Įvadas
Muzika - tai universali kalba, kurią supranta kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, kultūros ar tautybės. Nuo pat ankstyvos vaikystės, dar nemokant skaityti ar rašyti, daugelis iš mūsų patiria muzikos poveikį. Tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau kaip iš tiesų muzika veikia smegenis ir padeda vaikams tobulėti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip muzika gali būti naudojama emocijų ugdymui, kokią įtaką ji daro vaikų raidai ir kokie moksliniai tyrimai patvirtina šį poveikį.
Muzikos Poveikis Smegenų Vystymuisi
Apie muzikos poveikį smegenų vystymuisi kalbama jau seniai, o naujausi tyrimai atskleidžia, kad muzikos klausymasis nuo ankstyvos vaikystės turi teigiamą poveikį smegenims ir asmenybės raidai. Viename 2016 m. atliktame tyrime nustatyta, kad muzikos klausymasis ankstyvoje vaikystėje gali padėti paspartinti smegenų vystymąsi, ypač kalbant apie mokymąsi kalbėti ir skaityti.
JAV Nacionalinės muzikos prekybininkų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad vaikai, kurie mokosi groti muzikos instrumentu, mokyklą paprastai baigia geresniais rezultatais, nei vaikai, kurie to nedaro.
Tyrimai, atlikti naudojantis elektroencefalografu, vertinančiu smegenų veiklos aktyvumą klausantis muzikai, atskleidžia, kad skirtingos muzikos skambėjimas aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Pavyzdžiui, pakili muzika aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, liūdna - kairįjį.
Muzika ir Emocinis Intelektas
Kaip ir kitų įgūdžių, emocijų suvokimo ir reguliavimo tenka mokytis. Muzika gali pasitarnauti ir emocijų suvokimo tobulinime. Vaikai, kurie dažnai klausosi muzikos ar mokosi groti kokiu nors instrumentu, paprastai pasižymi didesne empatija kitiems, geba geriau išreikšti savo jausmus ir susidoroti su neigiamomis emocijomis - pykčiu, nerimu ir pavydu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Scherer ir Zentner (2001) teigia, kad muzika emocine prasme atlieka dvejopą rolę - koduoja ir perduoda bei sukelia emociją. Tai, kokią emociją individualus muzikinis kūrinys koduoja, priklauso nuo skirtingų su muzika siejamų charakteristikų visumos. Čia išskiriami individualūs garsai ir tonai, muzikos tempas, ritmas, garsumas. Tačiau tai, kokią emociją muzikinis kūrinys sukels klausytojui, gali nustebinti. Perteikimas gali priklausyti nuo kūrinio atlikimo vietos, laiko ir motyvo.
Van den Tol ir Ritchie (2014) nurodo, kad kai kurie kūriniai, dėl jų asociacijos su įvairiais visuomeniniais įvykiais (pvz., religinės ceremonijos), gali kelti nuspėjamas emocijas, tačiau muzikos savybė sukelti prisiminimus gali kurti ir nenuspėjamas reakcijas bei individualias emocijas dėl asmeninių klausytojo patirčių. Kita vertus, klausytojai dažniausiai muzikos klausosi jau turėdami vienokį ar kitokį emocinį foną.
BRECVEM Modelis: Kaip Muzika Veikia Emocijas
Tam, kad suvokti, kaip muzika geba paveikti mūsų emocinę savijautą, Juslin & Västfjäll’s (2010) sukonstravo BRECVEM modelį, kuris apima šiuos procesus:
- Smegenų kamieno refleksas (Brain Stem Reflex) - žymi procesą, kurio metu smegenų kamienas perima muzikos akustines savybes kaip galimo svarbaus ar neatidėliotino įvykio signalą.
- Vertinimo sąlygotumas (Evaluative Conditioning) - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia teigiamą ar neigiamą emociją su kuria kūrinys buvo pakartotinai asocijuojamas.
- Emocinis užkratas (Emotional Contagion) - žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia emociją, nes klausytojas suvokia emocinę muzikos išraišką.
- Vizualiniai įsivaizdavimas (Visual Imagery) - žymi procesą, kurio metu klausytojui emocijos kyla dėl mintyse kuriamų vaizdinių.
- Epizodinė atmintis (Episodic memory) - žymi procesą, kurio metu klausytojui kyla emocijos, nes muzika sukelia atsiminimus apie konkretų gyvenimo įvykį.
Muzika ir Terapija
Muzika gali būti naudojama ne tik emocijų ugdymui, bet ir terapiniams tikslams. Muzikos terapija - tai specializuota sritis, kurioje muzika naudojama siekiant pagerinti fizinę, emocinę, kognityvinę ir socialinę sveikatą.
Teramuzika - tai laida, skirta visiems, besidomintiems muzikos ir kitų meno sričių, dailės, teatro, šokio terapiniu poveikiu žmogaus fizinei bei emocinei sveikatai. Laidą rengia profesionali džiazo atlikėja bei diplomuota muzikos terapeutė Laura Budreckytė, kurios tikslas supažindinti klausytojus su menų poveikiu žmogui, taip pat pakviesti praktiškai išbandyti muzikos terapijos improvizacijos metodus klausantis Teramuzika laidos.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Pavyzdžiui, muzikos terapija vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų bei elgesio sutrikimų, gali padėti išreikšti bei labiau pažinti savo emocijas. Siekiant padėti tokiems vaikams, ypač svarbus visos vaiko aplinkos bendradarbiavimas.
Muzika Mokyklose ir Socialinės Iniciatyvos
Muzikinis ugdymas yra ne ką mažiau svarbus už kitas disciplinas - matematiką ar kalbas. Vis dėlto, galimybės išmokti groti, dainuoti ir mėgautis muzika suteikiamos ne visose mokymo įstaigose - trūksta lėšų kokybiškiems instrumentams ir garso aparatūrai.
Būtent dėl šios problemos, jau trečius metus iš eilės „X faktorius“ drauge su lietuvišku mažmeninės prekybos tinklu „Norfa“ rengia socialinę iniciatyvą „Muzika suartina“. Projekte gali dalyvauti visi: gimnazijos, muzikos mokyklos, vaikų ir jaunimo centrai ar netgi kultūros namai. Nugalėtojų laukia muzikavimo patalpų ir instrumentų atnaujinimas.
Taip pat įsibėgėjo tarptautinis eTwinning projektas „Emocijų ir Muzikos Natos“ / „Emotions and Music Notes“, kartu su partneriais iš Turkijos Kirikale miesto, Seher Vuslat Aytemiz pradinės mokyklos.
Tyrimų Rezultatų Įvairovė
Žvelgiant į tyrimus, atliktus šia tema, pastebima didi rezultatų įvairovė. Pavyzdžiui, Hunter ir kt. (2010) atlikę tyrimą su skirtingomis liūdesį (minoras ir lėtas tempas) ar laimę (mažoras ir greitas tempas) koduojančiomis muzikinėmis ištraukomis atrado, kad dalyviai savas emocijas vertino padidėjusiu laimės lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios laimę ir padidėjusiu liūdesio lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios liūdesį. Visgi, liūdna muzika, kaip teigia Vuoskoski ir kt. (2012), gali kelti ne tik neigiamas emocijas. Multikultūriniame kontekste Cowen ir kt.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis