Įvadas
Psichologija - tai mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina siekia suprasti psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, formas ir mechanizmus. Psichologija kelia daugybę klausimų, susijusių su žmogaus prigimtimi ir elgesiu, bandydama atsakyti į tai, kodėl žmonės elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Šis mokslas kuria sąvokų ir teorijų sistemas, siekdamas apibūdinti žmogų kuo išsamiau. Nors kartais kritikuojama kaip spėjimų mokslas, psichologija nuolat tikrina savo hipotezes realybėje, siekdama patikimų žinių.
Psichologijos Raida
Psichologijos ištakos siekia senovės filosofų darbus. Pavyzdžiui, Aristotelio veikalas „Apie sielą“ arba Hipokrato sukurti keturių temperamentų tipai jau užčiuopia psichologinių idėjų užuomazgas. Pats terminas „psichologija“ pirmą kartą buvo pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Tačiau psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado tik 1879 metais, kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją. Nuo tada psichologija sparčiai plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo sričių ir tapdama vis objektyvesniu mokslu.
Psichologijos Šakos
Šiandien psichologija apima daugybę specializuotų sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas - psichiniai reiškiniai arba siela.
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja ryšį tarp elgesio ir biologinių procesų.
- Raidos psichologija: tiria žmogaus vystymąsi, veiksnius, kurie įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveiką.
- Socialinė psichologija: analizuoja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
- Asmenybės psichologija: nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas ir veiksnius, apibūdinančius asmenybę.
- Klinikinė psichologija: užsiima emocinių ir elgesio problemų diagnostika ir gydymu, psichinių sutrikimų pasireiškimo būdų, priežasčių, eigos ir terapijos tyrimais.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto psichologija ir kt.
Psichologijos Požiūriai
Kiekvienas psichologinis reiškinys interpretuojamas per tam tikrą požiūrio prizmę. Psichologai teoretikai ir praktikai laikosi tam tikros psichologijos mokyklos ar krypties, kurios susiformavo psichologijos mokslo raidos eigoje. Pavyzdžiui, egzistuoja eksperimentinis požiūris, kuris remiasi nepriklausomų ir priklausomų kintamųjų analize, eksperimentinėmis ir kontrolinėmis grupėmis.
Biologiniai Psichologijos Pagrindai
Nervų Sistemos Sandara
Norint suprasti psichologijos biologinius pagrindus, būtina išmanyti nervų sistemos sandarą. Pagrindinė nervų sistemos ląstelė yra neuronas. Neurono kūnas ir dendritai priima nervinius impulsus, o aksonas juos siunčia toliau. Aksoną dengia mielininis apvalkalas, kuris atlieka izoliacijos funkciją. Aksonas baigiasi daugybe sinapsinių jungčių (sinapsių), kurios nėra visiškai prisijungusios, palikdamos plyšelį.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Nervinio impulso perdavimas yra elektrocheminis procesas, kuriame dalyvauja natrio jonai (Na+). Neurono viduje įelektrinimas yra neigiamas. Veikiant tam tikroms medžiagoms, neuronas praranda savo neigiamumą, ir iš išorės į vidų patenka daug Na+ jonų. Per 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas veikia principu „viskas arba nieko“.
Glijos yra jungiamosios ir statybinės ląstelės, kurios maitina neuronus ir atlieka kitas svarbias funkcijas. Žmogaus smegenyse yra nuo 10 milijardų iki 1 trilijono neuronų, o glijų yra dešimt kartų daugiau.
Svarbiausios smegenų dalys:
- Kamienas (medulla): reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus.
- Hipotalamusas (gumburas): valdo valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio centrus, reguliuoja endokrininę veiklą ir palaiko homeostazę.
- Hipokampas: atsakingas už atmintį ir naujų faktų įsiminimą. Pažeidus šią sritį, žmogus gali prisiminti senus įvykius ir įgūdžius, tačiau negali įsiminti naujos informacijos.
- Limbinė sistema: susijusi su emocijomis.
- Galvos smegenų pusrutuliai: kairysis pusrutulis paprastai didesnis už dešinįjį. Kairiajame pusrutulyje yra kalbėjimo, kalbos supratimo, rašymo ir skaičiavimo centrai. Pusrutulius jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum), kurie užtikrina greitą informacijos perdavimą tarp jų.
Psichologijos Chemija ir Genetika
Narkotikai veikia smegenų veiklą per neurotransmiterius. Svarbu suprasti, kad smegenyse vyksta nuolatiniai pokyčiai ne tik dėl neurologinių ligų, bet ir normalaus gyvenimo eigoje. Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus. Paveldimumas įtakoja intelekto sugebėjimus, temperamentą, emocinį stabilumą ir kitas savybes. Kai kurios ligos, susijusios su psichologiniais pakitimais, yra paveldimos arba perduodamos genetiškai. Pavyzdžiui, Hantingtono ligą nulemia dominantinis genas. Taip pat egzistuoja chromosominiai sutrikimai, tokie kaip Ternerio sindromas (viena X chromosoma) ir Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Psichogenetiniai tyrimai, atliekami su dvyniais, padeda nustatyti paveldimumo įtaką įvairiems psichologiniams bruožams.
Sensoriniai Procesai
Sensorinis Kodavimas
Sensorinis kodavimas - tai procesas, kurio metu stimulo fizinės savybės paverčiamos nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Iki šiol vadovaujamasi specifinės nervų energijos teorija, kuri teigia, kad tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas, nepriklausomai nuo stimuliavimo būdo, iššaukia to jutimo kodavimą. Pavyzdžiui, Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis teigia, kad pojūčių kokybę lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude), o kokybė - atitinkamų receptorių. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa ir lytėjimas, o skonis ir uoslė - mažiau svarbūs.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Jutimas ir Suvokimas
Sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Suvokimas dažnai apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine nervų sistema, o suvokimas - su aukštesniais nervų sistemos lygiais. Jutimo mechanizmas veikia taip: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, kuris elektrocheminiu būdu perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Jautrumo Slenksčiai
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai: absoliutus stimulo slenkstis - kada stimulas jau yra išskiriamas kaip toks (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t.). Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis teigia, kad kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis teigia, kad pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis taip pat turi įtakos jautrumui: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Jautrumas nėra statiška būsena, jis priklauso nuo ankstesnių pojūčių, organizmo būklės ir kitų veiksnių.
Suvokimas
Suvokimo Organizavimas ir Pastovumas
Suvokimas - tai procesas, kurio metu mes atpažįstame daiktus ir nustatome jų vietą. Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą, mūsų suvokimas yra organizuojamas. Nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos ar spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų. Tai vadinama suvokimo pastovumu.
Dydžio Pastovumas
Dydžio suvokimas visada derinamas su atstumo suvokimu. Tai rodo, kad suvokimas yra santykinis ir atsižvelgia į kitus dalykus. Suvokiant dydį svarbūs trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Smegenyse veikia automatinis derintuvas, kuris leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos.
Erdvės ir Judesio Suvokimas
Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis) padeda suvokti pasaulį trimatėje erdvėje. Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja, kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Iliuzijos
Iliuzijos rodo, kad suvokimas ne visada atspindi realybę. Pavyzdžiui, greitkelyje nupieštos skersinės linijos su progresuojančiai mažesniais intervalais gali būti suvokiamos kaip važiavimo pagreitėjimas, todėl vairuotojai sumažina greitį. Stroboskopinis judėjimas (multikai) ir indukuotas judėjimas (su traukiniu arba ilgai sukantis ratu) taip pat yra iliuzijų pavyzdžiai. Suvokimui ir daikto atpažinimui didelę įtaką turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
Dėmesys ir Sąmonė
Sąmonės Apibrėžimas ir Būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų ir suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas susipina su suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimu. Ankstyvoji psichologija tapatino sąmonę su protu. Introspekcija - tai bandymas pačiam nagrinėti savo sąmonę. Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Taip pat naudojami ir kiti terminai (nesąmonė, ikisąmonė, pusiau sąmonė). „Kognityvinė pasąmonė“ rodo, kad daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti. Sąmonė yra ribota, ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai atliekami nesąmoningai.
Sąmonės Lygmenys
- Ne-sąmonė (nonconscious): procesai, kurie visiškai neprieinami sąmonei (pvz., kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime).
- Pasąmonė (unconscious): įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei, bet daro didelę įtaką elgesiui.
Pakitusios Sąmonės Būsenos
Be normalios budrios sąmonės būsenos, egzistuoja ir pakitusios sąmonės būsenos: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Užsisvajojimas (daydreaming) - tai pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši būsena gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Pagal Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas.
Miegojimas
Miegojimas - tai taip pat sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas. Miego sutrikimai yra gana dažni. Insomnija (nemiga) kamuoja daugelį žmonių. Narkolepsija - tai staigus užmigimas aktyvios veiklos metu. Miego apnėja - tai miegant nustojama kvėpuoti.
Sapnai
Sapnai: „Karališkasis kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik ne visi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė ir Meditacija
Hipnozė (gr. hypnos - miegas) - tai būsena, kai kūnas miega, o protas budrus. Hipnozės metu sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda ne visi. Meditacija - tai dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Mokymasis
Mokymosi Apibrėžimas ir Rūšys
Mokymasis - tai procesas, kurio metu įgyjama naujų žinių, įgūdžių ar elgesio modelių. Skiriamos kelios mokymosi rūšys:
- Klasikinis sąlygojimas: tai mokymasis, kai neutralus dirgiklis susiejamas su reikšmingu dirgikliu, sukeldamas sąlyginę reakciją.
- Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas: tai mokymasis, kai elgesys yra sustiprinamas arba slopinamas priklausomai nuo jo pasekmių (pastiprinimo arba bausmės).
Stimulo Generalizacija ir Diskriminavimas
Stimulo generalizacija - tai reiškinys, kai sąlyginė reakcija pasireiškia ne tik į sąlyginį dirgiklį, bet ir į panašius dirgiklius. Stimulo diskriminavimas - tai gebėjimas atskirti sąlyginį dirgiklį nuo kitų panašių dirgiklių.
Sąlyginių Reakcijų Gesimas
Sąlyginių reakcijų gesimas - tai reiškinys, kai sąlyginė reakcija palaipsniui išnyksta, jei sąlyginis dirgiklis nuolat pateikiamas be nesąlyginio dirgiklio.
Išmokimas ir Mokymasis Žmogaus Vystymesi
Išmokimas ir mokymasis vaidina svarbų vaidmenį žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė yra veiksmingi mokymosi metodai.
Instinktyvus Elgesys ir Refleksai
Instinktyvus elgesys ir refleksai - tai įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka užtikrina, kad išlieka adaptyvūs instinktai.
Biologinis Pasiruošimas Sąlygojimui
Biologinis pasiruošimas sąlygojimui rodo, kad išmokimas yra žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu.
tags: #psichologijos #pagrindai #konspektas