Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologijos klinikos Vilniuje, įskaitant Užupyje esančias įstaigas, atsižvelgiant į psichologinės pagalbos svarbą šiuolaikiniame gyvenime. Straipsnyje remiamasi "Asmens sveikatos klinikos" specialistų įžvalgomis, taip pat pateikiama informacija apie kitas Vilniaus grožio ir sveikatos priežiūros įstaigas, kurios gali būti naudingos sprendžiant psichologines problemas.
Tėvų Įtaka Suaugusiųjų Gyvenime
Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje. Kol gyvi tėvai, juos lankome ar apleidžiame, sutariame ar pykstamės, diskutuojame ar konfliktuojame. Netekę vis tiek jaučiame jų įtaką, prisimename su ilgesiu ar nuoskauda, jų vaizdinys vienaip ar kitaip įsilieja į mūsų gyvenimą: gal „mane tėvai taip išmokė“, o gal „nenoriu gyventi kaip mano tėvai“.
Santykiai su tėvais tęsiasi ir suaugus, nors ir keičiasi su laiku, atsižvelgiant į fizinį ir emocinį atstumą, taip pat į asmeninę raidą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Tarozienė iš „Asmens sveikatos klinikos“ pabrėžia, kad santykiai su realiu tėvu gali skirtis nuo psichologinio tėviškojo įvaizdžio, kuris formuojasi per visą gyvenimą. Be to, „tėvų“ sąvoka apima ne tik biologinius tėvus, bet ir kitus emociškai reikšmingus asmenis, tokius kaip globėjai, giminaičiai, mokytojai ar net kaimynai. Santykiai su tėvais yra ašis, aplink kurią kuriami kiti gyvenimo santykiai.
Kartais suaugę vaikai elgiasi priešingai nei tėvai, tačiau tai gali būti desperatiškas noras skirtis nuo jų, ieškant naujų idealų ir tėviškų figūrų, pagal kurias konstruojamas vidinis pasaulis ir santykiai su aplinkiniais. Ieškoma būdų, kaip išvengti ankstesnių elgesio modelių atkartojimo tapatinantis su kažkuo kitu. „Ir tada kyla klausimas, kas tampa tomis tėviškomis figūromis ir idealais, pagal kuriuos konstruojame savo vidinį pasaulį ir ryšius su aplinkiniais“, - sako psichoterapeutė.
Iš tėvų „paveldime“ ne tik akių spalvą ar plaukų formą, bet taip pat mintis apie save, kitus žmones, gyvenimą, emocinio reagavimo ir santykių palaikymo modelius. Santykiai su tėvais neišvengiamai išlieka visų kitų gyvenimo santykių kūrimo ašimi.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Suaugusių Vaikų ir Tėvų Santykių Etapai
V. Tarozienė išskiria tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus:
Atsiskyrimas nuo branduolinės šeimos ("tuštėjančio lizdo" laikas). Šis laikotarpis kupinas pokyčių ir išgyvenimų tiek vaikams, tiek tėvams. Vaikai tyrinėja gyvenimą, pradeda karjerą ir kuria asmeninius ryšius, o tėvai atranda naujas veiklas ir permąsto gyvenimo prasmę. Emocinis ir fizinis atstumas tarp tėvų ir vaikų gali padidėti. Lengviausiai atpažįstamas yra jauno suaugusio žmogaus atsiskyrimas nuo branduolinės šeimos, vadinamasis „tuštėjančio lizdo“ laikas.
Šis laikotarpis abiem pusėms kupinas pokyčių bei išgyvenimų. Tiek vaikams, tiek tėvams išsiskyrimas gali kelti liūdesį ir ilgesį, o kartu atverti jaudinančias naujas galimybes.
Tėvai atsisveikina su aktyvia tėvyste, tad atsiranda galimybė įsitraukti į naujas ar primirštas veiklas. Gali sustiprėti poreikis formuluoti ateinančio gyvenimo etapo uždavinius, naujai permąstyti gyvenimo prasmės klausimus. „Tėvų porai svarbu ir toliau stiprinti tarpusavio ryšius, siekti bendrų tikslų“, - pastebi psichoterapeutė.
Jaunas suaugęs žmogus šiuo metu įgyvendina savo raidos uždavinius: tyrinėja gyvenimą ir mokosi plačiąja prasme. Pradeda profesinę karjerą, kuria profesinius ir asmeninius ryšius.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Pasak psichoterapeutės, šiuo laikotarpiu tiek emocinis, tiek fizinis atstumas tarp tėvų ir vaikų natūraliai gali padidėti. Abi pusės gali pajusti laisvę ir norą atitolti, tyrinėti savo asmeninę gyvenimo erdvę, norus ir poreikius, išnaudoti santykių su kitais žmonėmis, vietomis ir patirtimis teikiamas galimybes. Gal net nesąmoningai patikrinti, kiek toli ir ilgai gali būti atskirai.
Sugrįžimas. Po savęs paieškų ateina noras sugrįžti į šeimą platesniąja prasme, kai susitinka suaugę lygiaverčiai asmenys. Poreikis suartėti kyla atsiradus bendram tikslui, pavyzdžiui, auginant vaikus ar rūpinantis bendrais reikalais. Tai gali būti kūrybingo ir produktyvaus bendradarbiavimo laikotarpis, kai perduodama patirtis ir vertybės. Antrąjį suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapą psichoterapeutė sieja su „sugrįžimu“.
Po kelionių ir savęs paieškų, jeigu santykiai yra pakankamai sveiki ir gyvybingi, anksčiau ar vėliau turėtų ateiti noras „sugrįžti į šeimą“. „Kalbu ne apie fizinį suaugusių vaikų grįžimą į tėvų namus, nors toks noras irgi gali kartotis, bet apie šeimos susibūrimą draugėn platesniąja prasme, kai susitinka suaugę lygiaverčiai asmenys“, - sako V. Tarozienė.
Poreikis suartėti dažnai kyla atsiradus bendram tikslui, pavyzdžiui, auginti trečiąją kartą, kuo nors drauge rūpintis. Vaikų auginimas nuo seno yra bendruomeninis darbas. Tuo tikslu dažnai atsigręžiama į tėvus, senelius, kitus artimus žmones. Jei santykiai su giminaičiais komplikuoti, „šeima“ tampa draugai, kaimynai, kolegos.
Pradėjus rūpintis jaunesniąja karta, taip pat bendruomenės, visuomenės, krašto, tautos reikalais, kyla natūralus poreikis suartėti su žmonėmis, kurie šioje veikloje turi daugiau patirties ir nori ja pasidalinti.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sėkmės atvejais tai kūrybingo ir produktyvaus tėvų ir suaugusių vaikų bendradarbiavimo laikotarpis. Perduodama net kelių kartų sukaupta patirtis, tradicijos, vertybės, o vaikai visa tai gali kūrybingai papildyti.
Pasak psichoterapeutės, čia biologinis amžius netenka aktualumo. Svarbiausia šiame procese yra bendro tikslo siekimas, patirtis ir bendradarbiavimas, kurie įtraukia ir praturtina visus santykio dalyvius.
Atsitolimas ir atsisveikinimas. Bėgant metams didėja tėvų ir vaikų fizinių bei psichinių susirgimų bei mirties tikimybė. Aktualūs tampa rūpinimosi ir priežiūros klausimai.
Trečias tėvų ir suaugusių vaikų santykių etapas susijęs su dar vienu atitolimu ir atsisveikinimu. Bėgant metams neišvengiamai didėja tiek tėvų, tiek amžėjančių vaikų fizinių ir psichinių susirgimų bei mirties tikimybė.
Akivaizdu, kad aktualesni darosi rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai. „Kartais susiklosto paradoksali situacija, kad vaikai ir tėvai šiuo laikotarpiu suartėja fiziškai, tačiau psichologinis jų atstumas didėja, nes kuri nors pusė dėl prastos sveikatos nebegali atpažinti savo artimųjų, palaikyti prasmingo ryšio“, - pastebi V. Tarozienė.
Tradicinės šeimos ir bendruomeninio gyvenimo vertybes puoselėjančiose kultūrose įprasta, kad šeimos nariai rūpinasi vieni kitais, o tėvų priežiūra senatvėje laikoma vaikų pareiga. Tačiau šiandien gyvename postmodernioje ir globalioje visuomenėje, kur fizinio artumo ir tiesioginės priežiūros lūkesčius ne visada pavyksta išpildyti. Dažnai vaikai gyvena toli nuo tėvų ir fiziškai negali jiems padėti. Arba darbingo amžiaus asmenys neturi galimybių savarankiškai rūpintis sergančiais artimaisiais.
Pagerėjus gydymo bei slaugos sąlygoms, taip pat paslaugų prieinamumui, tenka pasvarstyti, kur, namuose ar įstaigoje, pagyvenusio ar sergančio artimojo gyvenimo kokybė bus geresnė. Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad šie klausimai neretai kelia įtampą ir gali tapti nesutarimų bei konfliktų šeimoje priežastimi.
Psichologinė Pagalba ir Panikos Atakos
Netikėtai užklupusi koronaviruso pandemija sukėlė visuomenėje nerimą, įtampą ir nesaugumo jausmus. Psichiatrė Lina Matutytė iš „Asmens sveikatos klinikos“ pastebi, kad jos praktikoje daugėja atvejų, kai besikartojantys panikos priepuoliai ištinka jaunus žmones. Panikos atakos gali būti susijusios su stresiniais gyvenimo įvykiais, netektimis, taip pat su katastrofinėmis fiziologinių pojūčių interpretacijomis užsikrėtus koronavirusu.
Panikos priepuoliai paprastai prasideda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Didesnę riziką susirgti panikos sutrikimu turi moterys bei asmenys, kurių šeimoje jau yra tokių atvejų. Ankstyvos trauminės patirtys, nepalankios vystymosi sąlygos vaikystėje, dabartiniai gyvenimo sunkumai, netektys, skyrybos, individualus nervų sistemos jautrumas - visa tai turi įtakos panikos priepuolio atsiradimui.
Pajutus pirmuosius panikos priepuolio požymius, svarbu sau aiškiai įsivardinti, kas su manimi vyksta. Kad tai yra panikos priepuolis ir ši būsena praeis. Galima bandyti nukreipti dėmesį nuo kūno pojūčių į aplinką, taikyti kvėpavimo, relaksacijos technikas. Efektyviausi gydymo būdai yra medikamentinis gydymas ir psichoterapija.
Vilniaus Psichologinės Pagalbos Įstaigos
Vilniuje veikia įvairios įstaigos, teikiančios psichologinę pagalbą:
- "Asmens sveikatos klinika" (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) teikia nuotolines ir gyvas psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes.
- InMedica Psichikos sveikatos centras, Giedraičių g.
- ŠV. KRISTOFORO KLINIKA,
- "Kardiolitos klinikos"
- AFFIDEA KLINIKA,
- I. R. Psichiatro Mindaugo Šablevičiaus kabinetas
Taip pat Vilniuje veikia ir kitos grožio bei sveikatos priežiūros įstaigos, kurios gali būti naudingos sprendžiant psichologines problemas:
- Grožio studija Simona: Šiaurės miestelyje (Ulonų g. 5) teikia depiliacijos, mezoterapijos, veido valymo ir anticeliulitines procedūras.
- Femi Age Skin Care: Antakalnyje teikia plaukų šalinimo lazeriu paslaugas.
- URB STUDIO: Šalia Šeimyniškių g. teikia kosmetologines procedūras.
- Kosmetologija Visiems: Vilniaus centre teikia profesionalias grožio paslaugas.
- Greenas: Siūlo plataus profilio paslaugas: kirpimo, šukavimo, plaukų dažymo, makiažo, kosmetologo, masažo, pedikiūro - manikiūro.
Indrijos Aškelovičienės Įžvalgos apie Šeimą ir Karjerą
Indrija Aškelovičienė, penkių vaikų mama ir SELF Terapijos klinikos verslui įkūrėja, dalijasi savo patirtimi apie šeimos ir karjeros suderinimą. Ji pabrėžia partnerystės su vyru svarbą, taip pat atvirumą ir sąmoningumą santykiuose su vaikais ir kolegomis.
Indrija teigia, kad organizacijos vis dar gerai moka siekti užsibrėžtų rezultatų, tačiau dažnai pasiektų rodiklių kaina tampa per didelė - komandų efektyvumas smunka, geriausi ekspertai išeina, darbuotojų kaita auga, naujų talentų vis sunkiau pritraukti, pokyčiams suvaldyti nebepakanka turimų resursų. Viena krizė po kitos, nepraėjo be pasekmių, gyvenime atsirado per daug neapibrėžtumo ir per mažai saugumo.
tags: #psichologijos #klinika #uzupupyje