Nedarbas - tai ne tik ekonominė, bet ir psichologinė problema, kuri gali sukelti didelį stresą, finansinę deprivaciją ir socialinę atskirtį. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, bedarbiai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie neigiamai veikia jų psichologinę būseną ir galimybes sėkmingai integruotis į darbo rinką. Todėl psichologinė pagalba bedarbiams yra itin svarbi siekiant pagerinti jų savijautą, padidinti motyvaciją ir padėti įveikti įsidarbinimo kliūtis.
Nedarbo psichologinės pasekmės
Nedarbas, ypač ilgalaikis, yra vienas iš didžiausių stresorių, reikalaujančių daug psichologinių resursų. Anot tyrimų, darbo netektis lemia asmens finansinę deprivaciją, sukelia didelį stresą bei lemia tiek socialinių, tiek psichologinių problemų atsiradimą. Vienas iš svarbiausių resursų - gebėjimas adaptyviai reaguoti į stresines situacijas bei savigarba.
Tyrimai rodo, kad aukštesnę savigarbą turintys bedarbiai, esant stresinei situacijai, yra labiau linkę ieškoti socialinės paramos bei stengiasi spręsti problemas joms kilus, kad sumažintų jaučiamą įtampą. Aukštesnė savigarba yra būdingesnė tiems, kurie jaučiasi jaukiai būdami grupėje, ir kuriems buvimas grupės nariu yra malonesnis, negu buvimas vienam. Dėl šios priežasties santykiai su kitais gali lemti asmens savigarbą. Bedarbiams su aukštesne savigarba yra mažiau būdinga įveikiant stresinę situaciją ieškoti kaltųjų bei išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Žema savigarba yra susijusi su neveiksminga streso įveika, o aukšta savigarba susijusi su optimistiška ir į socialinius santykius nukreipta ir proaktyvia streso įveika. Impulsyvumas ir neefektyvūs streso įveikos būdai yra susiję su negatyviu savęs vertinimu ir mažesne savigarba.
Aukštesnę savigarbą turintiems Lietuvos bedarbiams asmenims yra labiau būdingi tokie asmenybės bruožai kaip ekstraversija, sąmoningumas, nuoširdumas ir atvirumas naujovėms. Tuo tarpu šiems asmenims yra mažiau būdingas neuroziškumas. Aukštesnįjį (aukštasis universitetinis/neuniversitetinis) išsilavinimą turintys bedarbiai yra aukštesnės savivertės, negu žemesniojo išsilavinimo bedarbiai.
Tačiau svarbu pažymėti, kad asmens savęs vertinimas dažnai gali būti neadekvatus, juo labiau esant stresinei situacijai ar stresiniam gyvenimo laikotarpiui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vengimo strategija netekus darbo pasižymi žemu darbo paieškos aktyvumu, mažiau adekvačiu “ateities vaizdu”, o taip pat vengimu atsakomybės už tai, kas vyksta šio asmens gyvenime.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Bedarbiai su labiau išreikštu neuroziškumo asmenybės tipu, įveikdami stresą dažniau yra linkę ieškoti kaltųjų bei išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, t.y., naudoti nebrandžias gynybas. Taip pat šie asmenys nėra linkę nuosekliai spręsti iškilusią problemą, tiesiog ją ignoruoja ar sumenkina jos reikšmingumą. Neurotizmas yra susijęs su didesne tikimybe patirti stresą. Tokie asmenys sunkiai sugeba struktūruoti laiką, netikslingai jį išnaudodami. Šis netikslingas laiko išnaudojimas būna kupinas nerimo ir kaltės jausmo, kuriuos įveikti jie mėgina nekonstruktyviais gynybos būdais, o tai gali sukelti depresiją.
Psichologinės pagalbos svarba
Atsižvelgiant į nedarbo psichologines pasekmes, psichologinė pagalba bedarbiams yra būtina siekiant:
- Mažinti stresą ir nerimą. Psichologinė pagalba gali padėti bedarbiams įveikti stresą, nerimą ir kitas neigiamas emocijas, susijusias su darbo netektimi.
- Stiprinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Psichologinės konsultacijos gali padėti bedarbiams atgauti pasitikėjimą savimi, įvertinti savo stipriąsias puses ir ugdyti naujus įgūdžius.
- Gerinti streso įveikos mechanizmus. Psichologai gali padėti bedarbiams išmokti efektyviau įveikti stresą, valdyti emocijas ir spręsti problemas.
- Didinti motyvaciją ieškoti darbo. Psichologinė pagalba gali padėti bedarbiams išlaikyti motyvaciją ieškoti darbo, net jei susiduria su sunkumais ir atmetimais.
- Spręsti socialines problemas. Psichologinė pagalba gali padėti bedarbiams spręsti socialines problemas, tokias kaip socialinė izoliacija, konfliktai su šeimos nariais ir finansiniai sunkumai.
Psichologinės pagalbos formos Lietuvoje
Lietuvoje bedarbiams teikiama įvairių formų psichologinė pagalba, įskaitant:
- Individualias konsultacijas. Individualios konsultacijos su psichologu gali padėti bedarbiams spręsti asmenines problemas, įveikti stresą ir nerimą, stiprinti savigarbą ir didinti motyvaciją ieškoti darbo.
- Grupinius užsiėmimus ir mokymus. Grupiniai užsiėmimai ir mokymai gali padėti bedarbiams išmokti naujų įgūdžių, susipažinti su kitais bedarbiais ir gauti socialinę paramą.
- Savipagalbos grupes. Savipagalbos grupės - tai grupės žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis ir susitinka reguliariai, kad pasidalintų patirtimi, suteiktų vieni kitiems paramą ir padėtų vieni kitiems įveikti sunkumus.
- Programas, skirtas užimtumui skatinti. Lietuvoje vykdomos įvairios programos, skirtos užimtumui skatinti, kurios apima ir psichologinę pagalbą bedarbiams.
VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ indėlis
VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ aktyviai prisideda prie psichologinės pagalbos teikimo bedarbiams Lietuvoje. Įgyvendindama projektą „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis“ (kodas 07.3.1-ESFA-V-401-06-0001), kolegija tęsia socialinių ir motyvavimo paslaugų teikimą Akmenės, Alytaus, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio ir Šilutės savivaldybėse.
Per projekto įgyvendinimo laikotarpį (nuo 2020 m. rudens iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos) NVO „Šiaurės Lietuvos kolegija“ paslaugas suteikė 240 projekto dalyvių. Iš jų 80 asmenų įsidarbino, pradėjo individualią arba savarankišką veiklą pagal Verslo liudijimą. 84 projekto dalyviai buvo nukreipti bei išleisti į Bandomąją praktiką, siekiant pagerinti jų praktinį pasirengimą profesinei veiklai bei būsimam darbui. 35 projekto dalyviai įdarbinti subsidijuojant.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Kolegija teikia šias paslaugas:
- Švietimo ir mokymo paslaugos (mokymai „Sėkmingas „OP“ darbo rinkoje“).
- Psichosocialinės pagalbos konsultavimo paslaugos (emocinės (psichologinės) pagalbos konsultacijos, teisinio pobūdžio konsultacijos, kompiuterinio raštingumo ir kompetencijos tobulinimas, asmeninio finansų valdymo konsultacijos).
- Įsidarbinti siekiančio asmens konsultavimo, atstovavimo ir tarpininkavimo paslaugos.
- Konsultavimo paslaugos „Asmeninio profilio sudarymas ir prisistatymo potencialiam darbdaviui strategija“.
- Vertinimo ir konsultavimo dirbtuvės „Asmenybės SSGG sėkmingam įsidarbinimui“.
- Kompleksinės konsultavimo paslaugos „Psichologinių ir socialinių įsidarbinimo trikdžių įveikimas“.
Socialinių paslaugų teikėja, nevyriausybinė organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“ teikia paslaugas pagal Užimtumo didinimo programą, skirtą užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų modeliui Šiaulių mieste įgyvendinti.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant teikiamų paslaugų, psichologinė pagalba bedarbiams Lietuvoje susiduria su tam tikrais iššūkiais:
- Stigma. Nedarbas vis dar yra stigmatizuotas, todėl kai kurie bedarbiai nenori kreiptis pagalbos dėl baimės būti pasmerkti.
- Informacijos trūkumas. Daugelis bedarbių nežino apie jiems prieinamas psichologinės pagalbos paslaugas.
- Geografinis prieinamumas. Psichologinės pagalbos paslaugos ne visada yra prieinamos bedarbiams, ypač gyvenantiems kaimo vietovėse.
- Finansiniai apribojimai. Kai kurios psichologinės pagalbos paslaugos yra mokamos, todėl ne visi bedarbiai gali sau leisti jomis pasinaudoti.
Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, būtina toliau plėtoti ir tobulinti psichologinės pagalbos sistemą bedarbiams Lietuvoje. Svarbu didinti informuotumą apie prieinamas paslaugas, užtikrinti geografinį prieinamumą ir mažinti finansinius apribojimus. Taip pat svarbu kovoti su stigma, susijusia su nedarbu, ir skatinti bedarbius kreiptis pagalbos.
Individualizuotas požiūris
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė modelį, kuriame daugiau atsižvelgiama į bedarbio poreikius, suteikiant šeimai daugiau socialinių paslaugų. Pavyzdžiui, bedarbiai negali dirbti, nes prižiūri vaikus, slaugo tėvus, turi priklausomybių, ilgalaikių sveikatos problemų, ar neturi namų. Kiekvienam individualiai padės atvejų vadybininkai - jų septyniose savivaldybėse, dalyvaujančiose eksperimente, bus įdarbinta po vieną. Darbo ieškos užimtumo tarnyba, kitas paslaugas teiks savivaldybės.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Viceministrė Eglė Radišauskienė pastebi, kad į šį modelį bus įtraukiamos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios galės teikti tam tikras paslaugas ir dirbti su darbdaviais, kurie ir padėtų įdarbinti tuos žmones į darbo rinką.
Savigarba ir streso įveika
Atliktas tyrimas Lietuvoje su bedarbiais asmenimis atskleidžia, kad asmenybės bruožai pirmojo ir antrojo jų matavimo metu koreliuoja tarpusavyje labai stipriai, nepriklausomai nuo to, bedarbiai susirado darbą, ar ne. Ilgalaikis nedarbas nesusijęs su asmenybiniais pokyčiais, t.y., asmens asmenybės bruožai laike nesikeičia, tačiau susijęs su žmogaus savęs verte bei naudojamomis streso įveikos strategijomis. Asmens, radusio darbą, savivertė pakyla, o streso įveikos mechanizmai tampa adaptyvesni, t.y., tampa būdingesnės problemos sprendimo bei emocinės iškrovos streso įveikos strategijos. Tuo tarpu ilgalaikis nedarbas susijęs su žemesne savigarba bei stresinių situacijų neigimu ir vengimu. Todėl svarbu tokį žmogų palaikyti, skatinti jį plėsti socialinių kontaktų ratą, stengtis padėti spręsti iškilusias problemas.
Sėkmės pavyzdžiai ir iniciatyvos
Alytiškė Rima, nedirbanti aštuonerius metus ir gyvenanti iš socialinės pašalpos, yra viena iš šimto ilgalaikių bedarbių, atrinktų dalyvauti naujame bandomajame projekte. Tai rodo, kad net ir ilgalaikiai bedarbiai gali būti įtraukti į įvairias iniciatyvas, siekiant pagerinti jų situaciją.
Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė teigia, kad ilgalaikiams bedarbiams reikia ir psichologo pagalbos, ir specialių motyvavimo kursų.
tags: #psichologine #pagalba #bedarbiams