Įvadas
Studentų patiriamas stresas yra aktuali problema, turinti įtakos jų akademiniams rezultatams ir bendrai savijautai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas akademinis stresas, jo priežastys, pasekmės ir streso mažinimo būdai, taip pat motyvacija studijuoti ir jos ryšys su patiriamu stresu.
Tyrimo metodika ir dalyviai
Straipsnyje remiamasi moksliniu tyrimu, kuris buvo atliktas apklausiant 105 III ir IV kurso slaugos studijų programos studentus. Tyrimas vyko nuo sausio iki kovo mėn. Anoniminė savarankiškai kurta internetinė anketa buvo naudojama kaip tyrimo instrumentas.
Akademinio streso paplitimas ir priežastys
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 61,1 proc. slaugos trečio kurso studentų dažniausiai akademinį stresą patiria kasdien, o 56,5 proc. ketvirto kurso studentų - kelis kartus per savaitę. Tai rodo, kad akademinis stresas yra dažnas reiškinys tarp studentų, ypač trečiakursių.
Pagrindinės streso priežastys, kurias nurodė studentai, yra:
- Mokymosi atsiskaitymai ir užduočių darymas.
- Baimė dėl prastų akademinių įvertinimų.
- Laisvalaikio trūkumas dėl didelio krūvio.
Šie veiksniai sukelia nuolatinę įtampą ir nerimą, kurie gali neigiamai paveikti studentų sveikatą ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Streso mažinimo būdai
Studentai naudoja įvairius streso mažinimo būdus, siekdami susidoroti su patiriamu stresu. Dažniausiai pasitaikantys būdai yra:
- Pokalbiai su artimaisiais.
- Problemų apmąstymas ir jų sprendimas.
- Atsiribojimas nuo stresą keliančių veiksnių.
Šie būdai padeda studentams emociškai atsipalaiduoti ir susigrąžinti kontrolę stresinėse situacijose.
Motyvacija studijuoti
Tyrimas taip pat nagrinėjo studentų motyvaciją studijuoti. 68,8 proc. studentų studijose dalyvauja noriai ir savo motyvaciją studijuoti dažniausiai vertino 6 balais (iš 10). Tai rodo, kad didžioji dalis studentų yra motyvuoti siekti mokslo.
Dažniausi motyvacijos veiksniai:
- Išorinis motyvacijos veiksnys: artėjantis studijų baigimas.
- Vidinis motyvacijos veiksnys: noras augti kaip asmenybei įgyjant žinių.
Tačiau motyvaciją studijose gali slopinti:
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
- Didelis mokymosi krūvis.
- Nereikšmingas mokymosi turinys.
- Neįdomūs mokymo metodai.
Šie veiksniai gali sumažinti studentų susidomėjimą studijomis ir paskatinti akademinį stresą.
Akademinio streso ir motyvacijos sąsajos
Atliekant duomenų analizę, buvo nustatytos 5 statistiškai reikšmingos sąsajos tarp slaugos studentų akademinio streso ir motyvacijos studijuoti, iš kurių 3 buvo neigiamos. Tai reiškia, kad didėjant akademiniam stresui, mažėja motyvacija studijuoti.
Konkrečios sąsajos:
- Dėl slaugos studentų patiriamo akademinio streso pasekmių, tokių kaip nerimas ir nepasitenkinimas studijomis, mažėja akademinė motyvacija.
- Streso priežastys, tokios kaip mokymasis atsiskaitymams ir užduočių darymas, taip pat neigiamai veikia motyvaciją.
Šios sąsajos pabrėžia, kaip svarbu mažinti akademinį stresą, siekiant išlaikyti aukštą studentų motyvaciją ir gerus akademinius rezultatus.
Fiziniai ir psichologiniai streso simptomai
Dauguma studentų dėl streso jaučia tiek fizinius (nuovargis, miego sutrikimai), tiek psichologinius (nerimas, irzlumas) simptomus. Šie simptomai gali trukdyti studentams susikaupti mokslams ir sumažinti jų produktyvumą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
Išvados
- Trečio kurso slaugos studentai akademinį stresą patiria dažniau lyginant su ketvirto kurso studentais. Dažniausios streso priežastys yra susijusios su mokymusi atsiskaitymams, akademiniais įvertinimais ir dideliu krūviu, lemiančiu laisvalaikio trūkumą.
- Didžioji dalis studentų slaugos studijose dalyvauja noriai, tačiau daugumos studentų motyvacija studijų pradžioje buvo aukštesnė ir dauguma savo motyvaciją studijuoti tyrimo metu vertino vidutiniškai. Studijose dažniausiai motyvuoja tam tikri išoriniai ir vidiniai veiksniai, tokie kaip artėjantis studijų baigimas ir noras augti kaip asmenybei įgyjant žinių, o motyvaciją dažniausiai slopina didelis mokymosi krūvis, nereikšmingas mokymosi turinys bei neįdomūs mokymo metodai.
- Dėl slaugos studentų patiriamo akademinio streso pasekmių, tokių kaip nerimas ir nepasitenkinimas studijomis, bei streso priežasties, tokios kaip mokymasis atsiskaitymams ir užduočių darymas, mažėja akademinė motyvacija, kas reiškia, jog didėjant akademiniam stresui mažėja motyvacija studijuoti.
Rekomendacijos
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, rekomenduojama:
- Universitetams ir dėstytojams ieškoti būdų, kaip sumažinti akademinį krūvį ir padaryti mokymosi turinį įdomesnį bei reikšmingesnį.
- Sukurti daugiau galimybių studentams gauti psichologinę pagalbą ir konsultacijas, kad jie galėtų efektyviau susidoroti su stresu.
- Skatinti studentus naudoti streso mažinimo būdus, tokius kaip pokalbiai su artimaisiais, problemų sprendimas ir atsiribojimas nuo streso šaltinių.
- Organizuoti streso valdymo mokymus ir seminarus, kuriuose studentai galėtų išmokti praktinių streso įveikimo strategijų.