Šis straipsnis skirtas apžvelgti psichologijos žodynų turinį, remiantis Mokslo ir enciklopedijų leidyklos bei kitų šaltinių duomenimis. Straipsnyje remiamasi L. Jurėnienės sudarytu anglų-lietuvių kalbų analitinės psichologijos terminų žodynėliu, taip pat kitų autorių darbais, siekiant atskleisti psichologijos terminijos svarbą ir sudėtingumą.
Įvadas
Psichologija, kaip mokslas, nuolat vystosi, todėl labai svarbu turėti patikimus ir išsamius žodynus, kurie padėtų orientuotis gausybėje terminų ir sąvokų. Šie žodynai skirti ne tik specialistams, bet ir visiems, besidomintiems psichologija, siekiant suprasti pagrindines teorijas ir koncepcijas.
Analitinės Psichologijos Terminų Žodynėlis
L. Jurėnienės sudarytas anglų-lietuvių kalbų analitinės psichologijos terminų žodynėlis yra vienas iš pavyzdžių, kaip siekiama sisteminti ir norminti psichologijos terminiją. Šis žodynėlis skirtas visiems, kuriems įvairiopomis aplinkybėmis analitinės psichologijos terminija kelia klausimų ar keblumų. Jame pateikiami 305 analitinės psichologijos ar su ja susijusioje angliškoje literatūroje vartojami terminai, jų apibrėžtys bei lietuviški atitikmenys.
Žodynėlio Objektas Ir Paskirtis
Analitinė psichologija - viena žinomiausių psichologijos teorijų, išsirutuliojusi iš šveicarų psichologo Carlo Gustavo Jungo (1875-1961) darbų. Su keliais angliškoje literatūroje dažniausiai vartojamais šios teorijos terminais, kaip antai collective unconscious (kolektyvinė pasąmonė), archetype (archetipas), complex (kompleksas) ar individuation (individuacija), supažindinama anksčiau Lietuvoje parengtuose psichologijos bei psichoanalizės žodynuose, tačiau specialaus, būtent analitinės psichologijos terminijai skirto dvikalbio žodyno iki šiol nebuvo. Siekiant panaikinti spragą, šiame anglų - lietuvių analitinės psichologijos žodynėlyje pateikiami 305 analitinės psichologijos ar su ja susijusioje angliškoje literatūroje vartojami terminai, jų apibrėžtys bei lietuviški atitikmenys. Žodynėlis skirtas visiems, kuriems įvairiopomis aplinkybėmis - studijuojant, rengiant originalius veikalus lietuvių kalba, dirbant vertėjo darbą - analitinės psichologijos terminija kelia klausimų ar keblumų.
Žodynėlio Turinys
Žodynėlyje pateikiamus terminus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- Pirmąją grupę sudaro analitinės psichologijos pradininko C. G. Jungo veikaluose vartojami specialieji terminai. Vienus iš jų Jungas sukūrė pats, kitus perėmė iš klasikinės psichoanalizės, mitologijos, religijos, etnologijos, alchemijos, filosofijos šaltinių (analizuodamas psichinę žmogaus patirtį, Jungas ieškojo jos sąsajų su kultūra, istorija, mitologija ir religija). Terminai, kurių autoriumi laikomas pats Jungas, ir terminai, kuriuos Jungas perėmė iš kitų sričių, tačiau iš dalies arba visiškai pakeitė tais terminais žymimą sąvoką, šiame žodynėlyje pateikiami kaip analitinės psichologijos terminai. O terminai, kuriuos Jungas perkėlė į analitinę psichologiją nekeisdamas pradinės jų sampratos ir apibrėžties, žodynėlyje priskiriami sričiai, iš kurios jie buvo perimti, pavyzdžiui, religijai, filosofijai, psichoanalizei.
- Antrąją žodynėlio terminų grupę sudaro naujosios Jungo sekėjų kartos vartojama terminija. Klasikinę analitinės psichologijos teoriją ir jos taikymo metodus derindami su kitų psichologijos sričių atradimais, jungiškosios pakraipos analitikai perima ir tų sričių terminus. Tokių terminų pateikiama ir šiame žodynėlyje - nurodant sritį, iš kurios jie kilę.
Šaltiniai
Angliški pirmosios grupės terminai (kylantys iš Jungo veikalų) ir jų apibrėžtys į šį žodynėlį perkelti iš kelių šaltinių: Andrew Samuelso, Bani Shorterio ir Fredo Plauto „Vertinamojo jungiškosios analizės žodyno“ (A Critical Dictionary of Jungian Analysis), Andrew M. Colmano sudaryto „Oksfordo psichologijos žodyno“ (Oxford Dictionary of Psychology), Internete, Niujorko analitinės psichologijos asociacijos tinklavietėje esančio „Jungo terminų žodyno“ (“Jung Lexicon”) ir dar kelių Internete aptiktų analitinės psichologijos glosarijų.
Angliški antrosios grupės (naujosios Jungo sekėjų kartos) terminai surinkti iš paskirų autorių spausdintų veikalų, Internete esančių straipsnių ir dviejų analitinei psichologijai skirtų straipsnių rinkinių: Murray’aus Steino sudaryto straipsnių rinkinio „Jungiškoji analizė“ (Jungian analysis) bei Renos K. Papadopoulos parengto straipsnių rinkinio „Jungiškosios psichologijos vadovėlis“ (The Handbook of Jungian Psychology).
Lietuviški analitinės psichologijos terminų atitikmenys surinkti iš daugybės įvairių šaltinių. Nemažai lietuviškų terminų perkelta iš Lietuvoje dirbančių jungiškosios pakraipos analitikų spausdintų veikalų, kaip antai Gražinos Gudaitės „Įvadas į analitinę psichologiją“, kita šios autorės knyga „Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose“ ir 2008 m. išleista kolektyvinė monografija „Santykis ir pokytis“. Dalis atitikmenų surinkta iš Internete skelbiamų psichologų, filosofų ar teologų (nelygu kokios srities terminas) straipsnių. Taip pat yra atitikmenų, perkeltų iš 1993 m. išleisto „Psichologijos žodyno“, 2003 m. lietuvių kalba išleisto Thomaso Auchterio, Lauros Vivianos Strauss „Psichoanalizės terminų žodynėlio“ ir 2005 m. išleisto Stigo Fhanério „Psichoanalizės žodyno“. Šiame žodynėlyje nemažai terminų, kurių lietuviškų atitikmenų nepavyko aptikti jokiuose šaltiniuose. Tokių terminų atitikmenys buvo sukurti tariantis su analitinės psichologijos specialistais.
Problemos Kuriant Terminiją
Kuriant naujus lietuviškus atitikmenis kaip tik ir kilo daugiausia su šiuo darbu susijusių keblumų. Tenka pripažinti, jog kartais, bandant sukurti naują lietuvišką terminą ar ieškant, kuo pakeisti specialistų jau vartojamą, tačiau ne visai priimtiną atitikmenį, nepavykdavo (nei lietuvių kalbos išgalėmis, nei perimant tarptautinius žodžius, nei aprašomuoju būdu) surasti anglišku terminu žymimos sąvokos esmę tinkamai perteikiančių žodžių. Todėl žodynėlyje pateikiamus lietuviškus terminus vertėtų suvokti ne kaip galutinį sprendimą, bet kaip kvietimą siūlyti ir svarstyti tobulesnius variantus. Lietuviška analitinės psichologijos terminija dar nenusistovėjusi ir šis žodynėlis yra vienas pirmųjų bandymų ją sisteminti, norminti.
Padėkos
Baigdama pratarmę, žodynėlio autorė nuoširdžiai dėkoja visiems prie šio darbo prisidėjusiems žmonėms: jungiškosios krypties psichologėms doc. dr. Gražinai Gudaitei ir Godai Rukšaitei už rengiamo žodynėlio peržiūroms skirtą laiką ir jėgas, už vertingas įžvalgas svarstant galimus lietuviškus terminų atitikmenis; terminologinio darbo vadovei, Vilniaus universiteto Vertimų studijų katedros vedėjai dr. Nijolei Maskaliūnienei už palaikymą ir taiklias pastabas; VU Vertimų studijų katedros dėstytojui Markui Paurai už kantriai teiktą techninę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Žodynėlio Straipsnių Vidinė Sąranga
- Visi antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, stambesniu pajuodintu šriftu. Iš karto po antraštinio žodžio skliaustuose esantis skaičius nurodo, kokiu numeriu konkretus terminas įvestas į terminijos duomenų bazę Multiterm.
- Toliau, jei terminą sudaro vienas žodis, nurodoma, kokia kalbos dalimi jis eina (angliškos santrumpos reiškia: n - daiktavardis, v - veiksmažodis, adj - būdvardis) ir, jei tikėtina, kad gali kilti painiava, nurodoma, jog žodis pateiktas daugiskaitos forma (pl. - daugiskaita).
- Angliškais žodžiais subject, domain, subdomain žymima informacija nurodo konkretaus termino vietą sąvokų sistemoje. Daugelis šiame žodynėlyje esančių terminų priskiriami psichologijos temai, dinaminės psichologijos sričiai, analitinės psichologijos posritei. Tačiau kai kurie terminai, į analitinę psichologiją perkelti iš kitų psichologijos sričių ar net mokslo šakų, priskiriami ne analitinei psichologijai, bet psichologijos sričiai ar mokslo šakai, iš kurios jie kilo.
- Po žodžio definition straipsnyje pateikiama angliška termino apibrėžtis. Jei konkretus terminas perteikia kelias skirtingas sąvokas, tai jas atitinkančios apibrėžtys, žymimos numeriais (1), (2) ir t. t., pateikiamos viena po kitos.
- Po žodžio comments pateikiama papildomų žinių, padedančių geriau suvokti termino turinį. Kai kuriuose žodynėlio straipsniuose supažindinama su antraštinio žodžio etimologija, pateikiami kiti tą pačią sąvoką žymintys terminai.
- Po žodžių source list nurodomas šaltinis, iš kurio į žodynėlį buvo perkeltas terminas, jo apibrėžtis bei su juo susijusi papildoma informacija. Jei konkrečiame straipsnyje papildomos informacijos nepateikiama, tai šaltinis nurodomas iš karto po apibrėžties.
- Po žodžio note pateikiama pastaba, kurioje nurodomi kiti žodynėlio antraštiniai žodžiai, pagal kuriuos galima rasti daugiau su konkrečiu terminu susijusios informacijos (žr., dar žr., plg.).
- Po santrumpos LI pateikiamas lietuviškas termino atitikmuo, kai kur (jei terminą sudaro vienas žodis) nurodant jo giminę, skaičių.
- Po žodžio status nurodomas konkretaus termino statusas (status): approved - patvirtintas, advised - siūlomas, new - naujas.
- Toliau kai kuriuose žodynėlio straipsniuose pateikiama lietuviška termino apibrėžtis.
- Pabaigoje nurodomas lietuviško termino ir jo apibrėžties šaltinis.
Mokymosi Motyvacija Ir Mokyklinis Nerimas
Psichologijos žodynuose taip pat nagrinėjami mokymosi motyvacijos ir mokyklinio nerimo klausimai. Mokykla yra antroji vaiko bendruomenė, kurioje jis socializuojasi ir įgauna elgesio bei bendravimo įgūdžių. Mokymosi motyvacija yra elgesio skatinimo sistema, kurią sukelia įvairūs motyvai.
Aktualumas
Mokykla - antroji vaiko bendruomenė, į kurią vaikas patenka po šeimos ir kurioje socializuojasi, įgauna tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius (Kvieskienė, 2003). Pasak E. Šiušo, teigiamas emocinis klimatas mokykloje skatina mokinius labiau pasitikėti savimi, būti savarankiškesnius, kūrybingesnius, geriau įsisavinti žinias, noriau mokytis, aktyviau dalyvauti klasės gyvenime, būti draugiškesnius bei linkusius paklusti taisyklėms. Nesveikas emocinis klimatas sukelia vaikui įtampą, nervingumą, irzlumą, padidėja jo kritiškumas, sumažėja noras mokytis. Pasak J. Kasiulio, V. Barvydienės (2005), motyvacija - elgesio (veiksmų, veiklos) skatinimo sistema, kurią sukelia įvairūs motyvai. Įvairiais aspektais paauglių mokymosi motyvaciją tyrinėjo šie Lietuvos mokslininkai: J.Laužikas, M. Barkauskaitė, A. Paurienė, J. Uzdila; B. Bitinas; L. Šiupšinskienė, Targamadzė, 2000). Pradinių klasių mokymosi motyvaciją tyrė A. Juodeikytė ir R. Šiupšinskienė (2002); M. M. Pileckaitės-Markovienės, T. Lazdausko, D. Nasvytienės (2006) teigimu, yra duomenų, kad pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo nerimastingų pradinukų. Anot J. Šiupšinskienės, V. Žukauskienės (2008), mokyklinis nerimas kyla dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus, susijusio su mokykla. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje mokymasis, santykiai su mokytojais ir bendraklasiais yra svarbiausios moksleivių veiklos sferos, nuo kurių priklauso ne tik intelektinė raida, bet ir emocinis gyvenimas. Vaikų nerimastingumas, susijęs su įvairiais jų elgesio mokykloje aspektais, t.y. vaikų mokyklinis nerimastingumas, yra nevienodo lygio (Augis, 1984).
Mokyklinio Nerimo Tyrimai
Užsienio mokslininkai 1960 m. pradėjo tirti mokyklinį nerimą (Šiupšinskienė, Zlatkutė, 2000). Jaunesniųjų moksleivių mokyklinį nerimastingumą tyrinėjo D. Giedrienė, M. Markovienė, R. Ališauskas (1999); M. Pileckaitė - Markovienė (2001); E. Tulickas ir E. Šiupšinskienė (2003) tyrė mokinių mokyklinio nerimo apraiškas skirtingose ugdymo pakopose; V. Jakutienė, N. Bražienė, I. Ramaneckienė (2005) aprašė kai kuriuos metodus, skirtus III-IV klasių mokinių nerimastingumui tirti. W. K. Silverman, A. M. La Greca, S. Wasserstein (1995) tyrė 7-12 metų amžiaus vaikus. Gauti rezultatai parodė, jog mergaitės daugiau nerimauja nei berniukai.
Vaiko Vystymosi Ypatumai
Vaiko vystymasis nėra tolydus procesas, nes kiekvienu amžiaus tarpsniu vaiko interesai bei galimybės būna skirtingi ir kiekvienu amžiaus tarpsniu „pagauti“ gali tik atitinkamus poveikius, juos išgyventi bei objektyvuoti savo sąmonėje (Laužikas, 1993). Mokykla vaikui yra nauja socialinė aplinka, kurioje ne viskas jam yra aišku ir priimtina, su kuria nei vaikas, nei jo aplinkiniai negali priimti ar apsiprasti (Barkauskaitė, Miačikevičytė, 2006). Kalbant apie vaiko edukologiją, kurią R. Marcinkus (Barkauskaitė, Miačikevičytė, 2006) apibūdina remdamasis E. Eriksono iškelta teorija, teigdamas, kad veikia ne tik bendražmogiškieji faktoriai neigiamos aplinkos faktoriai, išryškėja ir kriziniai institucinio vaiko ugdymo etapai, neigiamai veikiantys vaiko sveikatą ir socializacijos raidą. Vienas iš tokių etapų yra kai vaikas iš vieno ar kelių mokytojų ugdymo aplinkos pereina į dalykinę ugdymo sistemą. Pereinant į dalykinę ugdymo sistemą, vaikams tenka susidoroti su šiais sunkumais: kabinetine mokymo tvarka, nauju kolektyvu bei mokytojais, bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais. Keičiasi ne tik aplinka, bet ir ugdymo turinys, ugdymo procesas, ugdymosi sąlygos. E. Šiupšinskienė, E. Tulickas (2004) tyrė IV, V, X, XII klasių mokinių patiriamo nerimo lygius, taikant Fillipso mokyklinio nerimo testą.
Tyrimo Problema
Ketvirtos klasės mokiniai baigia pradinę mokyklą, artėja prie dalykinės sistemos ir formaliojo vertinimo. Tyrimai (Rupšienė, 1996) rodo, kad didžioji dauguma mokinių nori eiti į pirmą klasę, bet per ketverius mokymosi pradinėje mokykloje metus noras mokytis gerokai sumažėja. Ketvirtoje klasėje į mokyklą noriai eina tik 68 proc. vaikų. Autorė pabrėžia, kad kelia susirūpinimą tai, kad ketvirtoje klasėje jau 15 proc. vaikų atsako, jog jiems negera mokykloje. Tad, kokie yra vyraujantys 4 klasės mokinių mokymosi motyvai?
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Tyrimo Hipotezė
Egzistuoja ryšys tarp skirtingų mokymosi motyvų ir nevienodų mokyklinio nerimo apraiškų.
Tyrimo Metodologinė Nuostata
Tyrimas grindžiamas humanistinės psichologijos ir pedagogikos ugdymo krypties idėjomis: pagal C. Rogers (2005), mokiniai mokosi tada, kai mokymasis tampa malonumu. Remiantis A. H. Maslow (1996), žmogaus poreikiai yra išsidėstę hierarchine tvarka. Tik patenkinęs žemesniuosius poreikius, žmogus gali rūpintis aukštesniaisiais, t.y. saviraiška. Kad vaikas galėtų sėkmingai mokytis, jis turi jaustis saugus.
Tyrimo Metodika
Mokinių mokymosi motyvams tirti buvo naudojama E. Šiupšinskienės, D. Janulytės anketa „Kodėl aš mokausi“. Mokinių nerimastingumo lygiui nustatyti buvo naudota B. Fillipso metodika „Mokyklinio nerimo diagnostikos įvertinimas“.
Tyrimo Imtis Ir Organizavimas
Tyrime dalyvavo 200 ketvirtos klasės mokinių. Tyrimas vyko trijose mokyklose.
Darbo Struktūra
Darbą sudaro įvadas, 6 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, 3 priedai.
Jaunesnysis Mokyklinis Amžius
6-11 metų amžiaus vaikai yra priskiriami jaunesniajam mokykliniam amžiui. Šios operacijos ir komandiniai žaidimai. Amžiaus tarpsnį, kuris trunka nuo 8 iki 11-12 metų A. Gesellas (1990) vadina antrąja vaikyste. D. Elkoninas (1971) jaunesnįjį mokyklinį amžių apibūdina kaip 6-10 metų amžiaus tarpsnį. D. Šiupšinskienė, M. Markovienė, R. Ališauskas (1999) viduriniąją vaikystę apibūdina kaip ypatingą vaiko gyvenimo periodą, kuris trunka nuo 6 iki 12 metų. Išskiriamos trys vystimosi kryptys:
- vaiko išėjimas iš namų į mokyklą;
- nervų bei raumenų panaudojimas žaidimų metu;
- intelektualinių įgūdžių formavimas.
Pedagogikoje šis amžiaus tarpsnis yra vadinamas jaunesniuoju mokykliniu amžiumi (I-IV klasės). Pagrindinė vaiko veikla šiame vystimosi etape - mokymasis, planingas ir organizuotas, privalomas. Mokymosi procese formuojasi nauji svarbūs psichikos bruožai. Apskritai pradinukui būdinga ilga, pastovi ir žvali nuotaika. Jis jautriai išgyvena nelygybę. V. Muchina (1988) teigia, kad šio amžiaus moksleiviai siekia palaikyti savo lytinės priklausomybės prestižą. Jie jungiasi į tos pačios lyties grupes. Visi vaiko, pagal socialinį statusą, asmenybės laimėjimai sudaro pagrindą antrajam jo asmenybės gimimui, kai pradeda formuotis jo pasaulėžiūra ir gyvenimo pilietinė pozicija. A. Maslow (1996) teigimu, mergaitės geriau mokosi nei berniukai. M. Pileckaitė - Markovienė (2004) nurodo, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai išgyvena meistriškumo prieš menkavertiškumą krizę. Vidurinės vaikystės amžiuje vaikai labai tiksliai gali nustatyti ir išreikšti savo santykius kitų atžvilgiu. Kiekvienoje grupėje yra populiariausi, gerbiamiausi ir visiškai nepopuliarūs, negerbiami.
Mokymosi Svarba
Jaunesniajame mokykliniame amžiuje mokymasis tampa planingas, organizuotas, privalomas. Suaugusieji nurodo vaikui darbo uždavinius, nustato jų atlikimo terminus. Tuo mokymasis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Mokymasis tampa pagrindine vaiko veikla. Anot M. Pileckaitės - Markovienės (2004), socialinė vaiko pozicija, atsakomybės, pareigos jausmas gali sukelti baimę būti „ne tuo“. Vaikas bijo nesuspėti, pavėluoti, padaryti kažką ne taip, būti neigiamai įvertintas, nubaustas. Neretai vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, patiria adaptacijos problemų mokykloje ir bijo mokytojos. Šios baimės pagrindas yra baimė suklysti, kvailai pasielgti, būti išjuoktam. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje klaida tai ne tik konkretaus veiklos rezultato įvertinimas. A. Gesellas (1990), M. Pileckaitė - Markovienė (2004) pažymi, jog jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų yra saviti augimo ir raidos tempai, organizmo biocheminiai, endokrininiai ir imunologiniai poslinkiai. Šiai skatinama fizinė ir psichinė raida, šiame periode smarkiai didėja svoris ir ūgis. Auga galvos smegenys, auga širdis. Sustiprėja kairiojo smegenų pusrutulio veikla, stiprėja sąlyginiai refleksai. Šiame amžiaus tarpsnyje kuriasi vaiko aukštosios nervinės sistemos tipas, kuris priklauso nuo jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyros bei jų paslankumo. Didėja pradinukų protinis darbingumas, kuriasi dienos, savaitės, mokslo metų protinės veiklos stereotipas. Yra būtina įvertinti pradinuko protinį darbingumą, nes nuo jo priklauso mokymosi sėkmė.
Socialiniai Pokyčiai
Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko gyvenime keičiasi socialinė padėtis. Pirmiausia, vaikas turės nustatytomis valandomis keltis ir eiti į mokyklą, atlikti mokytojos skirtas užduotis, neatsitraukdamas nuo jų po 40-45 minutes. Jis turės dirbti grupėje (klasėje). Kad darbas būtų įmanomas ir sėkmingas, vaikai turės paklusti būtina tvarkai, pripažinti teisėtą mokytojo autoritetą, pripažinti, kad ir kitų grupės narių darbas yra prasmingas, ir rasti bendravimo būdus su visa grupe. Pradiniame mokykliniame amžiuje tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys, atmintis. Šiame amžiuje formuojasi sugebėjimas sutelkti dėmesį ties dalykais, kurie nėra įdomūs.
Pažintinė Raida
Mokiniai gali sąmoningai valdyti savo atmintį ir reguliuoti jos procesus (įsiminimą, išlaikymą ir atgaminimą). D. Šiupšinskienė (2003) išskiria, kad pradinio mokyklinio amžiaus vaikai, sulaukę 6 - 12 metų, turi išmokti tam tikrus dalykus, t. y. skaityti, rašyti, skaičiuoti, įsisavinti sąvokas, atlikti tam tikras operacijas (pagal J. Piaget - klasifikavimas, rišimas į grupes ir kt.), žaisti grupinius žaidimus. J. Piaget (Myers, 2000), daugiau kaip 50 metų praleidęs su vaikais, įsitikino, kad vaiko protas nėra sumažinta suaugusiojo proto kopija. Vaikai aktyviai ir visai kitaip nei suaugusieji kuria savo supratimą apie pasaulį. J. Piaget (Žukauskienė, 1996) nuomone yra keturios pažintinės raidos stadijos (~žr. 1 lentelę). Jis nurodo kiekvienos stadijos apytikrį amžių, bet amžiaus ribos nėra griežtai apibrėžtos. Be to, Piaget nuomone, kiekviena iš stadijų nesibaigia staiga, tiksliai sakant lieka jos pėdsakai. Vienoje situacijoje vaiko mąstymas gali būti priešoperacinis, o kitoje jis gali mąstyti logiškiau.
Pažintinės Raidos Stadijos Pagal J. Piaget
| Amžius | Stadija | Būdingi požymiai | Pagrindiniai pasiekimai |
|---|---|---|---|
| Nuo gimimo iki 2 metų | Sensomotorinė | Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šis periodas prasideda refleksais, o baigiasi sensomotorinis sugebėjimų kompleksine koordinacija. | Vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti (Objekto pastovumo supratimas; pradeda prisiminti ir įsivaizduoti(protinė reprezentacija). |
| 2 - 6 metai | Priešoperacinė | Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Mąstymas yra egocentriškas | Vaizduotė labai išlavėjusi. Vaiko mąstymo centracija ir egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį. |
| 7 - 11 metų | Konkrečių operacijų | Vaikas pradeda naudotis loginėmis operacijomis. Jis gali rišti sąvokas į grupes ir jas klasifikuoti. | Vaiko mąstymas tampa mažiau egocentriškas, jis gali suvokti kitų žmonių jausmus ir mintis. Jis supranta, kad kai kurie dalykai gali būti pakeisti ir vėl sugrąžinti į pradinę padėtį. |
| Nuo 12 metų | Formalių operacijų | Vaikas pradeda mąstyti abstrakčiai ir hipotetiškai. Jis gali spręsti problemas, naudodamas logines operacijas. | Vaikas gali mąstyti apie ateitį ir planuoti savo veiksmus. Jis gali suprasti sudėtingas sąvokas ir idėjas. Jis gali mąstyti apie save ir savo vietą pasaulyje. Jis gali suprasti, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui. Dėmesio centre dažnai būna etiniai, politiniai, socialiniai klausimai. |
Konkrečių operacijų raidos stadija atitinka nagrinėjamą jaunesniojo mokyklinio amžiaus tarpsnį, t. y. nuo 7 iki 11 metų . Formalių operacijų raidos stadija prasideda nuo 12 metų.
Vaiko Pasaulis
Vaikas turi savo individualų pasaulį, kuriam neužtenka žinių, informacijos, patirties, gaunamos iš kitų žmonių. J. Piaget (2002) tyrimai rodo, kad pats vaikas atranda, sužino stebėdamas, fantazuodamas, eksperimentuodamas, tirdamas, bandydamas, kurdamas, - jis „konstruoja“ save. Suaugusio vaidmuo dėl šios priežasties anaiptol neturėtų sumažėti, tik įgyti kitą pobūdį. Anot jų, svarbiausias ugdymo tikslas - parengti vaiką kūrybingumam darbui, taigi ir kūrybingam gyvenimui.
Emocinė Raida
E. Eriksonas (Berns, 2009) aiškino asmenybės raidą kaip individo sąveikos socialinėje aplinkoje rezultatą. Jis nustatė aštuonias psichosocialines raidos pakopas. Kiekviena iš šių pakopų yra krizė, kurią individas turi išspręsti. Jei individas sėkmingai išsprendžia krizę, jis įgyja naujų įgūdžių ir savybių. Jei individas nesėkmingai išsprendžia krizę, jis gali patirti sunkumų ateityje.
tags: #psichologijos #zodynas #mokslo #ir #enciklopediju #leidykla