Įvadas
Vaikystė - svarbus žmogaus raidos etapas, kuriame susiduriama su daugybe adaptacijos procesų, panašių į tuos, kuriuos išgyvena suaugusieji. Tačiau vaikų adaptacija turi savų ypatumų, nes jie tik mokosi, tyrinėja pasaulį ir neturi sukauptos patirties, kuri padėtų lengviau įveikti sunkumus. Vaikai priklausomi nuo suaugusiųjų, todėl svarbu užtikrinti jiems tinkamą psichologinę pagalbą, ypač darželyje, kur jie susiduria su nauja aplinka ir iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės pagalbos metodus, taikomus darželiuose, ir strategijas, padedančias vaikams sėkmingai adaptuotis.
Vaikų Psichologinis Konsultavimas Ir Psichoterapija
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos. Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Psichoterapijos Metodai Darželyje
Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan.
Žaidimų Terapija
Vaikų konsultacijos pasižymi žaidimo, piešimo, pasakų ar istorijų kūrimo metodais, padedančiais vaikui lengviau išreikšti savo jausmus ir patirtis. Žaidimų terapija leidžia vaikams natūraliai ir saugiai išreikšti savo emocijas, baimės ir fantazijas.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Dailės Terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Muzikos Terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Kognityvinė Ir Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. KET principai Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį. Kognityvinės terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Psichodiagnostinis Įvertinimas
Psichodiagnostinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichodiagnostinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Dažnos Darželio Problemos Ir Jų Sprendimo Būdai
Adaptacijos Sunkumai
Ruošiant vaiką darželiui, svarbu nemeluoti - nepasakoti, kad ten viskas bus labai smagu, gera ir malonu. Bet, kita vertus, nereikia ir gąsdinti sakant, kad bus blogai. Vaikai skirtingi - galbūt jūsų vaikui ten tikrai patiks, nes bus draugų ir smagių veiklų? Svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius ir būdą.
Vaikas Vienišius
Darželio grupėje paprastai būna nors vienas toks vaikas vienišius. Dažniau dėl to jaudinasi auklėtojos, ne tėvai, nes auklėtojos kasdien su nerimu stebi grupėje individualiai žaidžiantį vaiką ir galvoja, kad jis vienišas, nors taip nėra. Teko konsultuoti šeimas, kurios ieškojo patarimo, kaip apginti vaiką, kuris nori daugiau laiko pabūti vienas. Jam viskas gerai, jis neprivalo būti toks, kaip visi! Tokį vaiko elgesį gali lemti daug veiksnių: nervinės sistemos jautrumas, tam tikri įgimti temperamento bruožai, sensorinis jautrumas prisilietimams ar garsui, kalbos barjeras. Vaikas gali būti visiškai normalios raidos, jam nėra jokio sutrikimo, tiesiog jis jautresnis, socialinių įgūdžių mokosi stebėdamas ir ateityje juos gebės puikiai pritaikyti. Todėl nereikėtų pernelyg nerimauti ar skubinti vaiko, o stengtis priimti vaiką tokį, koks jis tuo momentu yra. Žinoma, grupėje nereikia ignoruoti vienišiaus, kartkartėmis reikėtų jį pakalbinti, paklausti, ar nieko netrūksta, ar nenori prisijungti prie bendros veiklos. Tačiau jėga versti to daryti nereikia. Juk ir suaugusieji kartais būna vienišiai, kurie mieliau laiką leidžia vieni, ne su kitais žmonėmis. Žinau atvejų, kad šis būdo bruožas kartais išaugamas. Pavyzdžiui, iki mokyklos vaikas tik stebėdavo aplinką, o mokykloje atsiskleidė visiškai kitaip, iš intraverto tapo ekstravertu.
Konfliktas Su Auklėtoja
Ką daryti, jei vaiko ir auklėtojos „laukai nesutampa“, jei vaikas darželyje dažnai baramas, jaučiasi nemylimas? Pirmiausia reikėtų pakalbėti su auklėtoja, jei reikia, - su administracija, ar galima kaip nors spręsti situaciją. Galbūt geriau pakeisti grupę tame pačiame darželyje? Ieškoti kitos vietos nėra labai paprasta, darželių trūksta, ir visi mieliausiai renkasi tą, kuris arčiau namų. Tačiau jei vaiko psichologinė savijauta bloga, galbūt verta patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, vežti vaiką į toliau esantį darželį ar rinktis privatų, už kurį teks mokėti, kad tik vaikas jaustųsi geriau? Beje, praktika rodo, kad privatus darželis nebūtinai bus išeitis, pastaruoju metu susiduriu su atvejais, kai auklėtojų elgesys tikrai ne toks, kokio tikimės mokėdami už ugdymą didelius pinigus.
Auklėjimo Principų Suderinamumas
Kaip tėvai turėtų sureguliuoti auklėjimo principus, kad namie ir darželyje jie labai nesiskirtų? Svarbiausia, kad tėvai nuolat bendradarbiautų su darželiu ir pasitikėtų vieni kitais. Svarbu laikytis tam tikrų esminių principų: pavyzdžiui, kad su kitais nesimušame, susitvarkome savo aplinką, kurioje esame. O kai kas vis dėlto skirsis - namai yra namai, juose viskas ramiau ir laisviau. Darželyje iš vaiko reikalaujama daugiau savarankiškumo, yra griežtesnė tvarka, nes kitaip būtų neįmanoma suvaldyti 20 vaikų.
Vaikų Elgesio Problemos
Ką daryti, jei vaikas nepaklūsta darželio tvarkai, nemiega, nedaro darbelių? Kai vaiko elgesys kelia mus rūpesčių (jis nėra nei geras, nei blogas), mes turime ne kovoti su elgesiu, t.y. bausti už netinkamą ar gerą skatinti lipdukais, bet gilintis į netinkamo elgesio priežastis. Tik radę priežastį galime problemą spręsti iš esmės ir tikėtis ilgalaikių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Nevalgymas Darželyje
Tenka konsultuoti šeimas dėl vaiko nevalgymo darželyje? Tik retais atvejais vaikas negali valgyti darželio maisto dėl fiziologinių ypatumų - jei yra alergiškas tam tikriems produktams ar turi autizmo spektro sutrikimų. Reikia suprasti, kad iki tol, kol vaikas jausis nesaugus, nelaukiamas, nemylimas, tarsi be savo vietos, nenoras valgyti darželyje gali trukti ilgai. Gal tai pernelyg sunkaus atsiskyrimo nuo tėvų pasekmė? Gal pernelyg didelis pokytis vaiko gyvenime? Gal per ankstyvas amžius eiti į darželį? Gal per didelė porcija - juk vaiko skrandukas tikrai mažas, o porcijos kartais būna tokios, kad užtektų ir suaugusiajam? Vaiko nenorą valgyti darželyje gali lemti ir socialinis jautrumas, kurį neretai turi ir suaugusieji, kurie vengia valgyti viešose vietose. Čia svarbu ne tik gilintis į priežastis, bet ir įsivertinti, dėl ko mes labiausiai nerimaujame. Viskam reikia laiko, kuo mažiau skubinsime vaiką, bet atliepsime jo emocinius poreikius, tuo greičiau viskas stos į savo vietas. Pamažu darželiuose nyksta prievartinis raginimas valgyti ir suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Prisiminkime savo vaikystę - vienas slėpdavo mėsą už lovytės, kitas dėdavo žuvies kotletus į stalčių, nes tie patiekalai nepatikdavo, o auklėtojos versdavo valgyti.
Regresas
Ar dažnai pasitaiko vaikų regresas - pradėjęs eiti į darželį, vėl ima šlapintis į kelnes, ima bijoti tamsos? Taip, šis vaikų elgesys yra dažnas ir visiškai natūralus. Kuo labiau tėvai atlieps šį poreikį, tuo greičiau viskas praeis. Čia tikrai ne vieta būtų sakyti frazę - „Tu jau didelė (-is)…“, nes ji visiškai nepadės. Pradėjus lankyti darželį, kartais būna emocijų suintensyvėjimas - vaikas, iki tol buvęs ramus, namuose pradeda kelti isteriją. Rytais nesirenga pats, sakydamas, kad nemoka, jam netinka mamos parinkti drabužiai, atsiranda nuolatinių užgaidų, kurias mama turi tenkinti. Tai darželyje praleistos dienos įtampos iškrova. Mamos randa išeičių: viena pasakojo, kad dar neprabudus vaikui įjungia mėgstamus filmukus, sudeda drabužėlius, paruošia skanius pusryčius. Neretai mamos skundžiasi, kad vaikas tapo agresyvus namuose, mušasi, spardosi, bėga iš automobilio, nors darželyje yra labai mielas ir švelnus. Tokiu būdu namuose jis paleidžia visą per dieną susikaupusią įtampą.
Patyčios
Ką daryti, jei vaiką kiti vaikai nuolat skriaudžia, atima žaislus, nedraugauja? Kalbėti su auklėtoja ir prašyti padėti vaikams spręsti tarpusavio konfliktus, nepalikti visko savieigai. Auklėtojos išmano begalę kūrybiškų būdų žaislams padalinti, suburti vaikus bendram žaidimui, mokyti draugystės, gero žodžio, atjautos vienas kitam ir pan.
Sunkus Išsiskyrimas Su Tėvais
Dažna problema - sunkus išsiskyrimas su tėvais. Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti.
Pagalba Vaikams Išreikšti Emocijas
Nors vaikystė pilna netekčių - susipyksta, pameta, išsikrausto, išsiskiria ar miršta, dažnai vengiame kalbėtis su vaikais apie netektį. Taip elgiamės greičiausiai dėl savo nepasiruošimo - nežinome kaip jiems paaiškinti, ką sakyti. Svarbu padėti vaikams suprasti ir išreikšti savo emocijas, ypač kai jie patiria sunkių išgyvenimų. Tam gali padėti specialios knygos ir žaidimai, skirti emocijų pažinimui ir valdymui.
Knygos Ir Žaidimai Emocijų Pažinimui
- Socialinės istorijos: Šios knygos padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius, suprasti socialines situacijas ir tinkamai elgtis.
- Emocijų kortelės: Kortelės su emocijų paveikslėliais padeda vaikams atpažinti ir įvardinti savo jausmus.
- Relaksacijos įrašai: Šešių relaksacinių įrašų rinkinys padeda vaikams nusiraminti, atsipalaiduoti ir atgauti vidinę pusiausvyrą.
- Žaidimai pykčio valdymui: Žaidimai, skirti mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir ruoštis ateities iššūkiams.
- Pokalbio kortos: Kortos, skirtos atviriems pokalbiams apie jausmus, vertybes ir gyvenimo tikslus.
- Žaidimai patyčių stabdymui: Žaidimai, skirti pažinti patyčias bei ugdyti įgūdžius, reikalingus patyčioms stabdyti.
Specialistų Pagalba Darželyje
Švietimo pagalba - tai specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si) kokybę. Vaikas ugdomas darželyje pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, teikiant socialinio pedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo, ar kitų specialistų pagalbą.
Vaiko Gerovės Komisija (VKG) Ir Pedagoginė Psichologinė Tarnyba (PPT)
Jei vaikui iškilo problemų, pirmiausia reikia jas aptarti su ugdančiu mokytoju arba darželio socialiniu pedagogu, specialiuoju pedagogu ar logopedu. Jei tėvai (globėjai) patys įtaria, kad jų vaikas turi ugdymosi sunkumų, tėvai (globėjai) gali prašyti įvertinti jo specialiuosius ugdymosi poreikius. Jei vaiko ugdymosi sunkumų kyla pedagogui, jis pildo specialią stebėjimo anketą ir kreipiasi į tėvus (globėjus), prašydamas sutikimo nustatyti vaiko ugdymosi sunkumų priežastis bei įvertinti jo gebėjimus.
Specialusis Ugdymas
Jei reikia atlikti vaiko SUP įvertinimą, specialusis ugdymasis gali būti nuolatinis ar laikinas. Jei nėra nurodoma, kad būtina atlikti pakartotinį įvertinimą, laikoma, kad yra skirtas nuolatinis specialusis ugdymasis. Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) Švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, specialiojo ugdymosi ir (ar) Švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus darželio direktoriui prašymą raštu.
Specialistų Konsultacijos
- Socialinis pedagogas: Padeda spręsti vaikų elgesio, bendravimo problemas.
- Logopedas: Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams šalinti.
tags: #psichologine #pagalba #darzelyje