Psichologinė Pagalba Šeimai Gimus Vaikui: Iššūkiai, Parama Ir Strategijos

Vaiko gimimas - reikšmingas įvykis, keičiantis visos šeimos gyvenimą. Nors šis įvykis dažnai siejamas su džiaugsmu, jis taip pat atneša naujų iššūkių ir reikalauja prisitaikymo. Straipsnyje aptariami psichologiniai sunkumai, su kuriais gali susidurti šeima po vaiko gimimo, bei galimi pagalbos būdai.

Psichologiniai Iššūkiai Šeimai Po Vaiko Gimimo

Vaiko gimimas sukelia didelius pokyčius, kurie gali paveikti tiek moters, tiek vyro psichologinę būseną. Motinystė stipriai keičia moters gyvenimo būdą, santykius su aplinkiniais ir kelia nemažai auklėjimo klausimų. Tapsmas mama ne visada būna lengvas, o šalia esantis vyras taip pat gali jausti prieštaringus jausmus. Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo Jono Gottmano tyrime.

Pokyčiai Moters Psichikoje Laukiant Mažylio

Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

Santykių Pokyčiai Šeimoje

Vaiko gimimas, bet kokiu atveju, yra stresas. Pats vaiko gimimas, savaime, nei pablogina, nei pagerina tėvų tarpusavio santykius. Tai yra iššūkis, kurį tėtis ir mama mokosi/nesimoko įveikti, o pats vaiko gimimas nei suvienija, nei išskiria tėvus.

Ogi daug kas, todėl šeimos santykiai patiria sukrėtimą. Keičiasi šeimos narių socialiniai santykiai. Mažiau laiko lieka pabendrauti su draugais, kitais šeimos nariais, šeimos narių tėvais. Vaiko atėjimas pakeičia dienos ritmą ir laiko dinamiką, tėčio ir mamos laisvalaikį, susitikimų laiką su bičiuliais, net bazinių poreikių patenkinimo galimybes (WC, dušas, mityba, poilsis). Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi. Keičiasi šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų turi nustoti dirbti bent kurį laiką. Dažniausiai tai būna mama, o šeimos išlaidos didėja atsiradus vaikui ir jam augant. Lieka mažiau laiko tėvams pasirūpinti savo sveikata ir emocine gerove, nes vaikui reikia papildomos priežiūros.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam.

Pogimdyminė Depresija

Po gimdymo šeimos dažnai patiria ne tik džiaugsmą, bet ir emocinius iššūkius. Nauji tėvų vaidmenys, atsakomybės, pasikeitusi šeimos dinamika, įvairios gyvenimo aplinkybės bei miego stoka gali sukelti įtampą tiek mamoms, tiek tėčiams. Pogimdyminę depresiją arba jos požymius gali patirti tiek moterys, tiek vyrai. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.

Pagalbos Būdai Šeimai Po Vaiko Gimimo

Svarbu pabrėžti, kad pagalba reikalinga ne tik mamai, bet ir tėčiui. Psichologinės konsultacijos abiem partneriams padeda geriau suprasti savo jausmus, palaikyti santykių stabilumą ir kurti pozityvią aplinką vaikui.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Emocinė Parama

Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto. Adekvatūs lūkesčiai sau - motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite. Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės. Socialiniai santykiai. Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms.

Specialistų Konsultacijos

• Psichologas: Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.
• Psichiatras: Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai.
• Psichoterapeutas: Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį).

Esminiai Veiksniai Santykiams Pagerinti

Jeigu iki vaiko gimimo tėvai kalbėdavosi apie savo jausmus ir vidines įtampas, kurių kildavo skirtingose situacijose, gimus vaikui, jie greičiau ras iškylančių sunkumų sprendimus. Vienos poros iki vaiko gimimo turi įsisenėjusių tarpusavio santykių konfliktų, kuriems spręsti reikia daugiau laiko ir abiejų pastangų, o kitos poros jau yra išmokusios įveikti kasdienius buitinius sunkumus. Konfliktų priežastys gali būti pačios įvairiausios.

1. ATSISAKYTI PRETENZIJŲ.
2. ŽIŪRĖTI Į SAVO GYVENIMO PARTNERĮ SU EMPATIJA. Jeigu žmogus kaltina ir yra agresyvus, jam pačiam blogai, bet ne todėl, kad jis yra blogas. Reikia suvokti, kad žmogaus požiūrį į kitus lemia jo požiūris į save. Agresija - tai pagalbos šauksmas. Atsiminkite, agresijos priešingybė - empatija., kai tėtis stengiasi rodyti pagalbą pavargusiai nuo bemiegių naktų su vaiku ir dėl to blogai besijaučiančiai žmonai, tai yra empatijos rodymas.
3. RŪPINTIS SAVO EMOCINE BŪSENA. Pažinti ir reikšti emocijas, neslėpti ir nemeluoti apie savo emocinę būseną. Tik nepamiršti, kaip tai galima padaryti.
4. NEPERMESTI ATSAKOMYBĖS UŽ SAVO VEIKSMUS KITAM. Nebijoti atsiprašyti už savo veiksmus ir nesistengti kitą perauklėti, nes ši misija neįmanoma.
5. PASIRŪPINTI SAVIMI IR SAVO FIZINE BEI EMOCINE GEROVE. Nepamiršti pasirūpinti savimi, tai padės nurimti. Nepamiršti fizinių pratimų, nes jie padės pašalinti susikaupusį stresą. Nepamiršti intymumo, nenutraukti socialinių ryšių, pasirūpinti savo sveikata, daryti fizinius pratimus.
6. SUSITARTI.
7. TARPUSAVIO BENDRAVIMAS paremtas susitarimais. Susitarti, kaip spręsti.
8. APSIKABINTI.
9. GREITAI IŠEITI IŠ KONFLIKTINIŲ SITUACIJŲ. Greitai išeiti iš sunkių situacijų ir toliau džiugiai gyventi. Dažniau šypsotis, nežiūrėti į smulkmenas kaip į tragediją. Džiaugtis gyvenimu, nes vaikas labai greitai užaugs.

Priemonės Emocinei Būsenai Gerinti

Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

• Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
• Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Kur Kreiptis Pagalbos?

• Visuomenės sveikatos biurai: psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai: kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Tėvų linija: psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija: emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras: kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“: kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“: informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Nemokamos Paslaugos Klaipėdos Mieste

Klaipėdos miesto gyventojai gali pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis (KOPA) paslaugomis:

• Individualios psichologo konsultacijos lietuvių kalba: +37066455062.
• Individualios psichologo konsultacijos rusų bei ukrainiečių kalbomis: +37067340658.
• Mediacijos paslaugos: +37067453558.
• Mokymai tėvams: "Efektyvios tėvystės ugdymas": +370 60898232.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

tags: #psichologine #pagalba #atvykus #naujam #gyventojui