Įvadas
Nerimas - tai nemalonus, neaiškus jausmas, įtampa, baimė, nelaimės, grėsmės nuojauta. Nerimas neatsiejama žmogiško patyrimo dalis, tačiau kartais jo būna tiesiog per daug, jis ateina kaip panika, siaubas, nerimo priepuolis ar dvasinės pusiausvyros sutrikimas. Šiame straipsnyje aptariamas ryšys tarp karščio priepuolių ir depresijos, taip pat pateikiami galimi gydymo būdai.
Panikos priepuoliai: kas tai?
Andrių išplėšė iš miego šaltas veriantis mirties siaubas. Kelias akimirkas jis jautėsi visiškai pasimetęs, nesusivokdamas nei kur esąs, nei kas su juo vyksta. Širdis krūtinėje daužėsi kaip pašėlusi; skrandyje šliaužiojo šlykštus driežas, grasindamas tuojau pat išvirsti lauk. Sunkiai rydamas seiles jis aiškiai juto beprasidedantį panikos priepuolį. „Viešpatie, nejaugi ir vėl!“, šmėstelėjo liūdna mintis.
Panikos atakos - tai staigūs stipraus nerimo ar baimės epizodai, kurie dažnai pasireiškia kartu su fiziniais simptomais, tokiais kaip:
- Širdies plakimas
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Svaigulys
- Prakaitavimas
- Drebulys
Panikos atakos gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, netikėtai ir be jokios akivaizdžios priežasties.
Depresija: kas tai?
Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris sukelia nuolatinį liūdesio ir praradimo jausmą. Tai gali paveikti, kaip jaučiatės, galvojate ir elgiatės, ir gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų. Depresija skiriasi nuo liūdesio, kurį patiria kiekvienas žmogus.
Taip pat skaitykite: Panikos priepuolių gydymo būdai
Ryšys tarp karščio priepuolių ir depresijos
Yra stiprus ryšys tarp karščio priepuolių ir depresijos. Žmonės, patiriantys karščio priepuolius, dažniau serga depresija, o žmonės, sergantys depresija, dažniau patiria karščio priepuolius. Nors ryšys tarp karščio priepuolių ir depresijos nėra visiškai aiškus, manoma, kad jis susijęs su keliais veiksniais, įskaitant:
- Smegenų chemija: Depresija ir karščio priepuoliai gali būti susiję su smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir noradrenalinas, disbalansu. Venlafaksinas - antidepresantas, priklausantis vaistų, vadinamų serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), grupei. Ši vaistų grupė yra vartojama depresijai ir kitoms būklėms, pvz., nerimo sutrikimams, gydyti. Manoma, kad depresijos ir (arba) nerimo kamuojamų žmonių smegenyse yra mažesnis serotonino ir noradrenalino kiekis. Nėra visiškai aišku, kaip antidepresantai veikia, bet jie gali padėti, padidindami serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse.
- Genetika: Depresija ir karščio priepuoliai gali būti paveldimi.
- Stresas: Stresas gali sukelti ir depresiją, ir karščio priepuolius.
- Trauma: Trauma gali padidinti riziką susirgti depresija ir patirti karščio priepuolius.
Simptomai
Karščio priepuoliai ir depresija gali sukelti įvairių simptomų. Kai kurie dažniausi simptomai yra:
- Karščio priepuoliai:
- Staigus stipraus nerimo ar baimės jausmas
- Širdies plakimas
- Dusulys
- Krūtinės skausmas
- Svaigulys
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Depresija:
- Nuolatinis liūdesio ir praradimo jausmas
- Energijos trūkumas
- Miego sutrikimai
- Apetito pokyčiai
- Sunku susikaupti
- Atsitraukimas nuo draugų ir šeimos
- Mintys apie savižudybę
Gydymas
Yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti žmonėms, patiriantiems karščio priepuolius ir depresiją. Kai kurie dažniausi gydymo būdai yra:
- Psichoterapija: Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti žmonėms išmokti įveikti nerimą ir depresiją. Andrius sutiko apsilankyti pas privatų psichiatrą. Gydytojas paaiškino, jog yra dvi galimybės pasveikti - pradėti gerti antidepresantus arba lankyti psichoterapiją. Pradžioje Andrius nutarė išbandyti vaistus. Efektas buvo stulbinantis. Viskas prapuolė lyg „ranka nuėmus“. Ne tik visiškai dingo priepuoliai, bet susitvarkė ir miegas, pagerėjo nuotaika bei atsistatė darbingumas. Tikėdamas savimi ir tuo, kad jau pavyko išlipti iš duobės, Andrius metė vaistus. Po dviejų mėnesių priepuoliai sugrįžo. Dar vienas antidepresantų kursas, jau ilgesnis, ir dar vienas atkrytis. Nežinia kiek laiko taip būtų tęsiasi, ir kuo visa tai būtų pasibaigę, jeigu kartą, draugų spaudžiamas, jis nebūtų apsilankęs pas psichoterapeutę. Ramiai išklausiusi Audriaus istoriją ji nepuolė jo raminti ir rašyti vaistų. Priešingai, ji pasakė jog, taip būna praktiškai visuomet ir kad jei Andrius vis tik nepasiryš psichoterapijos kursui, taip greičiausiai truks visą gyvenimą, ir savaime tikrai nepraeis. Psichoterapiją jis buvo išmetęs iš galvos dar pradžioje. „Gydymas pokalbiais? Tušti plepalai! Tačiau dabar, sėdėdamas patogiame psichoterapeutės krėsle jis pirmą kartą rimtai susimąstė, kokioje sunkioje padėtyje atsidūrė. Kuo pavirto jo gyvenimas? Nuolatinė baimė, naujo priepuolio laukimas, nepasitikėjimas savimi, mintys apie ligas, dar prisidėjusi nauja baimė išeiti iš proto nuo nepakeliamos įtampos, auganti neviltis, depresija, poreikis visa tai maskuoti apsimetinėjant prieš draugus ir kolegas… „Ne, kažką daryti vis dėl to reikia!“, apsisprendė Andrius ir, dar kiek pamąstęs, pasakė gydytojai, kad jis sutinka išbandyti psichoterapiją.
- Vaistai: Antidepresantai gali padėti sumažinti depresijos ir karščio priepuolių simptomus. Gydytojas gali skirti vaistų, tokių kaip antidepresantai, raminamieji vaistai ar beta blokatoriai. Psichiatras išrašė raminančių vaistų receptą, paaiškinusi, kad jie turėjo padėti priepuolių metu. Jis taip ir pradėjo gyventi - su savo baimėm ir su vaistais. Tačiau panikos atakos dėl to nesiliovė kartotis, atvirkščiai. Jos darėsi vis stipresnės ir atkaklesnės. Dabar jau ištikdavo ne tik viešose vietose, bet ir didesniuose prekybos centruose, transporto kamščiuose. Ypač vargino naktį, ėmė kartotis košmariški sapnai. Jis pradėjo bijoti nakties, ilgai vakarodavo, užmigęs čia pat nubusdavo, nors bijodavo pripratimo, prašydavo gydytojų išrašyti vis stipresnių ir stipresnių migdomųjų vaistų…
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus mankštinimasis, sveika mityba ir pakankamas miegas, gali padėti sumažinti nerimą ir depresiją.
- Atsipalaidavimo technikos: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga, meditacija ir gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
Ką daryti ištikus panikos atakai
Jei jaučiate panikos ataką, svarbu prisiminti, kad nors panika yra tikrai labai nemalonus ir bjaurus patyrimas, dėl paties nerimo priepuolio jūs niekuomet neprarasite sąmonės, neišprotėsite ir nenumirsite. Jūsų negali ištikti nei insultas, nei infarktas, nei mirtinas dusulys ar širdies smūgis. Beužsivedančios mintys apie onkologines ir kitas sunkiai pagydomas ar retas ligas yra nerimo sutrikimo dalis ir tai patiria daugelis žmonių. Nerimo jausmas auga lyg sniego gniūžtė riedanti nuo kalno. Kol ji dar neįsibėgėjo sustabdyti ją yra nesunku, kai ji įgavo pagreitį, padėti gali tik vaistai. Pirmiausia aiškiai sau įsivardinkite ko jūs konkrečiai bijote ir ką galėtumėte padaryti, kad būtų ramiau. Jei patiriate fizinius simptomus, būtinai pasikonsultuokite su bendrosios praktikos gydytojais ir atlikite visus paskirtus tyrimus. Geriausia sutelkti mintis į tai, ką tuo metu darote, galvoti tik apie paprastus konkrečius dalykus, jei nepavyksta, susitelkite į savo kvėpavimą ir sąmoningai kvėpuokite santykiu 4:6. Skaičiuodami iki keturių įkvėpkite, iš naujo skaičiuodami iki šešių iškvėpkite. Jums reikalingas žmogus su kuriuo galėtumėte aptarti tai kas vyksta jūsų gyvenime. Tai gali būti jūsų artimas draugas, pažįstamas arba psichoterapeutas. Jei vis tiek jaučiatės blogai, išgerkite raminančių vaistų. Juos gali išrašyti šeimos gydytojas arba psichiatras. Šie vaistai puikiai veikia ir „iš kišenės“ - vien žinojimas kad juos turi padeda išvengti beprasidedančios panikos atakos. Nebijokite papasakoti artimiesiems apie tai, kas jums nutiko ir ieškoti pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei patiriate karščio priepuolius ar depresiją, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali padėti nustatyti diagnozę ir sudaryti gydymo planą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti panikos atakas ir depresiją
Taip pat skaitykite: Traukuliai: priežastys ir gydymas
tags: #karscio #priepuoliai #depresija