Psichologija - mokslas, tyrinėjantis žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ši disciplina siekia suprasti psichinius reiškinius, gilindamasi į jų kilmę, raidą, reiškimosi formas bei mechanizmus. Psichologija kelia daug klausimų, susijusių su žmogumi, pvz., kodėl žmogus elgiasi būtent taip. Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, psichologija kuria sąvokų ir teorijų sistemas, kurios apibūdina ir užfiksuoja žmogaus esybę. Kritiškai vertinant, psichologija gali būti laikoma spėjimų mokslu, susidedančiu iš hipotezių, kurios nuolat tikrinamos realybėje.
Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus, pavyzdžiui, Aristotelio veikalą „Apie sielą“ arba Hipokrato sukurtus 4 temperamento tipus (4 a. pr. m. e.). Terminas „psichologija“ pirmą kartą pavartotas 1732 metais K. Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 m., kai V. Vundtas Leipcige (Vokietija) įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Psichologija, kaip objektyvus mokslas, nuolat plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Šiuo metu egzistuoja daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
Pagrindinės Psichologijos Šakos
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveiką.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir žmogaus elgesį grupėje.
- Asmenybės psichologija: tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius.
- Klinikinė psichologija: diagnozuoja ir gydo emocines bei elgesio problemas, tiria psichinius sutrikimus, jų pasireiškimo būdus, priežastis, eigą ir terapiją.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reiškinys ir faktas interpretuojami tam tikru požiūriu, o kiekvienas psichologas (teoretikas ar praktikas) laikosi tam tikro požiūrio, kuris priklauso atitinkamai psichologijos mokyklai ar pakraipai, susiformavusiai psichologijos mokslo raidos eigoje.
Biologiniai Psichologijos Pagrindai
Biologinė psichologija tiria nervų sistemos sandarą. Neuronas - nervinė ląstelė, kurios kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus, o aksonas - siunčia. Mielininis apvalkalas atlieka izoliacijos funkciją. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių). Nervinio impulso perdavimas yra elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas yra neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. Neuronas tampa įelektrintas teigiamai labai trumpam laikui (1/1000 sekundės). Neurono impulsas veikia principu „viskas arba nieko“. Glijos - jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės. Žmogaus smegenyse yra nuo 10 milijardų iki 1 trilijono neuronų, o glijų - 10 kartų daugiau.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Galvos smegenys:
- Kamienas (medulla): reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus.
- Hipotalamusas (gumburas): valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę.
- Hipokampus: atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar išmokta prieš metus ar prieš pat pažeidimą.
- Limbinė sistema: susijusi su emocijomis.
- Regėjimo sritis.
- Kairysis pusrutulis: dažniausiai didesnis už dešinįjį. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje. Kairiajame pusrutulyje yra kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai.
- Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį vyksta per nervinius pluoštus (corpus callosum).
Psichologijos chemija tiria, kaip veikia narkotikai ir pagrindiniai neurotransmiteriai. Smegenyse vyksta pokyčiai ne tik neurologinių ligų atveju, bet ir normalaus gyvenimo eigoje.
Genetika ir Paveldimumas
Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti paveldimumo įtaką intelektui, temperamentui, emociniam stabilumui ir kt. Kai kurios ligos, susijusios ir su psichologiniais pakitimais, yra paveldimos arba perduodamos genetiškai. Hantingtono ligą nulemia dominantinis genas. Chromosominiai sutrikimai: Ternerio sindromas (viena X chromosoma), Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y susijusi su padidintu agresyvumu, taip pat aiškinamasi šizofrenijos paveldimumas. Psichogenetiniai tyrimai atliekami su dvyniais.
Sensoriniai Procesai ir Sensorinis Kodavimas
Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus. Iki šiol tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis teigia, kad pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude), o kokybė - atitinkamų receptorių. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas, o skonis ir uoslė - mažiau.
Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine nervų sistema, o suvokimas - su aukštesniais nervų sistemos lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis (kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai - mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t. t.). Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis teigia, kad kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis: pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesnių pojūčių, organizmo ir t. t.
Suvokimas ir Jo Organizavimas
Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį, net tada, kai matome ne visą daiktą. Mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų. Dydžio pastovumas derinamas su atstumo suvokimu. Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Suvokimo santykinumas gali turėti ir neigiamų pasekmių (pvz., kai nežinome realaus daikto dydžio, ir tik spėjame atstumą iki jo). Mūsų smegenyse veikiantis automatinis derintuvas leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos.
Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis) padeda suvokti erdviškumą, kuris naudojamas mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Suvokimui, daikto atpažinimui labai daug įtakos turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
Dėmesys, Sąmonė ir Jos Būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę (tačiau tai jau savotiškas sąmonės pasidalijimas). Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą.
Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?). Vakarėlyje šnekamės su kuo nors, o kiti savo pokalbyje pamini mūsų vardą ir iškart atkreipiame dėmesį. Taigi tarsi sąmonės pasidalijimas, bet vienu metu galime žinoti, įsisąmoninti tik kažką viena.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sąmonės būsenos:
- Normali budri sąmonės būsena.
- Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas.
- Užsisvajojimas (daydreaming): pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų.
Pgl Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas. Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas.
Miego sutrikimai:
- Insomnija.
- Narkolepsija: užmiegama aktyvios veiklos metu. Pgl. EEG parodymus, iš karto „krentama“ į REM miegą.
- Miego apnėja: miegant nustojama kvėpuoti. Prabundama, kvėpavimas atstatomas ir miegama toliau. Tai gali vykti net iki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiasi pavargę, neišsimiegoję.
Miego funkcija - kas būna, kai nepamiegam. Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė (gr. hypnos - miegas): kūnas miega, o protas budrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Hipnozei pasiduoda ne visi. Įtakos turi žmogaus noras būti užhipnotizuotam. Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Išmokimas
Išmokimas - tai įgytų žinių, įgūdžių ar elgesio modelių procesas. Viskas prasidėjo nuo I. Pavlovo bandymų su šunimis. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu.
Mokslinio Tyrimo Metodai Psichologijoje
Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iškėlimu, o kita tyrimo stadija - hipotezės iškėlimas. Realiai teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai glaudžiai sąveikauja. Teoriniais metodais, kurie remiasi teorinio mąstymo (filosofijos, formaliosios logikos, psichologijos ir kt. mokslų) nustatytais dėsningumais, mokslinis tyrimas pradedamas, atliekamas ir apibendrinamas, gavus empirinius tyrimo duomenis. Teorinių metodų vaidmuo visame mokslinio tyrimo procese yra pastovus ir universalus. Jie atspindi mąstymo operacijų kryptingumą, minties veiksmus, mąstymo turinį.
Stebėjimas
Stebėjimas, kaip mokslinio tyrimo technika, yra tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tyrėjas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kuriuos pateikia jam gamta. Stebėjimas gali būti:
- Išorinis stebėjimas.
- Klinikinis stebėjimas.
- Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose.
Tarpiška išorinio stebėjimo forma kai kurie autoriai laiko veiklos produktų analizę.
Savistaba
Šiuo metu tiesioginis savo psichikos apraiškų stebėjimas yra palyginti retai taikomas. Savistaba laikoma ne pagrindiniu, o tik pagalbiniu empirinių duomenų rinkimo būdu.
Apklausa
Tai toks duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu, laisvai arba tam tikra iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti. Klausimų turinys gali liesti įvairias tiriamojo asmens psichikos apraiškas ir jų vertinimą, objektyvius jo gyvenimo įvykius (ligas, mokslą, darbą), jo dalykines žinias bei kitų žmonių ir įvykių vertinimą.
Natūralusis Eksperimentas
Natūralusis eksperimentas atliekamas natūralioje asmens gyvenimo, darbo, žaidimų ir t.t.
Testavimas
Tyrimo procedūra testavimas artimas laboratoriniam eksperimentui - tiriamasis šiuo atveju taip pat žino, kad jis yra tiriamas, kad jis privalo dirbti pagal instrukciją. Tačiau skirtingai nuo eksperimentinių technikų, testuojant nemanipuliuojama kintamaisiais. Testai dažniausiai tarnauja ne naujų faktų ar dėsningumų atskleidimui, o jau žinomų mokslo faktų identifikavimui ir matavimui.
Testai turi būti:
- Standartizuotos metodikos.
- Turėti tam tikras normas, kurių atžvilgiu įvertinamas tiriamas asmuo.
Stebėjimo Strategija
Šiuo metodu galima aptikti svarbius elgsenos fenomenus, galimus nepriklausomus ir priklausomus kintamuosius tolimesniems eksperimentiniams tyrimams.
Koreliaciniai Tyrimai
Tai tyrimai, kurių tikslas - įvertinti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Koreliaciniai tyrimai neleidžia daryti išvadų apie priežastingumą.
Eksperimentinė Strategija
Turi didžiausias mokslinio pažinimo galimybes.
Socialinės Psichologijos Tyrimo Metodai
Socialinė psichologija remiasi tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais tyrimo metodais, siekiant suprasti ir paaiškinti socialinį elgesį.
Stebėjimas Socialinėje Psichologijoje
Stebėjimas yra vienas iš pagrindinių socialinės psichologijos tyrimo metodų. Tai tikslingas objekto ar reiškinio suvokimas, nesikišant į stebimą reiškinį ar procesą. Stebėjimui būdinga tikslas ir planas, o stebėjimo rezultatai kruopščiai filmuojami. Stebėjimas gali būti natūralus arba dalyvaujantis. Natūralus stebėjimas vyksta natūralioje aplinkoje, kur tyrėjas nesikiša į stebimus įvykius. Dalyvaujančiame stebėjime tyrėjas aktyviai dalyvauja stebimos grupės veikloje.
Apklausa Socialinėje Psichologijoje
Apklausa yra metodas, kurio metu renkami duomenys užduodant klausimus respondentams. Klausimai gali būti atviri arba uždari. Apklausos gali būti vykdomos įvairiais būdais:
- Pokalbis: Tai žodinė apklausos forma. Pokalbiai gali būti laisvi arba griežtos struktūros.
- Anketa: Tikslingai parengtų klausimų, teikiančių galimybę gauti informacijos apie respondentą, rinkinys.
Psichologinis Eksperimentas Socialinėje Psichologijoje
Psichologinis eksperimentas yra tyrimo metodas, kuriuo siekiama nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Jie gali būti dveji natūralus laboratorinis. Natūralus eksperimentas atliekamas tada, kada norime tirti vaidmeninius vaikų žaidimus. Laboratorinis eksperimentas atliekamas specialioje aplinkoje, specialiomis sąlygomis.
Psichologijos Testai Socialinėje Psichologijoje
Psichologijos testai yra standartizuotos užduotys, skirtos įvertinti įvairius psichologinius konstruktus, tokius kaip asmenybė, intelektas ar nuostatos. Testai turi būti patikimi ir validūs, kad užtikrintų tikslius ir patikimus rezultatus.
Dokumentinis Tyrimas Socialinėje Psichologijoje
Dokumentinis tyrimas yra socialinio kokybinio tyrimo metodas, kuris apima esamų dokumentų, tokių kaip tekstai, vaizdai ir garsai, analizę, siekiant suprasti socialinius reiškinius.
Etikos Principai Psichologiniuose Tyrimuose
Socialinės psichologijos tyrimai dažnai apima jautrias temas ir gali turėti įtakos dalyvių gerovei. Todėl etikos principų laikymasis yra ypač svarbus.
Pagrindiniai etikos principai:
- Informatuotas sutikimas: Tyrimo dalyviai turi būti informuoti apie tyrimo tikslą, procedūras, riziką ir naudą, ir turi duoti savo sutikimą dalyvauti.
- Konfidencialumas: Dalyvių asmeninė informacija turi būti apsaugota ir neatskleidžiama tretiesiems asmenims.
- Žalos vengimas: Tyrėjai turi užtikrinti, kad tyrimas nedarys žalos dalyvių fizinei ar psichinei sveikatai.
- Apgaulės naudojimas: Apgaulė gali būti naudojama tik tuo atveju, jei ji yra būtina tyrimo tikslams pasiekti ir jei dalyviai bus informuoti apie apgaulę po tyrimo.
- Teisė atsisakyti: Dalyviai turi turėti teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti tyrime be jokių neigiamų pasekmių.
Daugelis institucijų turi etikos komitetus, kurie peržiūri tyrimų projektus, siekdami užtikrinti, kad jie atitinka etikos standartus.
Socialinės Psichologijos Taikymas
Socialinės psichologijos žinios gali būti taikomos įvairiose srityse, siekiant gerinti žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, švietimo srityje socialinės psichologijos principai gali būti naudojami kuriant efektyvesnes mokymo strategijas ir gerinant mokinių tarpusavio santykius.
tags: #psichologijos #tyrimo #metodai #knyga