Ribinės situacijos - tai tokios aplinkybės, kuriose žmogus patiria stiprų stresą, išgyvena krizę, susiduria su netikėtais iššūkiais ar pavojais. Tokiose situacijose atsiskleidžia tikrasis asmenybės charakteris ir elgesio modeliai. Šiame straipsnyje aptariamos aštuonios pagrindinės asmenybės laikysenos charakteristikos, kurios išryškėja ribinėse situacijose.
1. Tikybos Svarba ir Dvasinis Gyvenimas
Tikybos mokymas yra kristocentriškas, nukreiptas į asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir Kristaus asmens įgalintą. Tai ypač svarbu ribinėse situacijose, kai žmogui reikia dvasinio palaikymo ir stiprybės. Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto pažinimas, Tikėjimo turinio pažinimas, Bažnyčia ir liturgija, Asmens tobulėjimas ir dvasinis gyvenimas, Asmuo ir moralė. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
2. Pažinimo Kompetencija ir Kritinis Mąstymas
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Ribinėse situacijose svarbu gebėti analizuoti situaciją, priimti sprendimus ir mokytis iš patirties. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.
Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.
3. Komunikavimo Kompetencija ir Gebėjimas Bendrauti
Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Ribinėse situacijose svarbu gebėti aiškiai ir efektyviai komunikuoti, suprasti kitų žmonių emocijas ir poreikius. Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.
Taip pat skaitykite: Apie asmenybės laikyseną
Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.
4. Kultūrinė Kompetencija ir Supratimas
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Ribinėse situacijose svarbu suprasti ir gerbti skirtingas kultūras, gebėti bendrauti su įvairiais žmonėmis. Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.
Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.
5. Kūrybiškumo Kompetencija ir Inovacijos
Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Ribinėse situacijose svarbu gebėti rasti naujus sprendimus, būti lanksčiam ir atviram naujoms idėjoms. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie asmenybės laikyseną
Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą. Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais.
6. Pilietiškumo Kompetencija ir Atsakomybė
Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Ribinėse situacijose svarbu būti atsakingu piliečiu, gerbti įstatymus ir žmogaus teises, prisidėti prie bendruomenės gerovės. Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.
Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami. Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.
7. Socialinė, Emocinė ir Sveikos Gyvensenos Kompetencija
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Ribinėse situacijose svarbu gebėti valdyti emocijas, rūpintis savo ir kitų sveikata, priimti atsakingus sprendimus. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.
Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę.
Taip pat skaitykite: Asmenybės laikysena ekstremaliose situacijose
Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.
8. Skaitmeninė Kompetencija ir Informacijos Valdymas
Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą. Ribinėse situacijose svarbu gebėti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, atsirinkti patikimą informaciją ir apsisaugoti nuo dezinformacijos. Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete. Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt.
tags: #8 #asmenybes #laikysena #ribinese #situacijose