinė, Tarpasmeninė Teorija
Svarbu pabrėžti ne tai, kas buvo sąmoningai pasakyta ar padaryta, bet tai, kas buvo padaryta nesąmoningai ir nesąmoningai suvokta. Visais atvejais terapeutą domino pacientas, jis dėl jo nerimavo, stengėsi padėti šitaip įrodydamas pacientui, kad šis vertingas bent jau vieno asmens požiūriu. Kadangi visais atvejais psichoterapeutas buvo suvokiamas kaip išmintingesnis, vyresnis, stipresnis ar sveikesnis, pacientas taip pat galėjo jaustis saugesnis ir daugiau saugomas, todėl ne toks pažeidžiamas, ne toks neramus.
Pamatinių Poreikių Patenkinimas
Jei papildytume geriau žinomas terapines determinantės (tokias kaip įtaiga, katarsis, įžvalga, naujesnės elgesio terapijos ir t.t.) kur kas svarbesnį vaidmenį priskirdami pamatinių poreikių patenkinimui, įstengtume paaiškinti kur kas daugiau, negu galėtume paaiškinti remdamiesi vien tik šiais jau žinomais procesais.
Santykių Analizė
Analizuojant žmonių santykius, mums neišvengiamai kils būtinybė, taip pat ir galimybė skirti gerus ir prastus santykius. Tokį skyrimą labai vaisingai galima atlikti atsižvelgiant į tai, kaip pamatinius poreikius patenkina konkretus santykis. Šių poreikių negali patenkinti medžiai, kalnai, net šunys. Tik kitas žmogus gali suteikti mums tiek pagarbos, saugumo ir meilės, kad mus tai visiškai patenkintų, ir tik mes galime visiškai patenkinti šiuos kitų žmonių poreikius. Būtent tai ir suteikia vieni kitiems geri draugai, laimingi įsimylėjėliai, geri tėvai ir vaikai, geri mokytojai ir moksleiviai.
Geros Draugystės Vertė
Geros draugystės tikrosios vertės sąmoningai galima net nesuvokti, tačiau tai jos ne-sumažina, taip pat gali būti nesuvokta ir terapinė analizuojamo santykio vertė, tačiau jo poveikio tai nemenkins.
Geri Tarpasmeniniai Santykiai
Jei gerą draugystę (tarp žmonos ir vyro, tarp tėvų ir vaiko, tarp vyrų) laikytume gerų tarpasmeninių santykių paradigma ir paanalizuotume ją šiek tiek išsamiau, atskleistume, kad šie santykiai suteikia daug daugiau įvairių rūšių pasitenkinimo negu tie, apie kuriuos jau kalbėjome. Abipusis atvirumas, pasitikėjimas, sąžiningumas, gynybiškumo nebuvimas, be tiesioginės savo vertės, turi dar ir papildomą išraiškos, katarsinės iškrovos vertę. Sveika draugystė taip pat leidžia žmogui pasijusti pasyviam, atsipalaiduoti, pabūti vaikiškam ir paikam, kadangi jei nejaučiame pavojaus, jei mus myli ir gerbia tokius, kokie esame, o myli ne už mūsų fasadą, kurį rodome, ne už mūsų atliekamą vaidmenį, mes galime būti tokie, kokie esame iš tiesų: silpni, kai jaučiamės silpni, apsaugoti, kai jaučiamės sutrikę, vaikiški, kai jaučiamės vaikiški.
Porų Santykiai
Jei juose yra problemų, prieš kurias kasdieniame gyvenime užsimerkiama, akimirkomis, kai žmonės atsitraukia nuo kasdienių rūpesčių, leidžia laiką su partneriu, bendrauja, jos tampa akivaizdžios. Svarbu įvertinti tai, ar poros konfliktai yra konstruktyvūs. Bet kokios įtampos, nesutarimo metu svarbiausia - informuoti partnerį apie save, kaip jūs jaučiatės, o ne imtis jį kritikuoti. Tai padeda lengviau išspręsti konfliktinį klausimą, o ilgalaikėje perspektyvoje partneriui padeda jus geriau pažinti. Labai svarbu nepamiršti, kad žmonės operuoja skirtingomis reikšmėmis.
Vienišumas
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad 20-30 proc. gyventojų dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Vienatvę patiria ir jaunuoliai, o amžiaus grupėje vieniši jaučiasi maždaug trečdalis. Kenksminga gali būti ne tik vienatvė, bet ir toksiški santykiai. Būti vienam nelygu jaustis vienišam. Vienatvė turi ir teigiamą, ir neigiamą puses. O jaustis vienišas gali ir tarp žmonių.
Depresija
Depresija - tai afektinis nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika (liūdesys, prislėgtumas), sulėtėjęs mąstymas, prislopę judesiai, miego sutrikimai, suicidinės mintys, socialinio gyvenimo sunkumai. Depresija sergantis žmogus jaučiasi beviltiškai. Jį kamuoja ne tik liūdesys, bet ir nuolatinis energijos trūkumas. Sveikam žmogui jėgas sugrąžina miegas, o sergantis depresija ne tik turi su juo problemų (miegas būna sutrikęs, nekokybiškas), bet ir atsibunda pavargęs.
Nerimas
Nerimas yra intensyvus diskomforto, kad kažkas negerai, potyris. Kai kurių nepaleidžia jausmas, lyg kažkas visą laiką neduotų ramybės, o kitus užgriūna stiprus, kartais panikos priepuolius sukeliantis nerimas. Stresas ir nerimas yra panašios sąvokos, bet jos turi ir skirtumų: stresas yra labiau susijęs su iššūkiais, su kuriais reikia susidoroti jau dabar, o nerimas kyla tada, kai jaudinamės dėl to, kas mums gali nutikti ateityje.
Patarimai Kaip Sumažinti Nerimą ir Depresiją
- Sumažink stresą savo gyvenime.
- Išspręsk savo problemas, atlik tai, ką atidėliojai.
- Kasdien bent po 20 min. pagulėk ramioje aplinkoje giliai kvėpuodamas.
- Dažniau taikyk dėmesingo įsisąmoninimo principus.
- Vienu metu daryk tik vieną dalyką.
- Daugiau judėk. Fizinis aktyvumas rekomenduojamas turint bet kokį psichikos sutrikimą, rekomenduojamas ir jo neturint.
- Dažniau juokis.
- Dažniau pabūk tyloje, kad įsiklausytum į save, sugrįžtų dvasinė ramybė.
Negatyvus Kelias Į Laimę
Jei nesame užtikrinti ateitimi, geriausias būdas - tikėtis blogesnio ateities scenarijaus, o ne geresnio. Tikėkitės geriausio, bet būkite pasiruošę ir blogiausiam. Numatykite, kad gali iškilti nesutarimų giminių susibūrime, kad per atostogas dažnos finansinės problemos, kiti nesklandumai, tačiau džiaukitės jomis, džiaukitės gyvenimu.
FOMO (Baimė Praleisti)
FOMO (eng. Fear of missing out; liet. Baimė praleisti) - jausmas, kurį pažįsta daugelis. Tai nerimas, kad praleidžiame kažką svarbaus, ką kiti patiria. FOMO nėra liga, tai labiau kultūriškai paplitęs terminas. Bet nepaisant to, tai yra apie sunkumą, apie tą baimę, apie nerimą kažką prarasti, kažką praleisti.
Psichologų Asmeniškumas
Psichologijoje, skirtingai nei fizikoje, biologijoje, astronomijoje ar kardiologijoje, labai daug asmeniškumo. Kiekvienas psichologas, pasirenkantis, tobulinantis ar kuriantis savo teoriją, sąmoningai (arba ne) visų pirma apibendrina ir vertina savo asmeninę patirtį: vaikystę, artimųjų elgesį, savo paties elgesį ir įveiktus (arba ne) gyvenimo iššūkius.
tags: #psichologija #bloga #alternatyva