Vaikų elgesio kultūros ugdymas yra esminis procesas, formuojantis jų asmenybę, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai ne tik apie taisyklių laikymąsi, bet ir apie dorovinių principų, socialinių įgūdžių ir atsakomybės jausmo diegimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai ir ugdymo įstaigos gali sėkmingai ugdyti vaiko elgesio kultūrą, kad jis užaugtų sėkminga, laiminga ir atsakinga asmenybė.
Elgesio Kultūros Ugdymo Svarba
Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas bebūtų, ugdant tinkamą elgesio kultūrą, svarbiausi yra suaugusieji, kurie savo elgesiu ir požiūriu į juos daro didžiausią įtaką. Ne tik šeima, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga tampa atsakinga už vaikų elgesio kultūros ugdymą, švietimą bei skatinimą elgtis mandagiai, pagarbiai, sąžiningai, draugiškai ir t. t. Kultūringo elgesio įgūdžių ir įpročių formavimas, įvairiapusis elgesio kultūros ugdymo būdų taikymas, laisvas kūrybinis darbas sudaro sąlygas ugdytiniams save pažinti, kurti, išreikšti. Darbo procese jie ugdo(si) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atsakomybę už savo ir grupės darbo rezultatus.
Probleminis Tyrimo Klausimas
Šiame kontekste formuluotas probleminis tyrimo klausimas - kokiais būdais ugdoma vaikų elgesio kultūra ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje? Tyrimas buvo atliekamas Radviliškio „X“ ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Vykdant pedagogų apklausą raštu atskleistos trylikos pedagogų patirtys apie jų taikomus būdus vaikų elgesio kultūrai ugdyti. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti turinio analizės būdu.
Tradiciniai ir Netradiciniai Ugdymo Metodai
Atliktas pedagogų patirties tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbantys pedagogai elgesio kultūros ugdymą laiko prioritetine sritimi. Veikloje vyrauja tradiciniai, vaiko poreikius atitinkantys elgesio kultūros ugdymo metodai, t. y. žaidimai, pokalbiai, pavyzdžio metodas, rečiau minimos netradicinės ugdymo formos. Kaip labiausiai pasiteisinusius vaikų elgesio kultūros ugdymui(si) būdus, metodus pedagogės vardijo tokius, kaip drausminimas, skatinimas, taisyklių laikymasis, ekskursijų ir išvykų organizavimas, grožinės literatūros skaitymas ir analizė.
Pedagogų Požiūris į Vaikų Elgesio Kultūros Ugdymą(si)
Radviliškio X ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogių požiūris į vaikų elgesio kultūros ugdymą(si) atskleidžia, kad pedagogai mano, jog elgesio kultūros ugdymas yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi. Jie pabrėžia, kad svarbu ne tik mokyti vaikus taisyklių, bet ir paaiškinti, kodėl taisyklės yra svarbios, ir kaip jos padeda mums visiems gyventi geriau.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Priešmokyklinio Amžiaus Ypatumai ir Pasirengimas Mokyklai
Vaiko ėjimas į priešmokyklinę klasę tėvams dažnai sukelia prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės jie džiaugiasi matydami, kiek daug jau moka ir geba jų vaikas, koks jis gali būti įdomus pašnekovas, turintis besiformuojantį savo pasaulio matymą. Iš kitos pusės, tėvai jaučia didelę atsakomybę norėdami parinkti geriausiai vaiko esamus gebėjimus, pomėgius ir individualius bruožus atitinkančią ugdymo įstaigą, kurioje jis ne tik akademiškai tobulėtų, bet galėtų visapusiškai formuotis kaip sėkminga ir laiminga asmenybė.
Pagrindinė Priešmokyklinio Ugdymo Funkcija
Pagrindinė priešmokyklinio ugdymo funkcija - diegti ir lavinti pasirengimo mokyklai įgūdžius, tam, kad vaikas galėtų sėkmingai įsitraukti į formalųjį švietimą. Tyrimai rodo, kad šiam lavinimui sąlygos yra palankesnės priešmokyklinėje grupėje mokykloje, o ne namų aplinkoje. Taip yra todėl, kad nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su tos pačios amžiaus grupės vaikais bei mokytojais, padeda lavinti vaiko kalbinius įgūdžius, gerina klausymo bei supratimo, dėmesio valdymo įgūdžius ir svarbiausia - pradeda formuotis teigiamą vaiko požiūrį į patį mokymosi procesą, parengia jį mokyklos tvarkai ir rutinai.
Tyrimų Rezultatai
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys kaime, pasiekė žemesnį brandumo mokyklai lygį. Viena iš pagrindinių to priežasčių - dauguma, net 75 proc., kaimo priešmokyklinukų buvo ugdyti namuose, o 79 proc. miesto vaikų lankė ikimokyklinę įstaigą. Tai lėmė, kad kaimo ir miesto šešiamečiai į priešmokyklinio ugdymo grupes atėjo įgiję skirtingą emocinių ir socialinių gebėjimų lygį. Kita svari priežastis - skirtingos ugdymo(si) sąlygos priešmokykliniais metais. Sėkmingam vaiko ugdymui(si) reikalinga tokia aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi proceso dalyviu, galėtų laisvai tyrinėti, atrasti, ieškoti problemų sprendimo būdų. Ikimokyklinėse grupėse mokyklose tam sudarytos kur kas palankesnės sąlygos nei namų aplinkoje.
Socialinės Kompetencijos Raida
Norint nustatyti priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos raišką ugdyme, Lietuvoje buvo atlikti priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdytinų kompetencijų lygio nustatymo tyrimas. Jis buvo skirtas įvertinti vaikų socialinius gebėjimus.
Svarbiausios Kompetencijos ir Įgūdžiai
Vaiko brandumas mokyklai yra jo sėkmės pagrindas. Vaiko pasirengimas arba brandumas mokyklai apima vaiko emocinę-socialinę kompetencijas ir intelektinius įgūdžius. Vaiko socialinė-emocinė branda apima pagrindinius vaiko turimus socialinius įgūdžius ir požiūrį (nuostatas), kurie padeda kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais. Pakankamai socialiai ir emociškai brandus vaikas turi poreikį užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais vaikais bei suaugusiais, supranta taisykles bei jų reikšmę, geba kontroliuoti savo elgesį, moka kryptingai veikti ir pabaigti užduotis iki galo, domisi mokymosi procesu ir išreiškia norą mokytis „kaip mokinys“, tai yra, teigiamai priima tokius mokyklos atributus kaip pamokos, uniforma ir pan. Supykęs brandus vaikas dažniausiai naudoja atsitraukimo, o ne puolimo muštis strategijas, geba įvardinti savo pagrindinius jausmus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Intelektinė Branda
Vaiko intelektinė branda apima pakankamai išsivysčiusius jo pažintinius ir kalbinius gebėjimus. Pakankamai intelektualiai mokyklai brandus vaikas geba palyginti, pavyzdžiui, geometrines figūras, moka mąstyti pagal analogijas, samprotauja, sugeba sutelkti ir perkelti dėmesį, įsivaizduoti, suprasti kalbą, turi pakankamai platų žodyną, kad galėtų papasakoti sklandžią istoriją ar išdėstyti savo mintis.
Kokybiško Priešmokyklinio Ugdymo Įtaka
Kokybiškas priešmokyklinis ugdymas tiesiogiai susijęs su sėkme mokykloje. Vaikai, kurie pradėdami priešmokyklinę klasę pasižymėjo pakankama socialine-emocine ir intelektine branda, buvo akademiškai sėkmingesni, t. y. pasižymėjo geresniais skaitymo ir skaičiavimo įgūdžiais. Maža to, jie išliko sėkmingesni ir pirmoje bei antroje mokyklos klasėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams naudinga lankyti priešmokyklines klases, kuriose jau yra mokoma akademinių dalykų. Tuo dažniausiai pasižymi priešmokyklinės klasės bendrojo lavinimo mokyklose.
Ikimokyklinio Ugdymo Reikšmė
Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą. Ikimokyklinio ugdymo grupėse turėtų būti skatinamas vaikų aktyvumas, smalsumas, domėjimasis aplinka. Tuomet, kai vaikas turi galimybę įsitraukti į įvairią, turiningą, prasmingą, kūrybišką veiklą, susikuria patirtiniam mokymuisi būtinos sąlygos, jis išmoksta atskirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo, kontroliuoti savo elgesį ir užmegzti garbingus, geranoriškus, atsakingus santykius su kitais vaikais. Ugdymo procesas turi sudaryti galimybes tyrinėti vertybes, bendrauti ir bendradarbiauti.
Dorovinis Ugdymas: Meilė ir Abipusė Pagarba
Dorovė - tarpusavio santykiai, grindžiami meile ir abipuse pagarba. Metodai ir Amžiaus Grupės Dorovinio auklėjimo metodai skiriasi įvairiose amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius ir emocinius gebėjimus. Tyrimai ir Tėvų bei Auklėtojų Rolė Tyrimai atskleidžia, kad tėvų ir auklėtojų nuomonės bei požiūris į dorovinį ugdymą yra svarbūs veiksniai, lemiantys vaiko elgesio kultūrą.
Dorovinis Asmenybės Brendimas
Dorovinis asmenybės brendimas yra procesas, kurio metu vaikas įsisavina moralės normas ir vertybes, kurios padeda jam orientuotis visuomenėje ir elgtis tinkamai. Šis procesas prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Dorovinių Jausmų Ugdymas
Dorovinių jausmų ugdymas yra svarbi dorovinio ugdymo dalis. Doroviniai jausmai, tokie kaip gėda, kaltė, sąžinė, padeda vaikui suprasti, kada jis elgiasi netinkamai, ir skatina jį elgtis dorai.
Valingųjų Charakterio Bruožų Ugdymas
Valingųjų charakterio bruožų ugdymas yra būtinas, norint, kad vaikas galėtų įgyvendinti savo moralinius įsitikinimus. Valia padeda vaikui atsispirti pagundoms ir elgtis dorai net tada, kai tai sunku.
Dorovinių Savybių Ugdymas
Dorovinių savybių ugdymas, tokių kaip sąžiningumas, teisingumas, atsakomybė, padeda vaikui tapti geru piliečiu ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Ikimokyklinio Ugdymo Gairės
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Svarbu vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymo(si) Aplinkos Modeliavimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ugdymo(si) Kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Ugdymo(si) Kontekstų Pavyzdžiai
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliaujant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai ir Pasiekimų Sritys
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiai iš Srities "Mūsų Sveikata ir Gerovė"
- Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
- Esminiai gebėjimai:
- A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Skatinimas ir Drausminimas
Tinkamos vaikų elgesio kultūros ugdymas yra virtęs problema: daugumai tėvų kelia abejonių ir senieji, ir naujieji vaikų elgesio kultūros formavimo būdai. Visi jie atrodo nebeveiksmingi, nes vaikų elgesio problemų tik daugėja. Su vaikų elgesio problemomis pirmiausia susiduria tėvai. Sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų intelektinių galių, nuo tikslų, pasaulėžiūros, pedagoginio takto ir kultūros. Vaikų elgesio kultūros ugdymas - labai sudėtingas procesas, reikalaujantis sąmoningai ir lanksčiai taikyti įvairius metodus. Mokslininkai išskiria šiuos ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio kultūros komponentus: veiklos kultūrą, bendravimo kultūrą, higienos kultūrą. Šiuolaikinis požiūris į vaikų auklėjimą teigia, kad skatinimas yra tinkamos vaiko elgesio kultūros ugdymo veiksnys. Vaiko skatinimas - vienas dorovinio elgesio stimuliavimo būdų. Mokslininkai išskiria šiuos skatinimo būdus: įdomią veiklą, bendravimą, pasitikėjimą, pagarbą, pavyzdį, pagyrimą, savarankiškumo skatinimą, komplimentus ir padėkas, pozityvius tėvų komentarus, kalbėjimą apie vaiko poreikius bei jausmus ir t.t. Skatinimo būdų parinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, charakterio bei temperamento.
Šiandien beveik visiems tėvams kelia abejonių ir senieji, ir naujieji tinkamos vaikų elgesio kultūros formavimo būdai. Visi jie atrodo nebeveiksmingi, tuo tarpu vaikų elgesio problemos auga, o kadangi su elgesio problemomis pirmiausia susiduria tėvai, todėl ir spręsti jas reikia šeimoje. Nuo tėvų intelektinių galių, nuo tikslų, pasaulėžiūros, pedagoginio takto ir kultūros priklauso vaiko ateitis. Mokslinės literatūros apžvalga bei respondentų išsakytos mintys leidžia konstatuoti, jog daugelis tėvų susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio problemomis, t. y. melu, agresija, pykčiu, paliepimų neklausymu, įvairiais reikalavimais. Tokiais atvejais vienas iš kryptingo auklėjimo būdų yra drausminimas. Drausminimo paskirtis - nustatyti vaikams leistino elgesio ribas ir pataisyti netinkamą jų elgesį. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę, matyti, jog autoriai išskiria šiuos galimus vaikų drausminimo būdus: pamokslavimą, papirkinėjimą, pažadus, natūralių pasekmių metodą, atskyrimą, atėmimą, grasinimą, ironiją, ribų nustatymą, fizines bausmes, gąsdinimą, pasmerkimą, priekaištus, pastabą. Tyrimo dalyviai įvardijo savo šeimose dažniausiai taikomus vaikų drausminimo metodus; pastabas, barimą, atėmimą, izoliaciją, grasinimą.