Įvadas
Šiandien vis dažniau pripažįstama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui svarbus ne tik intelektas, bet ir emocinis intelektas. Gerumas, nuoširdumas, empatija, gebėjimas užjausti ir padėti - šios savybės visada buvo vertinamos. Šiuolaikiniame pasaulyje, deja, dažnai akcentuojami materialiniai tikslai ir lyderystė. Tačiau bendražmogiškosios vertybės išlieka svarbios. Vaikų emocijos yra impulsyvios, palaipsniui virstančios prisirišimais, simpatijomis ir antipatijomis, o vėliau - meile, neapykanta, draugyste ir tarpusavio supratimu. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaikų piešinių emocijų analizę, kaip priemonę suprasti jų jausmus ir vidinį pasaulį.
Piešiniai - Vaiko Meistrystės Išraiška
Vaikų piešiniai moksliškai tiriami jau apie šimtą metų, siekiant nustatyti raidos pokyčius. Suaugusieji dažnai džiaugiasi piešiančiais vaikais, ypač jei tai vyksta ant popieriaus, o ne ant sienų. Vaikai jaučia malonumą, kai suaugusieji vertina jų piešinius kaip meistrystės išraišką. Jiems svarbu, kad tėvai pastebėtų, pripažintų ir paskatintų jų kūrybą. Tai skatina vaiką piešti noriai.
Žmogaus Vidinio Pasaulio Raiška per Simbolius
Pasak raidos psichologo Žano Pjaže (Jean Piaget), augdami vaikai įgyja gebėjimą naudoti simbolius piešiniuose, atspindinčius realybę. Vidinio pasaulio raiška per simbolius yra esminė žmogiškumo ypatybė, atsirandanti vaikystėje. Kaip kūdikio gugavimas virsta suprantamais žodžiais, taip ir beformės keverzonės popieriuje virsta spalvotais veidais, žmonių, gyvūnų ir augalų figūromis, įgyjančiomis prasmę.
Piešimas ir Žaidimas: Neatsiejami Dalykai
J. Pjaže pastebėjo, kad piešdami vaikai žaidžia. Pavyzdžiui, dėliodamas taškelius popieriaus lape, vaikas įsivaizduoja, kad lyja lietus. Ikimokyklinis amžius yra puikus metas piešti, tyrinėti piešinius ir jais džiaugtis. Vėliau, vaikams patekus į ugdymo sistemą, prioritetas teikiamas raidėms, žodžiams, skaičiams ir formulėms, todėl piešimas praranda vertę.
Suaugusiųjų Požiūris į Vaikų Piešinius
Tėvai ir pedagogai, paklausti, kodėl jiems patinka vaikų piešiniai, dažnai atsako, kad jie lavina smulkiąją motoriką, skatina kūrybiškumą, stiprina savikontrolės įgūdžius ir leidžia išreikšti jausmus. Taip pat, piešdamas vaikas yra užsiėmęs, jaučia malonumą ir pasitenkinimą, o suaugusieji tuo metu gali atsipūsti. Vaikų piešiniai yra žavūs ir gražūs, juos galima kabinti ant sienos, kas teikia džiaugsmo vaikams, tėvams ir pedagogams. Net pasaulinio garso menininkai, tokie kaip Gustavas Klimtas, žavėjosi vaikų piešinių savitumu. Piešiantys vaikai bendrauja, dalijasi priemonėmis ir lavina socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Geriau Pažinti Vaiką per Piešinius
Vaikų piešiniai ir žaidimai yra universali kalba, kuria vaikas pasakoja istoriją apie save ir savo pasaulį. Piešiniuose atsiranda veikėjai, situacijos ir įvykiai, kurie yra svarbūs vaikui jo gyvenime. Piešinys - tarsi langas, per kurį galima pažvelgti į vaiko suvokimą apie artimiausius žmones, santykius, vietas ir daiktus.
Dvi Nuomonės Apie Vaikų Piešinių Prasmingumą
Tyrinėtojai yra susibūrę į dvi stovyklas. Viena tvirtina, kad vaikų piešiniai yra prasmingi ir nepakankamai įvertinti, o kita - kad jie sureikšminti nepagrįstai ir kad juose ieškoma prasmių, kurių ten nėra. Šiame straipsnyje laikomės pozicijos, kad piešdamas vaikas pasakoja istoriją ir perdirba kasdienę patirtį.
Kaip Bendrauti su Piešiančiu Vaiku?
Svarbu gerbti vaiką ir netrukdyti jam atsiskleisti. Net jei matote keverzonę, pasidomėkite ja nuoširdžiai: ką vaikas nupiešė, ką jis apie tai pasakoja? Kalbėkitės su vaiku apie jo piešinius, neinterpretuokite jų patys, klauskite įvairiausių klausimų, leiskite vaikui pavadinti nupieštus dalykus ir sukurti apie juos istorijas. Ilgainiui vaiko pasisakymai ilgės ir darysis turtingi detalių. Taip pat, galite pastebėti, kad vaikas tą patį piešinį po kelių dienų ims aiškinti kitaip, vadinasi, jo pasaulio matymas pasikeitė.
Ko Vengti Bendraujant su Piešiančiu Vaiku?
Venkite kritikuoti vaiko piešinius, neleiskite sau suplėšyti ar išmesti vaiko darbelio, nes jame yra daug daugiau nei vien spalvos, linijos ir figūros. Jame - vaiko mintys, jausmai, išgyvenimai ir asmenybė. Nesiūlykite vaikams piešimo technikų, kurias yra įvaldęs suaugęs žmogus. Leiskite vaikui tyrinėti priemones ir atrasti kūrybiškų būdų jomis naudotis. Toks suaugusiųjų komentarų nenukreiptas piešimas virsta dideliu nuotykiu ir vaikui, ir stebinčiam suaugusiajam.
Būkite Kartu su Vaiku Piešiant
Vaikams svarbu veikti ką nors su suaugusiaisiais kartu. Palaikykite vaikui kompaniją jo piešimo kampelyje, tai stiprina jūsų tarpusavio ryšį. Jei matote, kad vaikas yra liūdnas ar prislėgtas, pakvieskite jį piešti. Piešiant ir žaidžiant vaikams būna lengviau pasikalbėti apie išgyvenamus sunkumus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Piešiniai ir Vaikų Sunkumai
Tėvai ir pedagogai neretai nori sužinoti, ką reiškia viena ar kita vaiko piešinio detalė, nerimauja, kad galbūt ji atspindi vaiko rūpesčius ar sunkumus. Vaikų psichoterapeutai vengia populiarių spekuliacijų apie vaikų piešinių detalių prasmę, siekdami nesukelti tėvams bereikalingo nerimo ir abejonių. Ta pati piešinio ypatybė gali reikšti visiškai skirtingus dalykus, kai kalbame apie du skirtingus vaikus, turinčius savitą gyvenimo istoriją, patirtį ir aplinką. Vaikų psichoterapeutai nedaro išvadų apie vaiką vien iš jo piešinių. Vaiką suprasti padeda ilgas bendravimo su juo ir jo tėvais procesas. Jei jums kelia didelį nerimą jūsų vaiko piešiniai, susitikite pasikalbėti apie juos su vaikų psichologu, nesiimkite diagnozuoti patys.
Piešinių Simbolika
Simbolių ir vaizdinių kalba gali pateikti daug naudingos informacijos apie vaiką, jei tik mokate tą kalbą skaityti. Piešiniai, kuriuos norite analizuoti, turėtų būti piešti be suaugusiojo pagalbos. Daug informacijos apie vaiką atskleidžia linijos, jų stiprumas, spalvos ir objektų išsidėstymas piešinyje. Vaikas, to nesuvokdamas, perkelia ant lapo savo dvasinę būseną ir nuotaiką. Piešinių simbolika gali padėti suprasti vaiko jausmus, atpažinti charakterio savybes ir suprasti psichologines problemas.
Apibendrinimas
Vaikų piešimas yra veikla, per kurią vaikas pažįsta, perdirba ir kuria pasaulį. Piešimo negalima atskirti nuo žaidimo. Piešinyje viskas galima, vaikas nenaudoja socialinės kontrolės. Išmokęs piešti pagal taisykles, jis ima simuliuoti tai, ką mato suaugusieji, o ne tai, ką pats supranta ir jaučia. Kai vaiką mokome piešti taip, kaip reikia, prarandame piešimą kaip vaiko žaidimo priemonę, pasaulio kūrimo ir patirties perdirbimo įrankį. Vaiko piešiniai atveria tai, kas šiaip ne visada yra matoma: jausmus ir vaiko santykį su tuo, ką jis piešia. Linkime skaitytojams žavėtis ir džiaugtis vaikų piešiniais, leisti jiems piešti ir būti smalsiais šios veiklos stebėtojais bei tyrinėtojais, naudotis vaikų piešiniais kaip durimis į vaikų pažinimą, o ne priemone sunkumams diagnozuoti. Juk vaikams labiausiai reikia, kad jų tėvai būtų tėvai, o ne terapeutai.
Emocijų Ugdymas
Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinamas smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja technologijos, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka. Toliau kalbėsime apie tai, kaip tėvai galėtų ugdyti vaiko emocinę sferą, emocijų pažinimą ir tinkamą jų reiškimą bei savikontrolę.
Tėvų Pavyzdys
Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Tai nereiškia, kad apie labai rimtas problemas galima kalbėtis prie vaiko, šitaip sukeliant jam nerimą, bet į kasdienį mamos klausimą „kaip sekėsi?“ tėtis neturėtų skubėti atsakyti „gerai“ ar „blogai“, geriau jis įvardintų savo jausmus bei susietų juos su priežastimis, dėl kurių jie kyla. Pavyzdžiui, „Aš pavargęs ir nusiminęs, nes kolegos sukritikavo mano darbą, prie kuriuo taip ilgai dirbau. Jaučiuosi net piktas dėl to“. Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais. Paklauskime savęs, kaip mes elgiamės ir kokį pavyzdį rodome vaikams, kai būname apimti intensyvių jausmų. Geriausia būtų, kad tokį tinkamą problemos sprendimo būdą tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kalbėkite su Vaiku Apie Jo Jausmus
Reikia su vaiku kalbėtis ir apie tai, kaip jis jaučiasi (bandyti „nuskaityti“ jo jausmus), nes mažiems vaikams patiems sunku tai padaryti. Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu. Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta. Nebandykime skubėti nuraminti vaiko, užslopinti jo emocijų. Tokie dažni tėvų posakiai kaip „Neverk, nėra dėl ko!“, „Nepyk!“, „Nesinervink!“ ar „Nusiramink“ nepadeda vaiko emociniam ugdymui. Geriau parodykite, kad suprantate vaiko jausmus, atpažįstate juos, ir taip jaustis normalu.
Emocijų Pažinimas
Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas. Kartu su tėveliais galima analizuoti pasakas bei vaikiškus animacinius filmukus, jų herojų jausmus, elgesio motyvus, priežastis ir pasekmes. Atkreipkite dėmesį, kaip tinkami ir netinkami poelgiai įtakoja jų santykius su aplinkiniais. Domėkitės vaiko nuomone: kaip jaučiasi herojai, kodėl jie taip jaučiasi, kaip tu jaustumeisi jų vietoje?
Emocijų Valdymas
Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais. Ką daryti galima? Juk sunkūs jausmai niekur nedingsta savaime… Yra daug būdų, ir visi jie išmokstami.
Pykčio Valdymas
Pyktis - natūrali žmogaus emocija. Vaikai, kaip ir suaugusieji, išgyvena pykčio emociją. Tačiau suprasti ir valdyti šią emociją, ypač vaikams, gali būti sudėtinga užduotis. Labai svarbu pripažinti, kad vaikų pyktis nėra savaime blogas. Svarbiausia yra pykčio išraiška ir valdymas. Tad suaugusieji, gali padėti vaikams atpažinti bei tinkamai išreikšti pyktį.
Pykčio Valdymo Būdai
- Gilus kvėpavimas 4 - 7 - 8. Ši technika moko vaikus sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Kartu su vaiku įkvepiame per 4 sekundes, sulaikome kvėpavimą 7 sekundes ir tuomet per 8 sekundes iškvepiame. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti pykčio intensyvumą, sulėtindamas širdies plakimą ir sumažindamas kraujospūdį.
- Piešimo terapija. Dailės terapija yra vienas geriausių pykčio valdymo metodų vaikams. Tai leidžia vaikams išreikšti savo emocijas per kūrybines veiklas, tokias kaip tapyba, piešimas, lipdymas iš molio. Pasiūlykite vaikui nupiešti savo emocijas, nulipdyti iš molio ar plastilino situacijas, kuomet vaikas supyko. Suteikite vaikui kuo daugiau laisvės kuriant: pieškite pirštais, kempinėle, lipdykite koliažus iš žurnalų ir pan.
- „Pykčio seklys“. Tai yra veiksmingas būdas, kuris padeda vaikams suprasti, kas sukelia pyktį ir kaip į jį reaguoti. Pasiūlykite vaikui užrašyti arba nupiešti situacijas, kuomet jis supyko. Aptarkite, kas nutiko prieš supykstant ir kokia buvo vaiko reakcija (šaukė, trenkė, kando ir pan.). Susitarkite, kaip tinkamai reikia išreikšti savo pyktį.
- Vaidmenų žaidimai. Žaidžiant vaidmenų žaidimus, imituojamos realios situacijos ir tokiu būdu išmokstama, kaip tinkamai reaguoti supykus. Sukurkite scenarijus, kurių metu įmanoma supykti. Vaidinkite kartu su vaiku ir po to aptarkite, kuris pykčio reiškimo būdas vaikui patiko labiausiai. Vaidmenų žaidimai suteikia galimybę vaikams išmokti tinkamai reaguoti tam tikrose situacijose.
- Fizinė veikla. Fizinis aktyvumas (joga, bėgimas, krepšinis, futbolas ir pan.) suteikia galimybę konstruktyviai išlaisvinti susikaupusią energiją bei įtampą. Kartu su vaiku galite bėgioti, atlikti jogos pratimus, pažaisti futbolą, krepšinį. Reguliarius fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą bei pagerina nuotaiką. Taip pat skatinamas endorfinų, natūralių nuotaikos kėlimo hormonų, išsiskyrimas, kuris prisideda ir prie pykčio malšinimo.
- Nusiraminimo dėžutė. Su vaiku sukurkite individualią Nusiraminimo dėžutę. Į ją įdėkite įvairius nusiraminimo, antistresinius žaisliukus, pvz., minkšti kamuoliukai, dėlionės, spalvinimo knygelės, žaisliukai iš įvairių medžiagų. Nusiraminimo dėžutę leiskite užpildyti vaikui pačiam.
- Laikas sau. Užuot supykusį vaiką sodinę ant kėdutės ar liepę eiti ir „apgalvoti savo elgesį“, sukurkime tokią vietą namuose, kurioje vaikas gali nurimti ir turi galimybę pabūti su jam artimu žmogumi. Laikas, kai vaikas gali pakalbėti apie savo jausmus ar tiesiog pabūti šalia artimojo, padeda jaustis išgirstam, suprastam bei neatstumtam.
- Dėmesingumas ir meditacija. Tai yra pagrindiniai pykčio valdymo būdai, padedantys sutelkti dėmesį į dabartį ir ugdyti savo minčių bei jausmų suvokimą. Mokykite vaikus pagrindinių dėmesingumo pratimų, pvz., sutelkti dėmesį savo kvėpavimą, stebėti aplink esančius daiktus, išgirsti girdimus garsus „čia ir dabar“. Taip pat galima pasitelkti įvairias meditacijas iš interneto.
- Emocinio rato sukūrimas. Šis ratas padeda vaikams tyrinėti ir suprasti emocijas. Kaip pasigaminti emocijų ratą? Ant popieriaus lapo nupieškite apskritimą ir padalinkite jį į tiek dalių, kiek emocijų norite matyti. Kiekvieną dalį nuspalvinkite skirtinga spalva, nupieškite ar priklijuokite paveiksliuką, kuris atspindi emociją. Turint Emocijų ratą, vaikas gebės atpažinti savo emociją.
- Afirmacijos. Tai yra stiprūs, teigiami teiginiai, kuriuos kartojant, keičiasi požiūris. Kartu su vaiku sukurkite afirmacijų sąrašą. Keletas pavyzdžių: „Aš gebu suvaldyti savo pyktį“, „Aš esu mylimas“, „Aš esu vertingas“, „Man pavyks tai padaryti“. Afirmacijos padeda didinti pasitikėjimą savimi bei savigarbą.
Svarbu Kalbėtis Apie Emocijas
Naudinga žinoti, kad labai dažnai už pykčio emocijos slepiasi visai kitos emocijos, kurias kartais sudėtinga vaikams suprasti ir identifikuoti. Būtent dėl to, su vaikais reikia kalbėti apie jaučiamas emocijas „čia ir dabar“. Kartais tėveliams atrodo, kad vaikas tiesiog pyksta, o iš tikrųjų, vaikas labai liūdi, arba kažko bijo ir pan.