Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS), įrankis, skirtas įvertinti nerimo ir depresijos simptomus ne psichiatrijos įstaigose. Aptariama skalės struktūra, taikymo metodai, interpretavimo ypatumai ir svarba tiriant įvairias pacientų grupes, įskaitant sergančius miokardo infarktu.
HADS sukūrimo istorija ir paskirtis
,,Nerimo ir depresijos skalė‘‘ (angl. HAD, Zigmond and Snaith (1983)) buvo sukurta kaip priemonė, leidžianti greitai ir efektyviai įvertinti nerimo ir depresijos simptomus asmenims, kurie nesikreipia į psichiatrus. Lietuviškas vertimas buvo atliktas R. Bunevičiaus ir S. Žilėnienės 1991 metais. Skalė yra plačiai naudojama tiek klinikiniuose tyrimuose, tiek praktikoje, siekiant nustatyti emocinės būklės sutrikimus.
Skalės struktūra ir vertinimo metodika
HADS sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti nerimo simptomams vertinti (subskalė HAD-N, klausimai Nr.1, 3, 5, 7, 9, 11, 13) ir 7 - depresijos simptomams vertinti (sub-skalė HAD-D, klausimai Nr. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14). Kiekvienam klausimui priskirti keturi atsakymo variantai, atitinkamai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę. Baigus testavimą, HAD-N ir HAD-D balai sumuojami, didžiausia sub-skalės balų suma - 21 balas.
HADS rezultatų interpretavimas
Surinkti balai leidžia įvertinti nerimo ir depresijos simptomų sunkumą. Nors konkretūs balų interpretavimo kriterijai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo tyrimo ar klinikinės praktikos, paprastai naudojamos šios ribos:
- 0-7 balai: Simptomų nėra arba jie nežymūs.
- 8-10 balai: Lengvi simptomai.
- 11-14 balai: Vidutiniai simptomai.
- 15-21 balas: Sunkūs simptomai.
Svarbu pažymėti, kad HADS nėra diagnostinis įrankis, o tik atrankos priemonė. Jei asmuo surenka aukštus balus, rekomenduojama kreiptis į specialistą dėl išsamesnio įvertinimo ir, jei reikia, gydymo.
Taip pat skaitykite: Juokas psichiatrijos ligoninėje
HADS taikymas kardiologijoje: Miokardo infarktas
Tyrimai rodo, kad pacientai, patyrę miokardo infarktą, dažnai patiria nerimą ir depresiją. HADS yra naudingas įrankis šioms būklėms įvertinti šioje pacientų grupėje.
Tyrimo metodai
Tiriamieji apklausti naudojantis autorių sudarytu sociodemografiniu klausimynu, standartizuotu gydymosi režimo laikymosi klausimynu (angl. Morisky Medication Adherence Scale, santrumpa - MMAS-8) ir ligoninės nerimo ir depresijos vertinimo skale (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, santrumpa - HADS). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS20 ir Microsoft Office Excel 2010. Nagrinėjami požymiai vertinti skaičiuojant aritmetinį vidurkį ir standartinį nuokrypį.
Tyrimo rezultatai
Viename tyrime, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, nustatyta, kad nežymūs nerimo simptomai nustatyti 28,4 proc., vidutiniai - 10,2 proc., sunkūs - 1 proc. tiriamųjų. Lengvi depresijos simptomai nustatyti 16,2 proc., vidutiniai - 2,0 proc., sunkūs - 0,5 proc. tiriamųjų.
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 160 pacientų po miokardo infarkto, parodė, kad 23,13% pacientų buvo nustatyti didesni nerimastingumo ir 24,4% - depresiškumo balai.
Ryšys su gydymo režimo laikymusi
Tyrimai atskleidė, kad depresijos simptomai statistiškai reikšmingai susiję su gydymo režimo laikymusi. Blogas gydymo režimo laikymasis, sergant miokardo infarktu su ST segmento pakilimu, reikšmingai susijęs su lengva nerimo simptomų raiška tarp nedirbančių/esančių pensijoje tiriamųjų ir moterų.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ligoninės Lietuvoje
Kiti veiksniai, susiję su nerimu ir depresija po miokardo infarkto
Regresinės analizės rezultatai parodė didesnius HADS nerimastingumo balus jaunesniems pacientams (26-47 m.) (vidutinė HADS reikšmė 10,67) ir rūkantiems pacientams (vidutinė HADS reikšmė - 10,16). Didesni HADS depresiškumo įverčiai prognozuojamai dažniau koreliavo su moteriškąja lytimi (vidutinė HADS reikšmė 8,66) ir fiziniu aktyvumu (vidutinė HADS reikšmė - 8,96). Žemesnio išsilavinimo sąsaja buvo stebėta su depresiškumu (vidutinė HADS reikšmė 8,88). Miokardo infarktų skaičius neturėjo įtakos nei depresiškumui, nei nerimastingumui.
Išvados
Vienas iš penkių pacientų turėjo padidėjusį depresiškumo ir nerimastingumo lygį. Veiksniai, veikiantys šias būkles, buvo jaunas amžius, moteriška lytis, žemesnis išsilavinimas, rūkymas ir mažas fizinis aktyvumas. Miokardo infarktų skaičius depresiškumui ir nerimastingumui įtakos neturėjo.
HADS privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Trumpas ir paprastas taikymas: Skalę lengva administruoti ir užpildyti, todėl ji tinkama naudoti įvairiose klinikinėse situacijose.
- Atskiria nerimą nuo depresijos: Skalė leidžia atskirai įvertinti nerimo ir depresijos simptomus, suteikiant daugiau informacijos apie paciento emocinę būklę.
- Tinka ne psichiatrijos įstaigoms: Skalė buvo sukurta specialiai tam, kad būtų galima įvertinti nerimą ir depresiją asmenims, kurie nesikreipia į psichiatrus.
Trūkumai
- Nėra diagnostinis įrankis: HADS negali būti naudojama diagnozei nustatyti, o tik kaip atrankos priemonė.
- Gali būti paveikta somatinių simptomų: Kai kurie klausimai gali būti interpretuojami kaip somatiniai simptomai, o ne emociniai, ypač pacientams, turintiems fizinių sveikatos problemų.
- Ribotas jautrumas: Skalė gali būti ne tokia jautri subtiliems emocinės būklės pokyčiams.
HADS naudojimo rekomendacijos
- HADS turėtų būti naudojama kaip atrankos priemonė, o ne kaip diagnostinis įrankis.
- Rezultatus reikėtų interpretuoti atsižvelgiant į paciento klinikinę istoriją ir kitus tyrimo duomenis.
- Jei asmuo surenka aukštus balus, rekomenduojama kreiptis į specialistą dėl išsamesnio įvertinimo ir, jei reikia, gydymo.
- Svarbu atkreipti dėmesį į galimus somatinių simptomų įtakos faktorius.
Taip pat skaitykite: Psichologų vaidmuo ligoninėse
tags: #ligonines #nerimo #ir #depresijos #skale