Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi, įskaitant klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi. Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Kritiškai vertinant, psichologija - spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologijos sąvokų žemėlapį, apžvelgdami pagrindines psichologijos sritis, mokyklas, ir metodus, siekiant suprasti, kaip psichologijos žinios gali būti pritaikomos praktiškai, pavyzdžiui, idėjų generavimui ir tikslų įgyvendinimui. Straipsnyje aptariamas "Minčių Žemėlapis" - įrankis, skirtas idėjų struktūrizavimui ir pavertimui realybe.
Psichologijos Šaknys ir Raida
Psichologijos užuomazgos jau pirmųjų filosofų darbuose. Kad ir Aristotelio „Apie sielą“. Arba Hipokrato (4 a.pr.m.e.) sukurti 4 temperamento tipai. Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas - nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Psichologija kaip daugiau aar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar - daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų.
Pagrindinės Psichologijos Sritys
Psichologija apima platų spektrą specializuotų sričių, kurių kiekviena nagrinėja skirtingus žmogaus elgesio ir psichikos aspektus. Skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela). Toliau pateikiamas pagrindinių psichologijos sričių sąrašas:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. Nervų sistemos sandara. Neuronas - nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus. Aksonas - siunčia nervinius impulsus. Mielinis apvalkalas - izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių; ne visai prisijungia, lieka plyšelis). Nervinio impulso perdavimas - elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas - kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Glijai - jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės (atlieka ūkio darbus). Žmogaus smegenyse - nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų. Glijų 10 kartų daugiau. Labiausiai mus domina galvos smegenys. Kamienas (medulla) - reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus. Hipotalamusas (lietuviškai - gumburas) - labai svarbi sritis. Ten yra valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; jis reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę (kai šalta drebame, kai karšta - prakaituojame). Hipokampus - atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar išmokta prieš metus ar prieš pat pažeidimą. Neįsimintų ir dabar vykstančių dalykų, sutinkamų žmonių. Limbinė sistema taip pat susijusi ir su emocijomis (pvz. Regėjimo sritis (pav. Kairysis pusrutulis beveik visuomet didesnis už dešinįjį. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje. Kairiajam pusrutulyje - kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį, nes juos jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum). Psichologijos chemija: kaip veikia narkotikai; pagrindiniai (7) neurotransmiteriai (g.b. Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju. Tai vyksta ir normalaus gyvenimo eigoje. Genetika. Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką. intelekto sugebėjimai, temperamentas, emocinis stabilumas ir kt. Kai kurios ligos, susiję ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai. Hantingtono liga - nulemia dominantinis genas. Chromosominiai sutrikimai: Ternerio sindromas (viena X chromosoma), Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y susijusi su padidintu agresyvumu. Bandoma aiškintis iir pvz. šizofrenijos paveldimumą. Psichogenetiniai tyrimai - su dvyniais.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t. Pvz.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų ddiagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
Pagrindinės Psichologijos Mokyklos
Kiekvienas reiškinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi ttam tikro požiūrio. Tas požiūris - iš atitinkamos psichologijos mokyklos, pakraipos, susiformavusios psichologijos, kaip mokslo, raidos eigoje. Svarbiausios psichologijos mokyklos:
Taip pat skaitykite: Kas yra bendravimo psichologija?
- Biheviorizmas: pabrėžia išmokimą ir aplinkos įtaką elgesiui.
- Psichoanalizė: akcentuoja pasąmonę ir ankstyvos vaikystės patirtis. Pgl Froidą, sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas.
- Kognityvinė psichologija: tiria pažinimo procesus, tokius kaip atmintis, dėmesys, ir problemų sprendimas.
- Humanistinė psichologija: pabrėžia individualų augimą, savirealizaciją, ir teigiamas žmogaus savybes.
Kognityviniai Procesai ir Dėmesio Valdymas
Dėmesys
Sąmonė - mažiausiai ginčų dėl jos apibrėžimo. Tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę (tačiau tai jau savotiškas sąmonės pasidalijimas). Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. itas, o ir kiti terminai (nesąmonė, ikisąmonė, pusiau sąmonė) naudojami ir dabar. „Kognityvinė pasąmonė“. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesį, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai. Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?). Vakarėlyje šnekamės su kuo nors, o kiti savo pokalbyje pamini mūsų vardą ir iškart atkreipiame dėmesį. Taigi tarsi sąmonės pasidalijimas, bet vienu metu galime žinoti , įsisąmoninti tik kažką viena. Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). pasąmonė (unconscious) - įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.
Sąmonės Būsenos
Sąmonės būsenos. Normali budri sąmonės būsena. Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų.
Miegojimas
Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas. 80 proc. Pažadinti kitų stadijų metu, sapnavę sakėsi tik 7 proc. Miegant naktį, pirmąsias 3-4 valandas yra giliausias miegas (pasiekiama 4 stadija), vėliau miegas paviršutiniškas - tik iki 2 stadijos, pailgėja REM miego epizodai. Miego sutrikimai. Beveik visi bent kada yra jų turėję. Insomnija (1977 metų duomenimis, ją turėjo 25-30 mln. Narkolepsija - užmiegama aktyvios veiklos metu ( kai studentas klausydamasis paskaitos, tai dar nieko, bet jei dėstytojas, skaitydamas paskaitą, jau blogai). Pgl. EEG parodymus, iš karto „krentama“ į REM miegą. Miego apnėja - miegant nustojama kvėpuoti. Prabundama, kvėpavimas atstatomas ir miegama toliau. Tai gali vykti net iiki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiasi pavargę, neišsimiegoję. Tai greičiausiai susiję su kamieno srities defektais (ji kontroliuoja kvėpavimą - refleksinį). Kodėl miegam? Stiprus biologinių ritmų poveikis. Išlieka, net kai nėra išorinių indikacijų. Miego funkcija - kas būna, kai nepamiegam.
Sapnai
Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė
Hipnozė (gr.hypnos - miegas). Kūnas miega, o protas budrus. priežasties atsisakyti. Geriausia sužinoti, tai patyrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda nevisi. Normalinis pasiskirstymas. 10-15 proc. visai neužhipnotizuojami, 10-15 proc. - labai lengvai užhipnotizuojami. Įtakos turi žmogaus noras būti užhipnotizuotam (žr.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Meditacija
Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Psi Fenomenas
Psi fenomenas (parapsichologijos sritis): būrimai, telepatija, daiktų judinimas mminties galiomis. Ekstrosensorinis suvokimas ir psichokinezė. Žr. „Psichologija Tau“. Tyrimai paneigia bet kokius ekstrasensų realius poveikius.
Išmokimas ir Sąlygojimas
Išmokimas, išmokimo apibrėžimas. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Instinktyvus elgesys, refleksai - įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka: išlieka adaptyvūs instinktai. Kas tai yra išmokimas? Kiekvienas autorius apibrėžia ššiek tiek skirtingai. Viskas prasidėjo nuo I.Pavlovo bandymų su šunimis. Biologinis pasiruošimas sąlygojimui. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Tyrimas su žiurkėmis. Ryški švies, garsus burzgimas ir saldus vanduo buvo poruojami su: 1gr. elektrošoku, 2gr. pykinimu. 1gr. žiurkėms susidarė sąlyginis refleksas į šviesą ir garsą. 2gr. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu. Dantisto kabinetas (sąlyginis ,, neutralus dirgiklis) reguliariai asocijuojasi su skausmu (nesąlyginis stimulas), reakcija - baimė. T…
Sensoriniai Procesai ir Suvokimas
Sensoriniai procesai. Sensorinis kodavimas. Jutimo organų paslaptis. Kaip smegenys atskiria garsą ir šviesą? Ar informacija koduojama skirtingai, ar tai priklauso nuo receptorių tipo. Pavyzdžiui, Demokritas (4-5 amžiuje prieš Kristų) samprotavo, kad iišorinį pasaulį jaučiame mažyčių silpnų (neryškių) objekto kopijų pagalba. Tos kopijos perduodamos nuo objekto mums. Kopijos įeina į mūsų jutimo organus ir tuščiaviduriais vamzdeliais keliauja į smegenų žieves, kur kažkokiu tai būdu iššaukia tų objektų suvokimą. Tik 1825 Johanas Miuleris pasiūlė kitą idėją. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus. Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Pvz. Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis: pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vvibravimo dažniu (amplitude). Kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių. Pvz. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas. Skonis ir uoslė - ne taip. Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Pvz. Tačiau tai abejotina. Kada - tik pojūtis, o kada - to pojūčio suvokimas. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine NS, o suvokimas - su aauktesniais NS lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams. Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis - kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t.). Dirgiklio stiprumas, sukeliantis mažiausią pojūtį. Pav. Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis: kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis: pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Rankų mirkymas, iš tamsos į šviesą ir kt. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesni; pojūčių, organizmo ir t.t. Suvokimas. Suvokimo organizavimas. Pastovumas. Kas tai per daiktas? Kur jis yra? Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą. Ir matome, suvokiame ne viską iš karto. Mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų (nemanome, kad iš tikrųjų jis pasikeitė). Dydžio pastovumas. Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu. Tai dar kartą įrodo, kad suvokimas yra santykinis, tai yra šiuo atveju atsižvelgiama ir į kitus dalykus (tai smegenys daro automatiškai). Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Pavyzdys: 30 sek žiūrėkite į lempą. Tinklainėje suformuojamas normalus atvaizdas. šitoks suvokimo santykinumas gali tturėti ir neigiamų pasekmių (pvz., kai nežinome realaus daikto dydžio, ir tik spėjame atstumą iki jo). Mūsų smegenyse veikiantis automatinis derintuvas leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos. Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis). Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, kaip tik yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Judesio suvokimas. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Pereinant prie iliuzijų: greitkelyje vairuotojai artėdami prie pavojingų kryžkelių, žiedų, nemažino greičio. Buvo nupieštos skersinės linijos su progresuojančiai mažesniais intervalais. Tai buvo suvokiama kaip važiavimo pagreitėjimas ir vairuotojai numesdavo greitį. Iliuzijos: stroboskopinis judėjimas (multikai); indukuotas judėjimas ((su traukiniu arba ilgai sukantis ratu). Suvokimui, daikto atpažinimui labai daug įtakos turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
"Minčių Žemėlapis" Kaip Įrankis Idėjoms Realizuoti
Ar turite idėjų? Kaip dažnai jūsų turimos idėjos lieka tik idėjomis? Ar pavargote nuo idėjų, kurios lieka tik ant popieriaus? Rezultatų planuotė MINČIŲ ŽEMĖLAPIS - jūsų svajones ir idėjas pavers realybe! Dabar atėjo laikas atskleisti jūsų idėjas pasauliui! Su MINČIŲ ŽEMĖLAPIU savo idėjas sėkmingai galėsite paversti veiksmais. Planuotėje rasite aiškią, paprastą ir nuoseklią idėjos realizavimo struktūrą: NUO IDĖJOS IKI REZULTATO.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
"Minčių Žemėlapio" Struktūra
Ši planuotė taps jūsų pačių kūrybinio potencialo ir organizacinių įgūdžių raktu. Su MINČIŲ ŽEMĖLAPIU galėsite konkretizuoti savo idėjas, jas struktūrizuoti ir nustatyti aiškius tikslus. Dėka įspūdinga Laiko diagrama, jūs vizualiai įprasminsite savo projektus, o tai padės jums pažvelgti į juos iš naujos perspektyvos. Pamirškite neigiamą patirtį, kada idėjos liko tik svajonėmis. Pamirškite viską, kas blokavo jų įgyvendinimą. MINČIŲ ŽEMĖLAPIS padės jums pasiekti norimus rezultatus. Naudojant projektų valdymo laiko skalę, galėsite efektyviai matyti idėjos įgyvendinimo nuoseklumą ir valdyti pažangą. Taip pat MINČIŲ ŽEMĖLAPIS padės jums organizuoti idėjos įgyvendinimo etapų finansus su biudžeto planavimo metodika. Neleiskite savo idėjoms dingti tuščioje erdvėje. MINČIŲ ŽEMĖLAPIS leis jums lengvai ir sistemingai realizuoti savo idėjas bei pasiekti tikslus. Sutelkite jėgas atskleisti savo kūrybiškumą ir užpildykite spragą tarp idėjų ir sėkmingų rezultatų. Įsigykite MINČIŲ ŽEMĖLAPĮ jau dabar ir žingsnis po žingsnio paverskite savo idėjas tikrove! Praneškite pasauliui apie realizuotas savo idėjas!
Planuotėje rasite:
- Kalendorius, kurie padės išsamiai suplanuoti veiksmus.
- Minčių žemėlapius, kur lengvai organizuosite ir struktūrizuosite turimas idėjas.
- Skirtą vietą idėjų vizualizavimui.
- Laiko diagramą vizualiai atvaizduoti idėjos projekto eigai.
- Tikslų išsikėlimo metodiką.
- Biudžeto planavimo metodiką, kur galėsite lengvai įsivertinti planuojamo projekto pajamas ir išlaidas.
"Mindfulness" Technikos
"VILNIUS TECH SKAITO vasarą" kviečia nepamiršti pasirūpinti savo emocine sveikata ir iš arčiau susipažinti su dėmesingo įsisąmoninimo technika mindfulness. Mindfulness - tai vienas iš vis labiau populiarėjančių streso valdymo metodų. Nemažai dalykų savo gyvenime darome „autopilotu“. Sunku būti čia ir dabar, nes mūsų galvose nuolat sukasi reikalai, darbų sąrašai bei ateities planai. Kai kurių savo minčių mes sąmoningai net nesirenkame, jos tarsi pačios įsiprašo, pavyzdžiui, kai vis pergalvojame nemalonų nutikusį įvykį ar jaudinamės dėl to, ko negalime pakeisti. Tokios mintys gadina mums nuotaiką, gaišina mūsų laiką bei eikvoja energiją. Mindfulness metodai ir yra skirti suvaldyti minčių tėkmę ir nukreipti savo dėmesį ten, kur mes norime, kad jis būtų. Tai tarsi meditacijos, kurių metu siekiama sugrįžti iš minčių sūkurio į „čia ir dabar“. Psichologiniai tyrimai rodo, kad net trumpos mindfulness praktikos padeda atsipalaiduoti bei sumažina streso lygį. Mindfulness pradininku laikomas zen budistų vienuolis Thich Nhat Hanh el. knygoje Happiness : Essential Mindfulness Practices skatina skaitytoją išmokti viską, ką daro kasdieniame gyvenime, daryti sąmoningai: vaikščioti, sėdėti, dirbti, valgyti, vairuoti.
Emocijų Suvokimas ir Valdymas
Jaučiate stiprų nerimą ar baimę. Jausti nerimą ir baimę gali būti labai nemalonu, tačiau jausmai yra svarbūs; jie signalizuoja, kad žmogaus gyvenime vyksta kažkas, į ką nekreipiama pakankamai dėmesio. Išgyvenate pykčio priepuolius. Pyktis yra naudingas jausmas, tačiau ne visi moka jį teisingai reikšti. Kankina nepasitikėjimas savimi, vienatvės jausmas. Šie jausmai apkarto gyvenimą ir gali būti susiję su žmogaus nemokėjimu užmegzti ir palaikyti ilgalaikius artimus santykius. Susiduriate su netektimis, praradimais. Patiriate santykių problemas. Kai santykiai su aplinkiniais nesiklosto, žmogus jaučiasi nelaimingas, nepilnavertis.
Tyrinėjant minčių, emocijų žemėlapius plečiasi suvokimas, kuriasi naujos neuronų jungtys. Na o tos emocijos, kurios trukdė mums džiaugtis, ir buvo pasislėpusios už kitų, taps atpažintos. Tai integralus įrankis, kuris tiks daugelyje sričių ir gyvenimiškų situacijų. Suprasime kodėl kai kurie įvykiai kartojasi šimtus kartų, kol tarsi „pasiekia” mūsų smegenis ir staiga imame ir atpažįstame bėdą. Didelė dalis šio atradimo rėmėsi Dr. Geriau suprasite, kaip ir kodėl emocijos mums yra skirtos padėti. O ne kad mus kamuoti. Taip pat kalbėsime apie lyčių skirtumus ir kodėl moteris ir vyrai skirtingai reaguoja į situacijas.
Psichologo Pasirinkimas
Išsilavinimas. Rinkdamiesi psichologą, būtinai pasidomėkite jo išsilavinimu. Teikti psichologines konsultacijas gali specialistas, turintis universitetinius psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba 5 metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą. Konfidencialumas. Kiekvienas profesionalus psichologas laikosi konfidencialumo taisyklės. Psichologas neturi teisės pasakoti kitiems apie tai, ką sužinojo iš savo klientų, skelbti informaciją apie juos. Profesionalumas. Geras specialistas nuolatos kelia savo kvalifikaciją, vadovaujasi profesine psichologo etika. Emocinis brandumas. Geras specialistas sugeba nepasimesti sudėtingose situacijose, atlaiko stresą.
tags: #psichologijos #savoku #zemelapis