Įvadas
Žmogaus psichologija - sudėtingas ir daugiabriaunis mokslas, nuolat tyrinėjamas mokslininkų. Emocijos ir jausmai yra neatsiejama šios srities dalis, lemianti mūsų elgesį, reakcijas ir santykį su aplinka. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų ir jausmų apibrėžimus, teorijas, klasifikacijas, jų įtaką žmogaus elgesiui krizinėse situacijose ir karo metu.
Emocijų teoriniai apibrėžimai
Emocijos, arba jausmai, yra labai įvairiai apibūdinami, todėl jų atsiradimas aiškinamas skirtingai. Č. Darvinas teigė, kad emocijos yra gyvuliškos kilmės ir individui psichiškai besivystant, jos turėtų išnykti, arba kad emocijos yra pirmas fiziologinių ir kitų pasikeitimų pavyzdys. Jausmai padeda mums pažinti daiktus, reiškinius ir kitus žmones, apibūdina santykį su aplinka.
Svarbios emocijų nagrinėjimui yra Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Šios teorijos paliečia seniausią teorinį ginčą, ar mes išgyvename emociją tik pastebėję organizmo reakcijas (kaip teigė Jamesas ir Lange), ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas). J.E. Singerio ir S. Schachterio socialinės psichologijos eksperimentai patvirtina D. B. Lindsley (1951 D. B. Psichologijos mokslininkai tyrinėjo aplinkos ir nuostatų įtaką patiriamiems jausmams. Jie nustatė, kad ta pati aktyvacijos būsena gali būti išgyvenama kaip džiaugsmas, įtūžis, nerimas arba susijaudinimas. Tą būseną interpretuoja tik kognityviniai procesai. Kas bus patirta - džiaugsmas ar įtūžis - priklauso nuo to, ar žmogus yra džiugioje ar nemalonioje situacijoje. Patiriamo džiaugsmo ar įtūžio intensyvumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio .
Emocijų klasifikacija
Yra skirtingų emocijų klasifikavimo būdų, kurios gali būti skirstomos pagal išgyvenimo trukmę, pasireiškimų stiprumą ir įtaką asmenybės veiklai.
Nuotaikos
Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios būsenos, valdančios asmenybę ir nuspalvinančios elgseną bei psichinius reiškinius. Žinomos džiugios, liūdnos, darbingos ir irzlios nuotaikos. Nuotaikų atsiradimo ir pasikeitimo priežastys įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas, visuomeninės priežastys (kaip įvyko 1990 m.).
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Afektai
Afektai yra staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios, trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia reikšmingi ir stiprūs dirgikliai (N. Chruščiovo kalba Jungtinių tautų konferencijoje). Tuomet žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų.
Aistros
Aistros yra stiprios, ilgai besitęsiančios jausminės būsenos, susijusios su veiksmingu veržlumu, nukreiptu į aistros objektą (žmonių siekis sudaryti sau materialinę gerovę). Aistros gali būti nukreiptos ir į materialinių, ir į dvasinių poreikių tenkinimą. Aistros, priklausančios nuo valingos veiklos, dažnai ilgam nulemia asmenybės veiklos pagrindines kryptis.
Stresai
Stresai yra emocinės būsenos, sukeltos ekstremalių asmenybei sąlygų, pasireiškiančios įtampomis, judesių padrikimu, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis. Organizmo reakcijos į stresą būna fiziologinės, motorinės, psichologinės. Fiziologinės reakcijos sutrikdo širdies, kvėpavimo sistemos darbą, išsiplečia akių vyzdžiai, motorinės - drebėjimas, mikčiojimas, sutrikusi judesių koordinacija. Psichologinės reakcijos gali pasireikšti neramumu, baime, gėda, pykčio priepuoliais, sveikos nuovokos praradimu, nesugebėjimu blaiviai mąstyti, spręsti problemas, ko nors išmokti.
Pagal stresoriaus rūšį ir jo poveikį stresas gali būti fiziologinis bei psichologinis. Fiziologinį stresą gali sukelti didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, traumos, skausmai. Psichologinis stresas skirstomas į informacinį ir emocinį. Informacinis kyla dėl informacijos pertekliaus. Žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi, greitai ir teisingai spręsti esant didelei atsakomybei už sprendimo pasekmes. Emocinis kyla grėsmingose situacijose, esant pavojui, pastovioms neigiamoms emocijoms, įtampai ir pan.
Frustracija
Frustracija yra stiprus nervinis - psichinis žmogaus sukrėtimas, kylantis tada, kai, siekiant išsvajoto tikslo, susiduriama su neįveikiama kliūtimi. Kitaip frustraciją galima pavadinti nesėkmių išgyvenimu. Ją gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis, nepatenkintas meilės poreikis, visuomenės elgesio taisyklės), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Dėl frustracijų padidėjusi įtampa sutrikdo žmogaus veiklą, todėl jis ginasi tam tikromis gynybinėmis reakcijomis. Bene svarbiausias iš jų - agresyvumas. Neretai jis pasireiškia drastiškomis pastangomis ir veiksmais, siekiančiais sunaikinti arba pašalinti frustracijos šaltinį. Dar viena frustracijų pasekmė - depresija. Tai apatijos, liūdesio, nepasitikėjimo, beviltiškumo, nepasitenkinimo išgyvenimas. Jis kyla dėl to, kad žmogus negali pasiekti reikšmingo tikslo. Frustracijos gali pasireikšti regresija - primityvesnių elgesio formų išsiveržimu. Esant regresijos būsenai žmonės verkia, kalba visokius niekus, kramto nagus.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Žmogaus elgesys krizinėse situacijose
Žmogaus elgesys krizinėje situacijoje priklauso nuo situacijos krizės lygio, žmogaus temperamento ir charakterio. Sprendimai (duoti pirmam ar laukti, kol smogs, gintis ar bėgti, stovėti iki galo ar nusileisti iš karto) priimami emocijų įtakoje. Kartais emocijos padeda atrasti organizmo galias, o kartais nuleidžia į giliausią bedugnę.
Sužlugdytas žmogus praranda nuovokumą, palūžta psichologiškai arba fiziškai. Pavyzdžiui, gaisro metu policijos pareigūnas iššoko iš trečio aukšto ir vėliau gelbėjo kolegas, nors jam buvo lūžę slanksteliai. Sportininkai gali blogai sužaisti varžybas dėl emocinio perdegimo, arba silpnesnė komanda gali nugalėti stipresnę. Emocijos tiesiogiai įtakoja žmonių nuotaikas, o šios - nusistatymą.
Emocijos karo metu
Emocijos karo metu, kaip ir taikos metu, turi didelę reikšmę žmogaus elgesiui. Jos būna stipresnės, priverčia žmogų pasiekti savo galimybių ribas arba nusmukti žemiau nei įmanoma. Atsižvelgiant į emocijų įtaką veiklai, .jie yra skirstomi į steninius ir astetinius. Karo emocijos dažnai sąlygoja stresą. Streso efektas priklauso nuo žmogaus dvasinio ir psichologinio tvirtumo ir pasiruošimo. Jei žmogus buvo susidūręs su panašia situacija, jis adekvačiau išgyvens, nes turės veiksmų planą ir nepasiduos emocijoms.
Antrojo pasaulinio karo metu rusų tauta, supratusi, kad yra grasinama jos tautiniam gyvybiškumui, mobilizavosi ir davė atkirtį nacistinei Vokietijai. Staigų rusų tautos atsigavimą lėmė emocijos, suteikusios papildomų jėgų ir mobilizavusios visus rusų ir kitų tautų rezervus, taip morališkai sužlugdžius vokiečius ir lėmus jų pralaimėjimą. Žmonės galėjo slapstytis miškuose ar stoti į Vokietijos pusę, bet jie savanoriškai ėjo į frontą, žinodami, kad tik nedaugelis jų grįš namo. Toks nusistatymas Tėvynės ir savo tautos atžvilgiu buvo lemtas emocijų, kurios lėmė motyvacijos pakėlimą ir aukštų tikslų siekimą. Stalingrado mūšyje vyko emocionali dvikova tarp rusų ir vokiečio snaiperių. Rusu snaiperis V. Zaicev, pasirodė emociškai stipresnis už vokiečių kolega ir galiausiai nukovė priešininką, nors jam ir teko susitaikyti su savo gero draugo mirtimi. Snaiperiai turi būti vieni stipriausių emociškai žmonių. Ištverti ilgas laukimo valandas nepalankiausiomis sąlygomis, ir nušauti savo priešą lyg niekur nieko. Negalvojant, kad jis gal turi šeimą vaikus, o tiesiog atliekant savo darbą, tą kurį geriausiai moki, nes sudvejojus gali netekti pats tai, ką iš visų atimi. Be to snaiperis turi būti visada tvirtas, nes pats dažnai tampa visų priešo karių akylai ieškomu taikiniu. Vienas neapgalvotas judėsis ar veiksmas, emocija ir tave prisimins kaip istoriją.
Emocijų įvairovė ir įtaka mąstymui
Žmonių emocijos yra labai įvairios savo turiniu, reikšme, trukme ir patvarumu. Psichologai dar nesukūrė išsamios jausmų klasifikacijos. Pirmiausia emocijos skirstomi į teigiamus ir neigiamus. Būdinga, kad kiekvieną teigiamą emociją atitinka neigiamas. Pvz., džiaugsmą - liūdesys, meilę - neapykanta, kovingą pakilimą - baimė ir t.t. Teigiamų ar neigiamų jausmų kyla tenkinant įvairiausius žmogaus poreikius. Poveikiai, kurie padeda patenkinti poreikius arba juos patenkins ateityje, kelia malonių išgyvenimų. patenkinti poreikius arba gali trukdyti tai padaryti, kelia nemalonius jausmus. .Emocijos gali padidinti žmogaus aktyvumą, pasitikėjimą savimi ir skatina veikti, arba atvirkščiai yra emocijos, kurios mažina aktyvumą, paralyžiuoja valią, nuteikia tik pasyvios gynybos reakcijoms. Tačiau esant skirtingoms situacijoms tie patys emocijos kinta. Dažnai yra sakoma: „jis šiandein blaivaus proto“. Čia teisingai pastebima, kad be emocijos gali ir skatinti, ir stabdyti mąstyseną. Emocijas gali sukelti ne tik išorinės kliūtys (kitų žmonių priešinimasis,), bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Dažnai jaučiami sudėtingos emocijos, kai kartu susipina ir malonus, ir nemalonūs, (juokas pro ašaras, meilė ir neapykanta). Tokios emocijos provokuoja žmogų elgtis dviprasmiškai. Atrodytų reikėtų džiaugti, bet kartu ir liūdėti. Žmogus gali pasimesti, sutrikti jo mąstymas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Aprašant paprasčiausias emocijas, yra skiriamos trys pagrindinės jgali sąlygoti: pasitenkinimas-nepasitenkinimas, įtempimas-atsipalaidavimas, susijaudinimasis-nusiraminimas. Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo emocijos atsiranda dėl paprasčiausių biologinių poreikių (maisto, miego, temperatūros ir kitų panašių) patenkinimo ar nepatenkinimo. Įtampa atsiranda dėl įprasto gyvenimo būdo pasikeitimų. Kuo sudėtingesnė sistema yra griaunama, tuo didesnę įtampą ji sukelia. Persitvarkymams baigiantis, atsiranda malonios atsipalaidavimo emocijos. Susijaudinimą gali kelti kokie nors nauji impulsai, gresiantys pakeisti asmenybės savęs vertinimą, nuostatas (pažiūras, vertybes, vertinimo kriterijus). Nusiraminimas atsiranda praėjus pavojui, kognityviškai įvertinus situaciją ir pan. Gera nuotaika yra svarbi darbo, mokymosi ir kūrybinės veiklos sąlyga. Nuotaikų priežastys ne visada įsisąmoninamos. Įsisąmoninus priežastis, neretai jų pakeisti negalima, todėl nuotaikas formuoti bei reguliuoti, kaip ir kitas emocijas, yra įmanoma tik netiesiogiai. Žmogaus mąstymui didelę įtaka turi stresas.
tags: #psichologijos #pagrindai #jausmai #ir #emocijos