Įvadas
Asmenybės brandumas - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą. Tai kelionė, kurios metu žmogus visapusiškai bręsta, įgyja sąmoningumą ir stabilumą. Asmenybė yra sudėtinga būtybė, turinti daug dimensijų ir sluoksnių, kurių kiekviena siekia savo viršūnės ir sukuria dalinį "aš". Psichologai, tokie kaip Karlas Jungas, visą savo gyvenimą skyrė asmenybės paslapties atskleidimui. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės brandos teorijas, ypač Jungo psichologijos požiūrį į individualizacijos procesą ir savasties archetipo atskleidimą.
K.G. Jungo psichologijos pagrindai
Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) buvo įtakingas šveicarų psichiatras ir psichoanalitikas, analitinės psichologijos įkūrėjas. Savo karjeros pradžioje jis buvo Z. Froido pasekėjas, tačiau vėliau nuėjo savu keliu, kuriame ryškiau atsiskleidžia kultūrinė ir lyginamoji orientacija. Jungo psichologija akcentuoja kolektyvinę pasąmonę, archetipus ir individualizacijos procesą.
Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai
Jungo teorijoje svarbią vietą užima kolektyvinės pasąmonės sąvoka. Tai universali, nepersonalizuota pasąmonės dalis, paveldima ir bendra visiems žmonėms. Kolektyvinę pasąmonę sudaro archaiški išgyvenimai (archetipai), kurie pasireiškia motyvais, žmonių fantazijomis ir meno kūrinių temomis. Archetipai yra vaizdiniai, kuriems būdingas visuotinumas ir kurie negali būti diskursyviai apmąstyti ar išreikšti kalba.
Anot Jungo, archetipai turi nuministinį pobūdį, tūnantį už biologinių funkcijų ribų. Jiems būdingi ne prasminiai, o grynai formalūs bruožai. Vaizdiniai įgauna prasminius bruožus tik tada, kai prasiskverbia į sąmonę ir užsipildo sąmoninga patirtimi. Kolektyvinė pasąmonė neturi mistinio užvalkalo ir yra artima Z. Froido „socialinei pasąmonei“. Anksčiau Jungas teigė, kad žmogaus socialumas yra pirminis veiksnys santykyje su sąžine.
Savasties archetipas
Savastis, anot Jungo, yra asmenybės centras, jungiantis sąmonę ir pasąmonę, integruojantis visus priešingus polius. Tai visumos ir pilnumo vaizdinys, dažnai simbolizuojamas mandala. Mandaloje figūros centras visada vienaip ar kitaip simbolizuoja dievybę. Jungas pabrėžia, kad „Aš" nėra skaidri. Todėl visos archainės kultūros stengėsi vizualiai apiforminti šį archetipą, projektuodamos Savasties vaizdinius į Karaliaus, Karalienės ar Valdovo figūras, Dievo idėjas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Individualizacija
Kelias į Savastį, Jungo psichologijoje, vadinamas individualizacija. Tai savimonės aktas, kurio metu žmogus suvokia savo unikalumą ir bendrumą su visomis gyvomis būtybėmis. Individualizacija yra būtina asmenybės brandos sąlyga. Tai procesas, kurio metu integruojami asmenybės kompleksai, tokie kaip Kaukė (Persona) ir Šešėlis.
Kaukė (Persona)
Kaukė yra asmenybės dalis, aiškinanti prisitaikymą prie visuomenės. Ji padeda individui identifikuotis su tam tikru amžiumi, lytimi, socialine padėtimi ir adaptuotis. Kaukė reglamentuoja asmenybės vietą sociume ir palengvina bendravimą. Visuomenės narių bendras gyvenimas priklauso nuo Kaukės kokybės. Tačiau per didelis susitapatinimas su Kaukė gali slėpti asmenybės nepilnavertiškumo bruožus.
Šešėlis
Šešėlis yra asmenybės „tamsioji pusė“, mūsų kultūros ir etikos reikalavimų neatitinkančių bruožų rinkinys. Susitikimas su Šešėliu yra svarbus individualizacijos proceso etapas. Šešėlis glūdi individualioje pasąmonėje ir yra neskaidrus sąmonėje. Jungas Šešėlį vadina „ne-Aš".
Anima ir Animus
Anima yra vyro psichikoje esantis moteriškasis pradas, o Animus - moters psichikoje esantis vyriškasis pradas. Anima pasireiškia nuotaikomis, lūkesčiais ir fantazijomis. Animus išoriniame pasaulyje moteriai padeda ginti savo interesus. Anima ir Animus yra tarpininkai tarp pasąmonės ir sąmonės.
Asmenybės brandos kriterijai
Jungo psichologijoje asmenybės branda nėra tapatinama su laiminga asmenybe. Pasiekus psichologinę brandą turėtų būti įveikta ir laimingumo - nelaimingumo dichotomija. Anot Jungo, savirealizacija - savasties pasiekimas - yra aukščiausias ir atskiro žmogaus, ir visos žmonijos tikslas.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Sąmoningumas ir stabilumas
Suaugusiojo gyvenime atsiranda sąmoningumas ir priėmimas. Tai lygmuo, kuriame žmogus ne tik supranta save, bet ir kitus. Suaugęs žmogus leidžia kitiems būti savimi, supranta, kad visi turi savo nuomonę, kuri ne visada turi sutapti su jo paties įsitikinimais. Suaugęs žmogus gali atsiriboti nuo nuolatinio noro įrodyti savo teisumą ir pasirenka ramybę bei stabilumą, kurie tampa svarbesni nei konfliktai ar nuolatinės diskusijos.
Emocijų valdymas
Branda reiškia, kad sugebame suprasti ir valdyti savo emocijas, o ne leisti joms valdyti mus. Suaugęs žmogus nepasiduoda staigiems pykčio protrūkiams ar impulsyvioms reakcijoms, jis geba apmąstyti savo jausmus ir reaguoti sąmoningai.
Kritinis mąstymas
Psichologinė branda pasireiškia gebėjimu analizuoti situacijas, atskirti emocijas nuo faktų ir priimti sprendimus, remiantis ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir kitų žmonių.
Atsakomybė
Brandus žmogus supranta savo veiksmų pasekmes ir prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Jis nebėga nuo atsakomybės, o atvirkščiai - suvokia, kad tik jis pats gali valdyti savo gyvenimą.
Gebėjimas priimti kitus
Psichologiškai brandus žmogus leidžia kitiems būti savimi ir nesiekia nuolat keisti kitų. Jis gerbia kitų nuomonę ir suvokia, kad visi žmonės turi teisę turėti savo požiūrį.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Pasakos kaip asmenybės brandos atspindys
Pasakos gali atskleisti asmenybės raidą ir brandos procesą. Pavyzdžiui, pasaka „Baltoji Lelija“ atskleidžia moters raidą nuo naivios ir nepatyrusios mergaitės iki karalienės ir motinos. Šioje pasakoje susiduriame su archetipine moterų diada - mergaite ir senole, kur senovėje buvo labai svarbu, kad gyvenimo patirtį ir sukauptą išmintį jauniems žmonėms perteiktų senieji genties ar bendruomenės nariai.
Magdalena, pasakos veikėja, svyravo tarp puikybės ir menkavertiškumo kompleksų. Jos siela nebuvo brandi, todėl ji rizikavo, šaukdamasi velnio. Išmintingos bobutės patarimai padėjo Magdalenai atpažinti velnią ir išvengti jo pinklių. Pasakos pabaigoje Magdalena tampa karaliene ir motina, įveikdama savo baimes ir išmokdama saugoti savo vaikus.