Įvadas
Sisteminė literatūros apžvalga - tai nuoseklus ir metodiškas tyrimo metodas, skirtas identifikuoti, atrinkti bei kritiškai įvertinti literatūrą, atitinkančią specifinį tyrimo klausimą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos kelios psichologijos sritys, kuriose taikoma sisteminė literatūros apžvalga, siekiant atskleisti naujausias įžvalgas ir tendencijas. Apžvelgsime kūno įvaizdžio ir jogos sąsajas, paauglių identiteto formavimąsi šeimos kontekste, tylos pauzių reikšmę psichoterapijoje bei streso, nerimo ir depresijos ryšį su periodonto audinių patologija.
Kūno Įvaizdis ir Joga: Sisteminė Apžvalga
Kūno įvaizdis - tai tarsi vidinis vaizdinys, kaip asmuo mato savo kūną. Šis suvokimas remiasi tuo, kaip žmogus jaučia savo kūną, tačiau ne visuomet tuo, kaip kūnas iš tiesų atrodo. Neigiamas kūno vertinimas gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, paskatinti žemą savivertę ir turėti įtakos depresijos ar valgymo sutrikimų išsivystymui. Vienas iš būdų, kaip pagerinti žmogaus kūno įvaizdį, yra fizinis aktyvumas, o viena iš galimų jo formų - joga. Joga užsiimantys žmonės geriau suvokia savo kūną, yra lankstesni ir dėl to galbūt labiau patenkinti savo kūno įvaizdžiu.
Šio darbo tikslas - sistemingai apžvelgti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėtas asmens kūno įvaizdis ir joga. Atliekant literatūros apžvalgą išanalizuota 19 mokslinių straipsnių, kurie atitiko atrankos kriterijus ir publikuoti 2008-2018 m. Apžvalgos duomenimis, daugiausia šia tema atliekamų tyrimų yra stebėjimo tipo, tačiau taip pat nemažai atlikta ir eksperimentinių tyrimų, kurie sudaro tvirtesnes prielaidas poveikiui vertinti. Didesnioji eksperimentinių tyrimų dalis rodo, kad jogos intervencija yra veiksminga gerinant asmens kūno įvaizdį. Tai patvirtina ir vienmomenčiai tyrimai, kuriuose pastebėta tendencija, kad jogą praktikuojantys asmenys yra labiau patenkinti savo kūno įvaizdžiu. Be to, jogos lankymas susijęs ir su savęs objektyvizavimo reiškiniu bei polinkiu į rizikingą mitybą.
Šeimos Santykių Įtaka Paauglių Identiteto Formavimuisi
Asmenybės siekimas save apibrėžti ir atsakyti į klausimą, kas aš esu, yra natūralus žmogaus poreikis, kuris vykstant biopsichosocialiniams pokyčiams paauglystėje tampa itin reikšmingas. Pasak Eriksono (1968), svarbiausias raidos uždavinys paauglystėje yra teigiamai išspręsti vaidmenų sumišimo krizę. Tyrimuose dažnai akcentuojama, kad stabilus, tvirtas identiteto jausmas siejamas su geresniais paauglio psichikos sveikatos rodikliais. Santykiai su tėvais taip pat susiję su geresne paauglio emocine ir psichologine savijauta, tačiau mokslinėje literatūroje tyrimų, nagrinėjančių paauglio identiteto formavimosi ir santykių su tėvais ryšius, yra labai mažai. Gauti šios srities rezultatai prieštaringi ir menkai paaiškinantys identiteto formavimosi ir santykių šeimoje mechanizmus, taigi nėra aišku, kaip santykiai su tėvais susiję su paauglių identiteto formavimusi.
Tyrimo tikslas yra analizuoti ir apibendrinti šeimos santykių aspektus, darančius įtaką paauglių raidai, ir paauglių identiteto formavimosi sąsajas, apibendrinti gautus rezultatus ir aptarti veiksnius, galinčius paveikti šiuos ryšius. Sisteminės literatūros analizė atskleidė, kad paauglių identiteto formavimuisi didžiausią įtaką daro šeimos santykių klimatas ir tėvų elgesys su paaugliu, analizuojamas per auklėjimo stilių koncepciją.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Tylos Pauzių Reikšmė Psichoterapijoje
Tylos pauzė psichoterapijos procese yra apibrėžiama kaip momentas, kai nei terapeutas, nei klientas nekalba. Tylos pauzės psichoterapijos procese kol kas yra neištirtas fenomenas, tad jų reikšmė ir funkcijos lieka neaiškios. Paradoksalu, tačiau kol kas itin daug dėmesio yra skiriama psichoterapijos verbaliniams aspektams, o neverbaliniai psichoterapijos procesai, kartu ir tylos pauzės, lieka už kadro. Mokslinė literatūra nepasižymi tylos pauzių fenomeno tyrimų gausa, tad šie tyrimai kol kas yra tik embriono stadijos.
Šio straipsnio tikslas - remiantis atlikta sistemine literatūros analize aprašyti tylos pauzių reikšmę ir funkcijas psichoterapijos procese. Sisteminė literatūros analizė atlikta remiantis PRISMA gairėmis. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 5 moksliniai straipsniai, publikuoti 2019-2024 metais, kurie remiasi kokybiniais ir kiekybiniais tylos pauzių psichoterapijos procese tyrimais. Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti tik tie tyrimai, kurie analizuoja tylos pauzių fenomeną psichoterapijos procese, neatsižvelgiant į psichoterapijos paradigmą. Į sisteminės literatūros analizę nebuvo įtraukiamos teorinės apžvalgos ir visi kiti moksliniai straipsniai, analizuojantys tylos pauzių fenomeną ne psichoterapijos lauke.
Tylos pauzės psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos kontekste apibrėžiamos kaip momentas, kai nei terapeutas, nei klientas nekalba. Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos literatūroje, neatsižvelgiant į teorinę paradigmą, daugiausia yra aprašomos ir analizuojamos verbalinės interakcijos tarp psichoterapeuto ir kliento; kur kas mažiau dėmesio skiriama neverbalinei kalbai, kartu ir tylai. Beveik visada psichologinis konsultavimas ir psichoterapija yra apibūdinami kaip kalbėjimo procesai, tačiau, nepaisant to, tylos pauzė yra įvardijama kaip stipri terapinė intervencija, stimuliuojanti kliento introspekciją, dėl ko gali padidėti arba sumažėti terapinio darbo efektyvumas.
Kočiūnas (1995) rašo, kad tyla yra bendravimo dalis, o nežodinis bendravimas, kartu ir tyla, yra itin svarbus, tylėdami žmonės parodo, kaip jaučiasi, ką galvoja, kaip ketina pasielgti. Taigi kalba yra susijusi su tyla, tyla yra kalbėjimo fonas, kuris padeda suprasti kalbėjimo ar tylėjimo svarbą. Tyla, įsipynusi į kalbą, tampa lyg „deguonis“ dialogui, be kurio šis negalėtų gyvuoti. Tik tyloje žmogus gali panirti į save, pasiekti pačias giliausias ir „tyliausias“ mintis. Tylos pauzė, kaip įgūdis, yra naudojama daugelio psichoterapeutų. Mokėjimas tylėti ir tylos panaudojimas terapiniams tikslams yra vienas iš svarbesnių konsultavimo įgūdžių.
Mokslinių šaltinių autoriai pateikia prieštaringas nuomones apie tylos pauzių naudojimą terapijos procese. Kai kurie autoriai teigia, kad tylos pauzės kelia empatiško terapeuto buvimo šalia jausmą, padeda klientams reflektuoti savo jausmus ir mintis, leidžia apmąstyti, kas buvo prieš tai kalbėta, surasti tinkamus žodžius pasakyti, rasti glaudesnį ryšį su savimi, susikoncentruoti, perteikti savo išgyvenimus nežodinio bendravimo būdu. Kiti autoriai išsako nuomonę, kad tylos pauzės kelia nerimo jausmus, padidina kliento „spaudimą“, kad jis turi kalbėti, kelia jausmą, kad yra paliktas ar nesuprastas, jos gali reikšti klientų pasipriešinimą terapijai, rodyti, kad pokalbis yra paviršutiniškas, tylos pauzių metu klientai gali išgyventi frustraciją, nervingumą, beprasmybę.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Kad tylos pauzės būtų produktyvios, terapeutai turi žinoti, kada ir kaip jas integruoti į terapijos procesą. Kočiūnas (1995) rašo, kad jautrus konsultanto reagavimas į tylos pauzes, sąmoningas jų kūrimas ir panaudojimas terapijos procese paverčia jas ypač vertingomis, nes padidina terapeuto ir kliento emocinį sąlytį, leidžia klientui pasinerti į save ir prisiimti atsakomybę už terapinį pokalbį. Buvimas tylos pauzėse yra viena sunkiausių užduočių, ypač pradedantiems dirbti psichologams / psichoterapeutams.
Apibendrindamos teorinę literatūrą apie tylos pauzių psichoterapijos procese sampratą galime daryti išvadą, kad kol kas turimi duomenys kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Tylos pauzių tyrimai psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos kontekste kol kas susiduria su tam tikromis problemomis.
Streso, Nerimo ir Depresijos Ryšys su Periodonto Audinių Patologija
Stresas, nerimas ir depresija tarpusavyje glaudžiai siejasi. Yra apskaičiuota, jog depresija serga 350 milijonų žmonių visame pasaulyje, Pasaulio Sveikatos Organizacija prognuozuoja, kad 2020 m. depresija bus antra pasaulinio masto liga. Mokslininkai iki šiol atlieka tyrimus norėdami išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp pastarųjų psichologinių sutrikimų ir periodonto ligų, tačiau gautos išvados būna skirtingos.
Darbo tikslas: Apžvelgti bei susisteminti mokslinę literatūrą, kurioje yra apžvelgiamas streso, nerimo ir depresijos ryšys su periodonto audinio patalogija bei nustatyti, kurie iš pastarųjų rizikos faktorių daro didžiausią neigiamą įtaką.
Atlikus išsamią mokslinių publikacijų paiešką bei naudojantis atmetimo/įtraukimo kriterijais, atrinkti septyni pasirinktą temą atitinkantys tyrimai straipsnių sisteminei analizei atlikti. Visi straipsnių autoriai naudojo skirtingus periodontalinius indeksus ir psichologinius testus periodonto ir psichologinių būklių įvertinimui. Stresui nustatyti skirtų laboratorinių tyrimų ir nerimui atliktų psichologinių vertinimo testų rezultatai buvo panašūs, tačiau skyrėsi depresijos vertinimo testų rezultatai. Laboratoriniais tyrimais pagrįsta, kad stresas daro neigiamą įtaką periodonto audinio būklei.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sisteminės Literatūros Apžvalgos Mokymai
Šis kursas suteikia glaustą įvadą į sisteminės literatūros apžvalgos principus, derinant teorines paskaitas su praktinėmis užduotimis. Baigę kursą, dalyviai įgis gebėjimų savarankiškai planuoti ir vykdyti sisteminės literatūros apžvalgos procesą: formuluoti tyrimo klausimą, nustatyti atrankos ir atmetimo kriterijus, efektyviai ieškoti straipsnių, vertinti jų kokybę, atlikti rezultatų sintezę bei parengti išsamią tyrimo ataskaitą.
Po mokymų dalyviai sugebės identifikuoti tai, kokiam moksliniam klausimui atsakyti yra reikalinga sisteminė literatūros analizė; sugebės atskirti sisteminę literatūros analizę nuo naratyvinės literatūros analizės; sugebės suformuluoti tyrimo klausimą, kuriam atsakyti gali būti naudojama sisteminės literatūros analizė; sugebės paruošti sisteminės literatūros analizės straipsnių paieškos schemą; sugebės atlikti mokslinių straipsnių paiešką remiantis sisteminės literatūros analizės principais; sugebės atlikti mokslinių straipsnių analizę remiantis išsikeltais straipsnių atrankos kriterijais; sugebės atlikti mokslinių straipsnių kokybės analizę; sugebės atlikti mokslinių straipsnių sintezę remiantis suformuluotu tyrimo klausimu; sugebės paruošti sisteminės literatūros analizės ataskaitą.
tags: #psichologijos #sistemine #literaturos #analize #reikalavimai