Įvadas
Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Šiandieninėje visuomenėje psichologija vaidina itin svarbų vaidmenį, turėdama įtakos įvairioms gyvenimo sritims - nuo sveikatos ir švietimo iki verslo ir technologijų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime psichologijos mokslo sampratą, jo tikslus, tyrimo metodus, šakas ir pagrindines mokyklas, siekiant geriau suprasti šio dinamiško ir nuolat besivystančio mokslo esmę.
Psichologijos Samprata ir Tikslai
Psichologija apibrėžiama kaip mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės, psichologija siekia suprasti žmogaus psichiką arba elgesį, nors tai priklauso nuo atskirų psichologų teorinės orientacijos.
Pagrindiniai psichologijos mokslo tikslai yra šie:
- Aprašyti psichikos ir elgesio ypatybes: Stebint psichikos reiškinius ir elgesį, siekiama suprasti, kas sudaro stebimą fenomeną.
- Paaiškinti psichikos ir elgesio priežastis: Remiantis pastebėtais ryšiais, aiškinama, kodėl buvo gauti būtent tokie duomenys.
- Prognozuoti psichikos ir elgesio ypatumus: Žinant, kas vyksta ir kodėl, galima daryti prielaidas apie tai, kas bus ateityje.
- Tobulinti žmogaus veiklą: Siekiama kontroliuoti elgesį ir pagerinti asmens gyvenimą.
- Tobulinti žmogus-mašina veiklą: Taikant psichologijos žinias, siekiama optimizuoti sąveiką tarp žmogaus ir technologijų.
- Nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose: Tiriami psichologiniai aspektai, kurie pasireiškia kritinėse situacijose.
- Elgesio korekcija: Psichologijos metodai naudojami nepageidaujamam elgesiui keisti.
Psichikos Struktūra ir Reiškiniai
Psichika - tai gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai, būsenos ir savybės.
- Psichiniai procesai yra dinamiški reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus. Tai apima pažinimo (pojūčius, suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę), jausmų (emocijas, nuotaikas, afektus) ir valios (motyvaciją, sprendimų priėmimą, veiksmų kontrolę) procesus.
- Psichinės būsenos yra pastovesni reiškiniai nei psichiniai procesai, susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje).
- Psichinės savybės yra sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).
Taip pat svarbu paminėti, kad psichikoje egzistuoja įsisąmoninti ir neįsisąmoninti reiškiniai. Neįsisąmoninti reiškiniai veikia žmogų, tačiau jis to nesupranta ir negali paaiškinti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologijos Tyrimo Metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, leidžiantys objektyviai ir patikimai tirti psichikos reiškinius. Pagrindiniai metodai yra šie:
- Stebėjimas:
- Introspekcija: Savo paties vidinio gyvenimo stebėjimas.
- Eksterospekcija: Išorinis, kitų žmonių gyvenimo stebėjimas.
- Eksperimentas:
- Natūralusis: Tyrimas atliekamas įprastinėje tiriamajam aplinkoje, nežinant, kad yra stebimas.
- Laboratorinis: Tyrimas atliekamas kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje.
- Pokalbis: Naudojamas tiriant žmogaus interesus, poreikius.
- Anketa: Raštu sužinoma informacija.
- Testas: Standartizuotos užduotys, skirtos įvertinti tam tikras psichines savybes ar funkcijas.
- Veiklos produkto analizė: Tiriami žmogaus veiklos rezultatai, siekiant įvertinti jo psichologines ypatybes.
- Biografija: Analizuojami žmogaus gyvenimo įvykiai, siekiant suprasti jo asmenybės raidą.
Psichologijos Mokslo Šakos
Psichologija yra labai platus mokslas, apimantis daugybę skirtingų šakų, kurių kiekviena specializuojasi tam tikroje srityje. Pagrindinės psichologijos šakos yra šios:
- Bendroji psichologija: Teoriškai ir empiriškai tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius, įtvirtina svarbiausias psichologijos sąvokas, kuria jų sistemą, pagrindžia tyrimo principus ir metodus.
- Raidos psichologija (Amžiaus tarpsnių psichologija): Tiria žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties, apimdama vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir senyvo žmogaus psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
- Pedagoginė psichologija: Tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žmogaus mokymosi ir auklėjimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.
- Diferencinė psichologija: Tiria individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
- Darbo psichologija: Tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus.
- Organizacijų psichologija: Nagrinėja personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žmogui optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus.
- Medicinos psichologija: Taiko psichologijos žinias medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
- Klinikinė psichologija: Tiria žmogaus elgesio sutrikimus, nesugebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
- Socialinė psichologija: Tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant įvairiose neorganizuotose ir organizuotose grupėse.
- Juridinė psichologija: Tiria tokios žmogaus psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus, kurie reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
- Specialioji psichologija: Tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žmones.
- Karo psichologija: Nagrinėja įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.
- Sporto psichologija: Tiria psichologines sporto ir kūno kultūros problemas, jos objektas - sportinės veiklos ir sportininko asmenybės psichologiniai ypatumai.
Pagrindinės Psichologijos Mokyklos
Psichologijos mokslo istorijoje susiformavo kelios pagrindinės mokyklos, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į psichikos reiškinius ir jų tyrimo metodus. Svarbiausios iš jų yra šios:
- Biheviorizmas: Ši mokykla teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Todėl bihevioristai apsiribojo žmogaus elgesio tyrimu, ignoruodami vidinius pergyvenimus. Jie siekė rasti metodus, tinkamus reguliuoti žmogaus elgesį, pavyzdžiui, per sąlyginius refleksus (Votsonas) arba pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis (Skeneris).
- Froidizmas (Psichoanalizė): Ši teorija teigė, kad žmogaus psichiniame gyvenime vyrauja įgimti potraukiai, ypač seksualinis potraukis (libido). Froidas teigė, kad šis potraukis, sudarantis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę. Žmogaus sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, tačiau negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai pasireiškia sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, kliniškais simptomais ir kitaip. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius“ žmogaus psichikos sluoksnius.
- Humanistinė psichologija: Ši mokykla pabrėžia unikalų žmogaus asmenybės potencialą, atvirumą keitimuisi ir saviaktualizacijai. Humanistinė psichologija remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Pagrindiniai humanistinės psichologijos principai yra šie:
- Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.
- Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
- Žmogus yra atviras pasauliui, o jo išgyvenimai išoriniame ir vidiniame pasaulyje yra pagrindinė psichinė realybė.
- Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
- Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
- Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas.
- Žmogus yra aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Kiti Svarbūs Psichologijos Aspektai
Be jau aptartų temų, svarbu paminėti ir kitus psichologijos aspektus, tokius kaip jutimas, suvokimas, atmintis ir mąstymas.
Jutimas
Jutimas - tai psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes. Pojūčiai skirstomi į eksteroreceptorius (kontaktinius ir distancinius), interoreceptinius ir proprioreceptorius. Pagal receptorius išskiriami regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros ir skausmo pojūčiai.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Pojūčių savybės:
- Kokybė - kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito.
- Intensyvumas - dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
- Trukmė - pojūčio egzistavimo laikas.
- Inercija - pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.
- Erdvinė lokalizacija - analizatorius pajėgus nustatyti dirginimo vietą.
Suvokimas
Suvokimas - tai visuminis daiktų ir reiškinių atspindėjimas, tiems daiktams ir reiškiniams veikiant mūsų jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių, visi analizatoriai turi būti aktyvūs.
Suvokimo savybės:
- Aperceptiškumas - patirties įtaka.
- Įprasminimas - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
- Visybiškumas - kiekvieno suvokimo pabaigoje gaunamas visybinis daikto vaizdas, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
- Struktūriškumas - suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
- Konstantiškumas - savybė, kai suvokimo sąlygos kinta, bet daiktai atrodo taip pat.
Atmintis
Atmintis - tai psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesudaryta iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų, viskas susiję sudėtingais ryšiais.
Atminties procesai (fazės):
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
- Įsiminimas - naujos medžiagos įtvirtinimas, siejant ją su ankstesne medžiaga.
- Išsaugojimas - informacijos išlikimas paslėptu pavidalu.
- Atgaminimas - anksčiau įgytos patirties aktualizavimas, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota.
- Užmiršimas - įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties.
Mąstymas
Mąstymas - tai socialiai sąlygotas, susijęs su kalba psichinis procesas, kurio metu simbolių ir ženklų pagalba žmogus pertvarko perimamas žinias, surasdamas nauja, esminga.
Mąstymo rūšys:
- Veiksminis mąstymas - daiktų savybes pažįstame atliekant praktinius veiksmus.
- Vaizdinis mąstymas - daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
- Sąvokinis mąstymas - objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.
tags: #psichologijos #mokslo #tikslai