Psichologija, kaip mokslas, nagrinėjantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus, daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Nuo klinikinės psichologijos iki švietimo, socialinės ar organizacinės psichologijos - šis mokslas padeda mums geriau suprasti save ir supantį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologijos principai gali būti pritaikomi kasdieniame gyvenime, siekiant didesnio sąmoningumo, geresnės emocinės sveikatos ir laimės.
Sąmoningas įsisavinimas (Mindfulness): kelias į dabarties akimirką
Mūsų protas nuolat užimtas mintimis apie ateitį, praeitį, svajones ir apgailestavimus. Tačiau dažnai pamirštame tą akimirką, kurioje esame dabar. Sąmoningas įsisavinimas (angl. mindfulness) - tai praktika, padedanti pajusti akimirkos svarbą, suvokti kvapus, garsus ir pojūčius, kurie mus supa būtent šią akimirką.
Mokslų daktaras Jonas Kabat-Zinnas, medicinos profesorius, meditacijos mokytojas, mokslininkas ir rašytojas, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos moko įvairius žmones - nuo teisėjų ir verslo lyderių iki sportininkų ir aplinkosaugos aktyvistų. Jo teigimu, tikra yra tik ši akimirka, kurioje esame dabar, ir ji turėtų būti pati svarbiausia.
Kas yra "Mindfulness"?
Vakarų pasaulyje žodis „mindfulness“ pradėjo populiarėti XX a. pabaigoje, kai įvairūs lyderiai ėmė jį naudoti kaip savo mokymų pagrindą. „Mindfulness“ (lietuviškai - atida, sąmoningumas) principų ir metodų yra plati gausa, kuriais remiasi ne tik skirtingos psichoterapijos kryptys, bet sėkmingai perima ir kitos, kasdieniškesnės gyvenimo sritys. Šiandien sąmoningumo principus galime atrasti įvairiose srityse - nuo sveiko gyvenimo būdo propagavimo iki mobiliųjų programėlių, skirtų dėmesio ir sąmoningumo lavinimui.
Kaip "Mindfulness" veikia?
Visi galime pastebėti save tarsi dviejuose režimuose: viename atliekame veiksmus tarsi automatiškai, o kitame - tuos pačius veiksmus patiriame kokybiškai kitaip. Pavyzdžiui, rytas gali būti ramus ir lėtas, arba skubotas ir chaotiškas. Mokantis būti vis sąmoningesniu, gerųjų situacijų kiekį dienoje didiname, o toksiškų - mažiname.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
"Mindfulness" nauda
"Mindfulness" praktika gali padėti išspręsti įvairias problemas ir pakeisti žmogaus supratimą apie jį supančią aplinką. Štai keletas pagrindinių privalumų:
- Psichologinė sveikata: "Mindfulness" padeda priimti patirtį su vis mažiau subjektyvaus iškraipymo, kritikuojantį požiūrį keičiant į atvirai tyrinėjantį, gebėti mąstyti lanksčiau, ignoruojant įkyrias ir negatyvias mintis. Taip pat didėja subjektyvus gerovės patyrimas, mažėja neigiamų ir daugėja teigiamų įsisąmonintų emocijų, mažėja depresijos simptomai, lengviau patiriamas stresas, didėja atjauta sau ir kitiems, gerėja darbinė atmintis, dėmesys ir kūrybiškumas, didėja pasitenkinimas savo kūnu, gerėja alkio ir sotumo kontrolė.
- Fizinė sveikata: Praktikuojant "Mindfulness", gerėja bendras sveikatos lygis, o sergant keičiasi santykis su ligomis, lengviau su jomis tvarkomės, lanksčiau toleruojame skausmą, mažėja nuovargis, skatinamas potrauminis augimas, mažėja kraujospūdis, gerėja miego kokybė.
- Santykiai: "Mindfulness" gerina tarpasmeninius santykius, intymaus gyvenimo kokybę, stiprina dėkingumo jausmą, emocijų valdymo įgūdžius.
"Mindfulness" ir psichoterapija
"Mindfulness" judėjimas yra glaudžiai susijęs su emocinės sveikatos aktualijomis, nes tyrimų gausa ir ištakos susijusios būtent su šia sritimi. Emocinė sveikata vis dažniau lavinama būtent "Mindfulness" ilgalaikių programų dėka, nes šios programos turi platų mokslinį pagrįstumą. Tarp psichoterapijos mokyklų šis judėjimas rado savo vietą, kaip ypatingai akcentuojantis esamą laiką, dėmesį į čia ir dabar, buvimą, priėmimą, atjautą, lankstesnį patirties vertinimą.
Kaip taikyti "Mindfulness" kasdieniame gyvenime?
Yra eilė knygų lietuvių kalba, daugybė mobiliųjų aplikacijų ir straipsnių, tad pradžioje galima pradėti nuo susipažinimo plačiau savarankiškai. Kitas būdas - internetiniai ar gyvi kursai, kur su mokytojo pagalba bus kiek greičiau susivokti praktikų ir teorijos gausoje. Taip pat, mokymasis ir praktikavimas grupėje visuomet turi papildomą poveikio elementą, tad rasti savo grupę ar bendruomenę bene pats efektyviausias būdas.
Štai keletas paprastų pratimų, kuriuos galite atlikti jau šiandien:
- Paskirkite 15 min. kasdien NIEKO neveikimui ir stebėkite, kokias mintis ir jausmus tai kuria kartojant tai kasdien 2 savaites. Tiesiog sėdėdami neutralia kryptimi kambaryje ar gulėdami ir žiūrėdami į lubas.
- Nuo 18.00 val. atsisakykite bet kokių ekranų naudojimo (telefonai, kompiuteris, TV ir pan.).
- Kasdien apsispręskite vieno pokalbio metu su bet kokiu žmogumi (su kuriuo ir taip ketinote bendrauti) nieko nepasakoti apie save, nebent jūsų paklaustų.
Psichologinis raštingumas: kelias į sveikus santykius ir vidinį augimą
Psichologija veikia mūsų kasdienius pasirinkimus, net jei tai vyksta nesąmoningai. Ji padeda suvokti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip, kas lemia mūsų emocines reakcijas ir kaip įgyti daugiau savikontrolės. Psichologinis raštingumas stiprina gebėjimą kurti sveikus santykius. Mokėjimas atpažinti emocijas, aiškiai išreikšti poreikius ir suprasti kitų žmonių elgesį - tai įgūdžiai, kuriuos laviname pasitelkę psichologijos žinias.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Psichologija naudinga ir vidiniam žmogaus augimui. Ji padeda išsivaduoti iš žalingų įsitikinimų, sustiprinti savivertę, atrasti asmeninį kryptingumą bei kurti gyvenimą pagal savo vertybes.
Kreiptis į psichologą - drąsus žingsnis į save
Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė. Kreipdamiesi į psichologą, mes pasirenkame ne kentėti vienumoje, o eiti sąmoningo augimo keliu. Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis.
Psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro skirtumai
Svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro profesijos:
- Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis.
- Psichoterapeutas dirba giliau - taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui.
- Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui.
Kaip psichologas gali padėti?
Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus.
Laimės paieškos: nuo hedonizmo iki eudaimonijos
Laimės fenomenas domino mokslininkus nuo senų senovės. Hedoninė laimė kyla iš patiriamo malonumo, o eudaimonija - tai laimė, kylanti siekiant prasmės ir doros. Šiuolaikinėje psichologijoje hedonija ir eudaimonija vadinamos tiesiog malonumo ir prasmės siekimu.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Kai jaučiame, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas, kai turime tikslą ir elgiamės vadovaudamiesi mums svarbiomis vertybėmis, esame laimingi. Visos trys laimės rūšys yra pakankamai svarbios kasdieniniame gyvenime, nors kiekvienas iš mūsų joms gali suteikti skirtingą vertę. Tarkim, savanoriavimas dėl tikslo, kuriuo tiki, gali būti labiau prasmingas, nei malonus.
Kaip pasiekti laimę kasdieniame gyvenime?
- Įvertinkite tai, kuo esate ir ką turite dabar, šią akimirką. Žmonės, pernelyg susikoncentruodami į ateities laimę („būsiu laimingas, kai…“), praranda gyvenimo džiaugsmą („dabar reikia pakentėti“), o vos pasiekę suplanuotus rezultatus jais pakankamai nepasimėgavę iš karto susidaro naujus planus („būsiu laimingas, kai…“).
- Performuluokite neigiamas mintis į pozityvesnes. Jei jaučiame, kad esame užstrigę pesimistinėje būsenoje ar jaučiame pernelyg daug negatyvo, paieškokime būdų performuluoti neigiamas mintis į pozityvesnes. Tai jokiu būdu nereiškia, kad turime užmerkti akis prieš blogį ar jį ignoruoti - priešingai, turime išmokti pažvelgti į įvairius dalykus realistiškiau. Nė viena situacija nėra vien tik neigiama.
- Būkite dėkingi. Dėkingumas susijęs tiek su šios akimirkos laimės pajautimu, tiek su neigiamų minčių perkeitimu. Tiesiog pernelyg daug negalvodami įvardinkime bent tris dalykus, už kuriuos dabar esame dėkingi.
- Praktikuokite sąmoningumą. Dėmesingumu (angl. mindfulness) grįsta terapija - tai praktika, kurios metu giliai ir be nuoskaudų suvokiame esamą akimirką, o ne narstome praeitį ar projektuojame ateitį. Tai reiškia, kad reikia sąmoningai suvokti jutiminius dirgiklius (pastebėti kvėpavimą, kūno pojūčius ir kt.).
"Tang Pin": Kinijos atsakas į nuolatinį skubėjimą
Skubame, dirbame, persidirbame, o tuomet atokvėpio ieškome įvairiose veiklose ir pramogose, taip dar labiau save nuvargindami. Tai pastebėjusi Kinijos visuomenė išpopuliarino naują gyvenimo filosofiją - tang pin. Išvertus iš kinų kalbos, tai reiškia tiesiog gulėjimą (angl. lying flat). Tai - tarsi protestas prieš nuolatinį skubėjimą ir pervargimą. Filosofija jau išplito ir Vakarų šalyse.
Tyrimai rodo, kad tang pin gali būti itin naudinga tiems, kurie kenčia nuo vienatvės. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad tang pin neskatina rinktis vienatvės, o veikiau padeda į ją pažvelgti kitomis akimis. Nesvarbu, renkamės būti vieni ar esame vieni dėl to, kad nepavyksta rasti partnerio - tang pin primena, kad ramybę ir laimę galime atrasti patys. Tiesiog… nedarydami nieko.
tags: #psichologijos #ziupsnis #ant #kasdienybes