Paranoja - tai sudėtingas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nepagrįstu įtarumu, nepasitikėjimu kitais žmonėmis ir persekiojimo manija. Ši būklė gali ženkliai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius su aplinkiniais ir gebėjimą funkcionuoti visuomenėje. Straipsnyje išsamiai aptariama paranoja, jos simptomai, formos, priežastys bei gydymo galimybės.
Kas yra paranoja?
Paranoja (iš graikų kalbos parà - šalia, greta ir noûs - protas) apibrėžiama kaip psichikos sutrikimas, kuriam būdinga kliedesių sistema (dažniausiai persekiojimo, pavydo, atradimų arba didybės). Ligonis tvirtai įsitikinęs savo teisumu, mano, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti (sunkios psichozės atveju - net užmušti), kategoriškai atmeta loginius arba emocinius kitų žmonių įrodinėjimus, kad jis klysta. Haliucinacijų dažniausiai nepatiriama, kliedesiai nebūna aiškiai absurdiški ir sudaro logišką sistemą, todėl labai primena tikrovę ir gali ilgą laiką klaidinti aplinkinius.
Paranoja nėra laikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozės, psichozės, alkoholinės kilmės delyro). Anksčiau paranoja buvo vadinama bendro pobūdžio psichikos sutrikimas arba parafrenija (paranoidinės šizofrenijos) vystymosi forma.
Paranojos simptomai
Paranojos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Nepasitikėjimas kitais. Sunku pasitikėti kitais žmonėmis, net artimaisiais.
- Įtarumas. Perdėtas dėmesys artimųjų lojalumui ar intencijoms. Jausmas, kad žmonės kalba apie jus neigiamai už jūsų nugaros.
- Persekiotojų iliuzijos. Įsitikinimas, kad esate persekiojamas, šnipinėjamas ar jums kenkiama.
- Priešiškumas. Reagavimas su priešiškumu, agresija ar ginču.
- Socialinė izoliacija. Atsiribojimas nuo draugų ir šeimos, vengimas socialinių situacijų.
- Atsargumas. Įsitikinimas, kad kiti bando jus išnaudoti ar pakenkti.
- Nuoskaudos. Ilgalaikiai nusivylimai ar gynybinė reakcija.
- Įsitikinimas sąmokslo teorijomis. Įsitikinimas nepagrįstomis sąmokslo teorijomis.
- Baimė. Jausmas, kad pasaulis yra nuolatinis pavojus.
Paranojos tipai
Yra kelios paranojos formos, kurios skiriasi savo pasireiškimu ir kliedesių turiniu:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Liguistas pavydas. Dažniausiai liguistas įsitikinimas, kad seksualinis partneris yra neištikimas, santykiauja su bet kuo pirma pasitaikiusia proga; tokia paranojos forma dažniau suserga tie asmenys, kurie patys kažkada buvo neištikimi ir nesąmoningai trokšta pasiteisinti tuo pačiu kaltindami partnerį.
- Ligos paranoja. Įsiteigiama sunki liga; toks žmogus nuolat lanko gydytojus siekdamas kuo greičiau išsigydyti, kai gydytojas neranda įsivaizduojamos ligos, paranojikas pyksta, eina pas kitus gydytojus, ima rašyti skundus prieš tariamai netikusius gydytojus.
- Erotomaninė paranoja. Dažniausiai moterų liguistas įsitikinimas, kad koks nors žmogus ją įsimylėjęs; tokios moterys, nekreipdamos dėmesio į šalia esančius vyrus ir jų rodomus dėmesio ženklus, metų metais gaudo įsivaizduojamo meilės objekto neva siunčiamus meilės signalus.
- Persekiojimo paranoja: Įsitikinimas, kad kiti jus taiko, kenkia ar šnipinėja.
- Kliedesinė paranoja: Stiprios, nepagrįstos tikėjimo teorijos apie sąmokslus ar planus, dažnai susijusios su psichikos sveikatos sutrikimais.
- Didybės paranoja: Įsitikinimas, kad esate ypač svarbus ir esate sąmokslų taikinys.
- Socialinė paranoja: Nerimas socialinėse situacijose, manant, kad kiti jus vertina ar juokiasi iš jūsų.
- Neteisingo supratimo paranoja: Nekaltų veiksmų interpretavimas kaip grasinančių.
- Paranojinio asmenybės sutrikimo (PAS): Nuolatinis nepasitikėjimas kitais be priežasties, dėl ko sunku kurti santykius.
- Psichotinė paranoja: Ekstremali paranoja, susijusi su psichozės epizodais, pavyzdžiui, šizofrenijoje.
- Narkotikų sukelta paranoja: Paranoja, kurią sukelia tokie narkotikai kaip kanapės ar kokainas.
- Situacinė paranoja: Paranoja, kurią sukelia specifiniai streso įvykiai ar trauma.
- Hipersensityvi paranoja: Perdėta jautrumas suvokiamoms nuoskaudoms ar įžeidimams.
Paranojos priežastys
Tiksli paranojos priežastis nėra žinoma, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu:
- Genetinis polinkis. Nors tiesioginio paranojos paveldimumo nėra tirta, šis sindromas gali atsikartoti vaikuose arba būti perduodamas. Paranojinių tendencijų dažnai stebimos paranoja sergančių šeimose.
- Smegenų cheminių medžiagų disbalansas. Tyrimai rodo, kad dopamino perteklius smegenyse gali sukelti paranojinius simptomus.
- Psichologinės traumos. Neigiamos patirtys ir nuoskaudos padeda formuotis įsitikinimams, kad pasaulis yra nesaugus. Manoma, jog paranoja dažniau pasireiškia žmonėms, kurie vaikystėje buvo palikti tėvų, nuolat stokojo dėmesio bei meilės, patyrė artimo žmogaus praradimą.
- Aplinkos veiksniai. Galvos traumos, ilgalaikis amfetamino vartojimas, didelės psichologinės, emocinės traumos gali didinti paranojos riziką.
- Miego trūkumas. Ilgalaikis miego trūkumas gali paveikti mąstymą ir sukelti paranojiškus mąstymus.
- Stresas. Didelis stresas gali išprovokuoti paranojiškus mąstymus.
- Psichiatrijos sutrikimai. Paranoja gali būti paranojinio asmenybės sutrikimo, šizofrenijos, asmenybės sutrikimo, kuriame greitai keičiasi emocijos, simptomas.
- Narkotikų vartojimas. Narkotikai, tokie kaip kanapės, haliucinogenai ir stimuliantai, gali sukelti paranoją. Ilgalaikis alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti trumpalaikę paranoją, o ilgainiui - nuolatinę paranoją ir net haliucinacijas.
- Atminties praradimas. Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos gali pakeisti smegenis taip, kad žmogus pradės labiau įtarinėti kitus.
Paranojos diagnostika
Paranoja dažnai sunkiai diagnozuojama, nes nesukelia asmenybės defekto (nesutrikęs realybės vertinimas, nenaudojami primityvūs gynybos mechanizmai, nesutrikusi identifikacijos difuzija, t. y. asmuo apmąsto savo asmeninius tikslus ir vertybes, daro tvirtus sprendimus, kad įgyvendintų savo pasirinkimą); tokio asmens intelektas susilpnėja, bet išlieka darbo įgūdžiai.
Paranoja diagnozuojama atliekant psichikos būsenos tyrimą ir psichologinius testus. Gydytojas atliks medicininę apžiūrą ir surinks išsamią medicininę istoriją, kad pašalintų fizinę ar medicininę simptomų priežastį, pavyzdžiui, demenciją. Jei paranoja yra psichiatrijos problemos dalis, gydytojas nukreips pas psichiatrą ar psichologą, kuris atliks klinikinę psichologinę vertinimą ir testavimą, kad nustatytų psichinę būklę.
Paranojos gydymo galimybės
Paranojos gydymas priklauso nuo priežasčių, kurios galėjo įtakoti jos atsiradimą. Gydymas gali apimti:
- Vaistus. Jei paranoja pasireiškė žmogui, kenčiančiam nuo nerimo sutrikimo, pirmiausia jam turi būti skiriami raminamieji vaistai, jei žmogui, kenčiančiam nuo šizofrenijos - antipsichotikai, o depresija sergantys paranojikai, pirmiausia turėtų būti gydomi antidepresantais. Jei diagnozuota paranojinė šizofrenija ar kliedesinis sutrikimas, greičiausiai bus pasiūlyta antipsichozinių vaistų, kad sumažintumėte simptomus. Antipsichoziniai vaistai gali sumažinti paranojiškus mąstymus arba padaryti jus mažiau pažeidžiamus jiems. Jei kenčiate nuo nerimo ar depresijos, gydytojas gali pasiūlyti antidepresantų ar lengvųjų raminamųjų. Tai gali padėti jums jaustis mažiau neramiai dėl savo minčių ir užkirsti kelią jų pablogėjimui.
- Psichoterapiją. Psichoterapija, ypač psichologiškai orientuotiems ir motyvuotiems pacientams, gali būti taikoma paranojos gydymui. Gydant tokį pacientą psichoterapijos pagalba, reikėtų apsišarvuoti kantrybe, - paranojinės idėjos turi gilias priežastis ir gerai įsišaknijusią ydingą mąstymo sistemą. Tai sutrikimas, kurio gydymas dažniausiai būna labai ilgas ir sunkus. Dažniausiai naudojama kalbėjimo terapija paranojai yra kognityvinė-elgesio terapija (KET). KET metu jūs nagrinėsite savo mąstymą ir savo įsitikinimų įrodymus bei ieškosite kitų galimų interpretacijų. KET taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir baimę, kurie gali daryti įtaką ir padidinti paranojos jausmus.
- Kūrybines meno ir terapijas. Meno ir kūrybinės terapijos naudoja menines veiklas, kad padėtų jums išreikšti, kaip jaučiatės, terapinėje aplinkoje. Šios terapijos gali būti naudingos, jei sunku kalbėti apie savo patirtį.
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote paranojos simptomus, nes ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti suvaldyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Ryšys tarp vilkligės ir depresijos
Kaip galima užkirsti kelią paranojai?
Nors gali būti neįmanoma užkirsti kelią paranojinio asmenybės sutrikimui, gydymas kartais gali leisti asmeniui, linkusiam į šį sutrikimą, išmokti produktyvesnių būdų spręsti situacijas.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją dėl paranojos?
Jei paranoja užgožia jūsų mintis ar daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar psichinės sveikatos specialistu. Žmonės, patiriantys sunkią paranoją, gali atsisakyti ieškoti pagalbos dėl savo nepasitikėjimo kitais.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligų rūšys ir gydymas