Psichologija - tai mokslas, kuris nagrinėja psichikos reiškinius, pažinimą, emocijas bei elgesį. Šiuolaikinė psichologija skirstoma į atskiras atšakas, tokias kaip bendravimo, asmenybės, kognityvinė, klinikinė, kriminalinė, organizacinė psichologija ir kt. Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį bei išorinį aktyvumą.
Psichologijos užduočių svarba mokykloje
Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo, asmenybės, socialine psichologija), ugdyti kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.
Psichologija III-IV gimnazijos klasėse yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Kompetencijos, ugdomos per psichologijos užduotis
Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė
- Emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Jie geba, naudodami psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus, atskirti pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti, stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas, vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Mokiniai geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją, kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save, geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje, pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais, savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką.
Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją, suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.
Psichologijos užduočių pavyzdžiai
Psichologijos užduotys gali būti įvairios, priklausomai nuo klasės, kurso ir temos. Štai keletas pavyzdžių:
Savęs pažinimas ir asmenybės analizė
- Savianalizės užduotys: Mokiniai analizuoja savo veiksmus, bando atsakyti į klausimus, kas jie yra, kokia jų asmenybė. Tai gali būti puikus pavyzdys ruošiant savo asmenybės analizę.
- Temperamento ir charakterio bruožų atpažinimas: Mokiniai atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus, aiškina asmenybės raidos dėsningumus, apibūdina motyvacijos prigimtį.
- "Aš" vaizdo nagrinėjimas: Užduotys, skirtos nagrinėti "Aš" vaizdą, teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius.
Bendravimo ir socialinių santykių analizė
- Komunikacijos proceso vertinimas ir analizė: Mokiniai analizuoja komunikacijos procesą, vertina jo efektyvumą.
- Konfliktų valdymo užduotys: Savarankiški darbai apie konfliktų valdymą, streso ir nerimo mažinimą.
- Socialinio suvokimo klaidų atpažinimas: Mokiniai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas, paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais.
- Grupės dinamikos analizė: Užduotys, skirtos analizuoti bendravimo grupėje dėsningumus, grupės nario statusą, konformizmą.
Psichologinių problemų sprendimas ir prevencija
- Streso ir nerimo mažinimo užduotys: Savarankiški darbai apie streso ir nerimo mažinimą.
- Psichinės sveikatos užduotys: Mokiniai aiškina psichinės sveikatos sampratą, atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius.
- Smurto prevencijos užduotys: Diskusijos apie smurto kilmę, priežastis, rūšis, ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes, pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams.
- Savižudybių prevencijos užduotys: Diskusijos apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos.
- Priklausomybių prevencijos užduotys: Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.
Praktinės užduotys
- Konsultacinių įmonių paieška: Rasti konsultacines įmones, kurios teikia paslaugas, susijusias su verslo ir organizacijų psichologija.
- Pedagogo asistento praktika: Užduotys, susijusios su pedagogo asistento praktika psichologijos katedroje.
- Pamokos ar renginio vedimas: Užduotys, susijusios su savęs, kaip būsimojo mokytojo, pažinimu po vestos pamokos ar renginio.
- Pasirengimas darbo pokalbiui: Užduotys, skirtos pasiruošimui darbo pokalbiui.
Edukacinės psichologijos svarba
Edukacinė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą, teigdamas, kad pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika.
Edukacinės psichologijos taikymas praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
- Švietimo įstaigos
- Šeimos konsultavimas
- Specializuotos pagalbos centrai
- Moksliniai tyrimai
Vasaros edukacinės programos vaikams
Vasaros atostogų metu vaikai gali dalyvauti specializuotose edukacinėse programose, kurios padeda jiems tobulinti įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir smagiai praleisti laiką.
Pavyzdinė vasaros edukacinė programa
- Amžius: 7-18 metų
- Trukmė: 5 dienos, nuo 9 iki 13 val.
- Veiklos: Emocijų pažinimo žaidimai, pasakų terapija, kūrybinės dirbtuvės (jaunesniems vaikams); savęs pažinimo užsiėmimai, streso valdymo diskusijos, psichoedukacinės dirbtuvės (vyresniems vaikams).
- Tikslas: Emocinio intelekto ugdymas, socialinių įgūdžių lavinimas, streso valdymo įgūdžių formavimas, kūrybiškumo skatinimas.
- Kaina: 175 eur vienam vaikui.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
tags: #psichologijos #uzduotys #moksleiviams